Vilties, supratimo, silumos
Zd, nesiteisink, mazut. Visos suprantam. Visoms buna sunkiu minuciu. Ir neteiskim viena kitos uz mintis, uz jausmus.
Vilties, supratimo, silumos
Vilties, supratimo, silumos
QUOTE(cezi @ 2010 12 30, 22:17)
O aš pridursiu, kai vaikas ar suaugęs turi ryškia fizinę negalia, į jį žiūri, kaip neįgalų - su užuojauta, atjauta, gailesčiu, rūpesčiu, noru padėti ir t..t. o kai turi protinę negalią - tu tiesiog durnas, o ne neįgalus. Tave niekina, žemina, tyčiojas išnaudoja ir t.t. Užsienį taip nėra, tai ir norėjo pasakyt misis.zd. ir jos pyktis ir nusivylimas labai natūralus. Gal galėjo pasirodyt, kad ji pyksta ant vaiko, bet taip tikrai nėra, ji pyksta ant visuomenės.
O kadangi Orestukui pažeistos smegenys, tai 99 % tikimybės, kad bus protinis atsilikimas... iš to ir išplaukė visa tai... ir tik iš didelio pergyvenimo dėl to vaiko kyla tokios mintys... kad ne užtai meldžiasi mergaitės... geriau pasimelst už tai, kad jis neliktų neįgalus...
tikiuosi suprasit ir nepasmerksit
is kur jus visa tai traukiat??????? jei tai jusu mintis ir poziuris,man labai liudna ir gaila jusu 
nepasmerks jusu cia niekas manau tiesiog gaila,kad taip rasot ir matot tik pesimizma o kas jums sake kad uzsieni taip nera? visur taip yra tik skirtumas tas ar TU tai matai! ta jusu ivardinta uzuojauta,atjauta,gailesti,tyciojimasi ir visa kita.... kaip vaikas gali kabintis i gyvenima jei pati mama ji jau nuraso 
matyt per mazai tiki savo vaiku.... ai nesiplesiu....Nekalbekim anksciau laiko kas butu jei butu
QUOTE(misis.zd @ 2010 12 30, 23:42)
cia apie mane turbut? kur jauciasi tavo perskaityta nemeile mano vaikui? ar aiskiarege busi, m? pagalvok logiskai, jei nemyleciau vaiko man butu dzin jis, o as depresija susirgau, kurios niekam nelinkiu, negaliu ramiai gyventi, miegoti, negaliu pamilti jo neigalumo, o vaika dievinu, ir ne tau spresti myliu as vaika ar ne, jei nedievinu jo neigalumo, ir nerasau oj kokia as laiminga kad pas mane neigalus vaikas, tai nereiskai kad as vaiko nemyliu!!!
o jei kas nepatinka, tai rasyk i az, o ne viesai, vis gi lankausi skyrelyje gyvenam su negalia dazniau nei noretum.
ir atsiprasau kad nesijauciu palaiminta kaip daugelis is jusu jog mano vaikas neigalus...
o jau as savo sunaus nemyliu, neaukleju, nelavinu, ane? tik as tai dfarau ne su dziaugsmu, o su karteliu, nes mano viakas ne toks kaip kiti zmones, nes as galvoju apie jo ateiti kas jis bus, koks jo gyvenimas, ar jis gales buti savarankiskas, kas bus kai manes ir vyro neliks...
Pou ir Cezi aciu jums kad uztojot, aciu kad suprantat, taip man be galo sunku, nors su diagnoze mes jau du metai, gyvenu kazkaip, bet dziaugsmo nematau gyvenime, o kuo dziaugtis kad vaikas nekakoja i tualeta o naktim i pamperi, ar kad nekalba? Kad kiti i mus ziuri kaip nezinau i ka, kad sulaukiu pasaipu, komentaru? As ne mazochiste kad tuo dziaugciausi, ir zinau kad daugelis cia esanciu mamu gal garsiai nepasako, bet nei viena nenorejo neigalaus vaiko, visos mes laudamosios tikejomes sveiku normaliu vaiku, as tik garsiai ta sakau, ir nesuprantu kodel cia mane pradejo apkalbineti, jei kas nepatinka, rasot i az, o ne viesai.
Cezi su Pou suprato esme ka rasiau, ir kad Orestukui as nelinkiu mirties, skaudu kad kiti perfrazavo tai, as tiesiog zinau kaip sunku auginti neigalu ir ten taip parasiau, o musu neigaliukai turi mamas, tecius, Orestukas gi neiko netures, tik internata, tad jei jam lemta issikapanot be pasekmiu, melsiu Dieva kad greiciau pasveiktu, o jei jis po bedos taps visiskai neveiksnus. Kam jis bus reikalingas?
Ar jus apie tai pagalvojot? Realiai kuo galima jam padeti, nes dabar jam padeda Mimi ir Nakte, o realiai ka mes darom? Svaiciojam tik ir viskas.
Tai kad siekiant isvengti tolimesniu diskusiju, kurios manau bet kokiu atveju uzvirs, galite rasyt i az, as nesislapsatau, ri savo zodziu atgal nepaeimu, kad kitoj temoj mano parasyta, jei zinociau koks bus mano sunus negimdyciau, tai irgi tiesa. As sunu myliu, bet nenoriu kad jis visa savo gyvenima kentetu nuo to, kad yra kitoks.
Aciu uz demesi, ir linksmu svenciu
o jei kas nepatinka, tai rasyk i az, o ne viesai, vis gi lankausi skyrelyje gyvenam su negalia dazniau nei noretum.
ir atsiprasau kad nesijauciu palaiminta kaip daugelis is jusu jog mano vaikas neigalus...
o jau as savo sunaus nemyliu, neaukleju, nelavinu, ane? tik as tai dfarau ne su dziaugsmu, o su karteliu, nes mano viakas ne toks kaip kiti zmones, nes as galvoju apie jo ateiti kas jis bus, koks jo gyvenimas, ar jis gales buti savarankiskas, kas bus kai manes ir vyro neliks...
Pou ir Cezi aciu jums kad uztojot, aciu kad suprantat, taip man be galo sunku, nors su diagnoze mes jau du metai, gyvenu kazkaip, bet dziaugsmo nematau gyvenime, o kuo dziaugtis kad vaikas nekakoja i tualeta o naktim i pamperi, ar kad nekalba? Kad kiti i mus ziuri kaip nezinau i ka, kad sulaukiu pasaipu, komentaru? As ne mazochiste kad tuo dziaugciausi, ir zinau kad daugelis cia esanciu mamu gal garsiai nepasako, bet nei viena nenorejo neigalaus vaiko, visos mes laudamosios tikejomes sveiku normaliu vaiku, as tik garsiai ta sakau, ir nesuprantu kodel cia mane pradejo apkalbineti, jei kas nepatinka, rasot i az, o ne viesai.
Cezi su Pou suprato esme ka rasiau, ir kad Orestukui as nelinkiu mirties, skaudu kad kiti perfrazavo tai, as tiesiog zinau kaip sunku auginti neigalu ir ten taip parasiau, o musu neigaliukai turi mamas, tecius, Orestukas gi neiko netures, tik internata, tad jei jam lemta issikapanot be pasekmiu, melsiu Dieva kad greiciau pasveiktu, o jei jis po bedos taps visiskai neveiksnus. Kam jis bus reikalingas?
Ar jus apie tai pagalvojot? Realiai kuo galima jam padeti, nes dabar jam padeda Mimi ir Nakte, o realiai ka mes darom? Svaiciojam tik ir viskas.
Tai kad siekiant isvengti tolimesniu diskusiju, kurios manau bet kokiu atveju uzvirs, galite rasyt i az, as nesislapsatau, ri savo zodziu atgal nepaeimu, kad kitoj temoj mano parasyta, jei zinociau koks bus mano sunus negimdyciau, tai irgi tiesa. As sunu myliu, bet nenoriu kad jis visa savo gyvenima kentetu nuo to, kad yra kitoks.
Aciu uz demesi, ir linksmu svenciu
Na kadangi forumas viesas tai ir rasome viesai.nesiplesiu ir moralo neskaitysiu.tiesiog man gaila taves ir tavo vaiko nuosirdziai
kas bus tas kas bus anas?nustok ziuret i ateiti! nes nelabai matai dabarti!!! per toli zvelgi.nepazystu taves asmeniskai ir nezinau jusu istorijos,bet manau pirmiausia tau reikia pagalbos kiek sedziu sitoj temoj visas cia uzsukancias suprantu ir palaikau,bet tavo mintis... kelia lengva soka 
vaika myli,bet negaliu pamilti jo neigalumo pati sau priestarauji nemanai? jis netoks kaip visi.nu ir kas kad jis netoks kaip visi?ka dabar pakeisi kai jau taip yra.kiek idesi darbo tiek jis ir tures.tik nuo taves priklauso ar jis bus savarankiskas.galiu pasakot ir pasakot daug bet klausimas ar tau to reikia?Skiriames mes tuo kad tu kankiniesi,o as gyvenu ir tuo dziaugiuosi.tiesiog zinau kad padariau viska kad mano vaikui butu geriau!ne kazkas,o AS mama.
Mazochiste!
Papildyta:
QUOTE(Pou @ 2010 12 31, 00:11)
Zd, nesiteisink, mazut. Visos suprantam. Visoms buna sunkiu minuciu. Ir neteiskim viena kitos uz mintis, uz jausmus.
Vilties, supratimo, silumos
Vilties, supratimo, silumos
Neteisti cia ir susirinkom tik kartais kitu nuomones ir diskusijos priimamos kaip priekaistai ir nukrypstama i asmeniskumus
Visos per tai esam praeje vienos lengviau,kitos sunkiau... labai norisi kad tokiu pesimistiniu minciu butu kuo maziau....
fui kaip neskanu
buvau katik uzsipulta uz dyka
net ne apie sios asmenybes posta snekejau,o ponia matai kazkaip asmeniskai prieme.... zinau ir suprantu kad jos viduje dabar sumaistis taigi atleidziu....
O meile vaikui turi buti vienoda sveikas jis ar ne. juk jei turesi sveika vaika tai gali pradet depresuot kodel jis ne pirmunas ar kodel nedainuoja angelo balsu.... meile juk ne reiskinys meile juk isugdomas ir augantis jausmas, o jei neleisim jam savo viduje augt zudysim ji juodom mintim tai ir viskas bus blogai...
manau si musu temele yra labai rami ir maloni ir ne vieta cia isiterpus lieti pykti... ACIU
buvau katik uzsipulta uz dyka
net ne apie sios asmenybes posta snekejau,o ponia matai kazkaip asmeniskai prieme.... zinau ir suprantu kad jos viduje dabar sumaistis taigi atleidziu....
O meile vaikui turi buti vienoda sveikas jis ar ne. juk jei turesi sveika vaika tai gali pradet depresuot kodel jis ne pirmunas ar kodel nedainuoja angelo balsu.... meile juk ne reiskinys meile juk isugdomas ir augantis jausmas, o jei neleisim jam savo viduje augt zudysim ji juodom mintim tai ir viskas bus blogai...
manau si musu temele yra labai rami ir maloni ir ne vieta cia isiterpus lieti pykti... ACIU
Mergaitės, nesipykit. Aš kai sužinojau, kad mano mergaitė neįgali, buvo minčių ją užmušti ir pačiai pasikabinti . Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.
. Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.
QUOTE(laindrusa @ 2010 12 31, 00:34)
buvau katik uzsipulta uz dyka
O meile vaikui turi buti vienoda sveikas jis ar ne. juk jei turesi sveika vaika tai gali pradet depresuot kodel jis ne pirmunas ar kodel nedainuoja angelo balsu.... meile juk ne reiskinys meile juk isugdomas ir augantis jausmas, o jei neleisim jam savo viduje augt zudysim ji juodom mintim tai ir viskas bus blogai...
manau si musu temele yra labai rami ir maloni ir ne vieta cia isiterpus lieti pykti... ACIU
O meile vaikui turi buti vienoda sveikas jis ar ne. juk jei turesi sveika vaika tai gali pradet depresuot kodel jis ne pirmunas ar kodel nedainuoja angelo balsu.... meile juk ne reiskinys meile juk isugdomas ir augantis jausmas, o jei neleisim jam savo viduje augt zudysim ji juodom mintim tai ir viskas bus blogai...
manau si musu temele yra labai rami ir maloni ir ne vieta cia isiterpus lieti pykti... ACIU
QUOTE(Mimmi @ 2010 12 31, 00:38)
Mergaitės, nesipykit. Aš kai sužinojau, kad mano mergaitė neįgali, buvo minčių ją užmušti ir pačiai pasikabinti . Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.
. Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.Tai kad niekas cia pyktis ir nesiruosia.nezinau is kur toks negatyvumas ir pyktis ant viso pasaulio
Mimmi kaip as tavim didziuojuos
lenkiu galva pries tokius zmones
Oi, mergaites, jei galvojate, kad isiterpem, noredamos sudrumsti tema, atsiprasom. As tik sakau, kad suprantu, kad buna sunku ir gyven tnesinori. Manau, kad anoj temoj, merginos palinkejo, jog melstusi, kad vaikutis butu sveikas.
Ir buna juodu minuciu. Cia ne asmeniskumai.
As praejau visas stadijas, neigimo, nepripazinimo, kodel man, kovos, susitaikymo. Dabar dziaugiuos, optimistiskai ziuriu i ateiti. Bet daug dirbau su vaiku ir su savim.
Ir buna juodu minuciu. Cia ne asmeniskumai.
As praejau visas stadijas, neigimo, nepripazinimo, kodel man, kovos, susitaikymo. Dabar dziaugiuos, optimistiskai ziuriu i ateiti. Bet daug dirbau su vaiku ir su savim.
QUOTE(Ramunka:) @ 2010 12 31, 00:28)
is kur jus visa tai traukiat??????? jei tai jusu mintis ir poziuris,man labai liudna ir gaila jusu nepasmerks jusu cia niekas manau tiesiog gaila,kad taip rasot ir matot tik pesimizma o kas jums sake kad uzsieni taip nera? visur taip yra tik skirtumas tas ar TU tai matai! ta jusu ivardinta uzuojauta,atjauta,gailesti,tyciojimasi ir visa kita.... kaip vaikas gali kabintis i gyvenima jei pati mama ji jau nuraso matyt per mazai tiki savo vaiku.... ai nesiplesiu....Nekalbekim anksciau laiko kas butu jei butu
Na kadangi forumas viesas tai ir rasome viesai.nesiplesiu ir moralo neskaitysiu.tiesiog man gaila taves ir tavo vaiko nuosirdziai
kas bus tas kas bus anas?nustok ziuret i ateiti! nes nelabai matai dabarti!!! per toli zvelgi.nepazystu taves asmeniskai ir nezinau jusu istorijos,bet manau pirmiausia tau reikia pagalbos kiek sedziu sitoj temoj visas cia uzsukancias suprantu ir palaikau,bet tavo mintis... kelia lengva soka vaika myli,bet negaliu pamilti jo neigalumo pati sau priestarauji nemanai? jis netoks kaip visi.nu ir kas kad jis netoks kaip visi?ka dabar pakeisi kai jau taip yra.kiek idesi darbo tiek jis ir tures.tik nuo taves priklauso ar jis bus savarankiskas.galiu pasakot ir pasakot daug bet klausimas ar tau to reikia?Skiriames mes tuo kad tu kankiniesi,o as gyvenu ir tuo dziaugiuosi.tiesiog zinau kad padariau viska kad mano vaikui butu geriau!ne kazkas,o AS mama.
Mazochiste!
Papildyta:
Neteisti cia ir susirinkom tik kartais kitu nuomones ir diskusijos priimamos kaip priekaistai ir nukrypstama i asmeniskumus
Visos per tai esam praeje vienos lengviau,kitos sunkiau... labai norisi kad tokiu pesimistiniu minciu butu kuo maziau....
Papildyta:
QUOTE(Mimmi @ 2010 12 31, 00:38)
Mergaitės, nesipykit. Aš kai sužinojau, kad mano mergaitė neįgali, buvo minčių ją užmušti ir pačiai pasikabinti . Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.
. Bet apsikabinusi dukrą tik verkiau,o mano dukrytė pasakė "mamyte, neverk, aš gi myliu tave". Supratau, kad ir kaip bus sunku, bet už savo vaiką kovosiu ragais ir nagais. Aš padarysiu viską, kad mano vaikas turėtų kuo visavertiškesnį gyvenimą ir man kol kas tai sekasi. Labai gaila Orestuko, aš ir dėl jo nagais ir ragais kovosiu. Nepaliksiu jo kūdikyne, nors man ir neduos globos, stengsiuosi dėl to vaiko, padėsiu jam. Jis nekaltas, kad jo mama pabaisa.Mimmi tau palinkesiu,kad kuo daugiau sveikatytes turetum,kad karts nuo karto sustotum ir pailsetum,nes jei tu sudegsi kas tada taip mazuli myles? ir uz ji kovos? pasaugok save. esi nuostabus gerio pilnas zmogutis
QUOTE(Pou @ 2010 12 31, 00:46)
Oi, mergaites, jei galvojate, kad isiterpem, noredamos sudrumsti tema, atsiprasom. As tik sakau, kad suprantu, kad buna sunku ir gyven tnesinori. Manau, kad anoj temoj, merginos palinkejo, jog melstusi, kad vaikutis butu sveikas.
Ir buna juodu minuciu. Cia ne asmeniskumai.
As praejau visas stadijas, neigimo, nepripazinimo, kodel man, kovos, susitaikymo. Dabar dziaugiuos, optimistiskai ziuriu i ateiti. Bet daug dirbau su vaiku ir su savim.
Ir buna juodu minuciu. Cia ne asmeniskumai.
As praejau visas stadijas, neigimo, nepripazinimo, kodel man, kovos, susitaikymo. Dabar dziaugiuos, optimistiskai ziuriu i ateiti. Bet daug dirbau su vaiku ir su savim.
Pou tu manai mums taip nebuvo?mes per tai nepraejom?dekinga mamai kad laiku sustabde kai bandziau iseit is sito gyvenimo,kai suzinojau kad auginsiu neigaliuka... kad nerasom smulkmenu savo gyvenimo galvojat,kad maziau isgyvenom... atvirauju cia tiek kiek galiu sau tai leisti... kai supratau kad neissikapstysiu kreipiausi i specialistus,gavau pagalba,ikvepima.gyvenimas nusidaze sviesesnemis spalvomis ir ta palete po truputi po truputi nusidaze balta spalva.tapau stipri uzsibreziau tiksla ir ji pasiekiau.nezinau kas butu jei butu...todel daviau sau zodzi jokiu juodu minciu,pesimizmo ir negatyvo mano gyvenime.nes maciau save kad negyvenu,o vegetuoju tuo paciu tempiu ir savo vaika ten pat... todel daug dirbau su savim kaip ir tu,butent su savim.kada atsitiesiau as,pamaciau savo vaika visai kitoki.is jo ismokau daug ko jau rasiau ne viena karta apie tai.todel nereikia pykti ant tu kurie dziaugiasi gyvenimu
Ramunka, siam forume as jau senai, senai ir skaitau jusu tema. Visas jus neoficialiai zinau, zinau, kuo gyvenate, zinau, kad buna ir sunkiu minuciu.
As tik sakau, kad suprantu. Kad neteisiu. Kad reik daug praeit, norint pasiekti ramybe. Daug dirbt. Kitoms nesigauna. Ir ne del to, kad jos nesistengia, yra ir fiziologija.
Mano vaikas sneka, skaito, skaiciuoja. Jei rasyciau diagnozes, tai ranku pirstu neuztektu. Saindien pas hematologus dar buvom. Lauksim atsakymu (tfu, tfu, tfu, kad prasoktu bent sie nesklandumai).
Tai neateina siaip sau. Tai tik darbo deka. Bet ir man buvo sunkiu dienu, ka ten dienu, menesiu.
O kas del Mimmi. Jos poelgiai kalba uz ja pacia. Zemai lenkiuosi.
As tik sakau, kad suprantu. Kad neteisiu. Kad reik daug praeit, norint pasiekti ramybe. Daug dirbt. Kitoms nesigauna. Ir ne del to, kad jos nesistengia, yra ir fiziologija.
Mano vaikas sneka, skaito, skaiciuoja. Jei rasyciau diagnozes, tai ranku pirstu neuztektu. Saindien pas hematologus dar buvom. Lauksim atsakymu (tfu, tfu, tfu, kad prasoktu bent sie nesklandumai).
Tai neateina siaip sau. Tai tik darbo deka. Bet ir man buvo sunkiu dienu, ka ten dienu, menesiu.
O kas del Mimmi. Jos poelgiai kalba uz ja pacia. Zemai lenkiuosi.
QUOTE(Ramunka:) @ 2010 12 31, 00:28)
is kur jus visa tai traukiat??????? jei tai jusu mintis ir poziuris,man labai liudna ir gaila jusu nepasmerks jusu cia niekas manau tiesiog gaila,kad taip rasot ir matot tik pesimizma o kas jums sake kad uzsieni taip nera? visur taip yra tik skirtumas tas ar TU tai matai! ta jusu ivardinta uzuojauta,atjauta,gailesti,tyciojimasi ir visa kita.... kaip vaikas gali kabintis i gyvenima jei pati mama ji jau nuraso matyt per mazai tiki savo vaiku.... ai nesiplesiu....Ramunka brangioji kaip aš džiaugiuosi dėl tavęs, kad tau neteko to patirti
O traukiu aš tai iš asmeninės patirties... tik iš jos... nesiplėsiu aš čia pasakodama konkrečias istorijas, o ir išgyventi išnaujo aš jų nenoriu.... nežinau aš kas tavo vaikui ir kiek jam metukų, taigi negaliu isivaizduot tavo padėties, bet manoji tokia.... ir deja ne tik mano....
Papildyta:
QUOTE(laindrusa @ 2010 12 31, 00:34)
net ne apie sios asmenybes posta snekejau
apie mane
Papildyta:
QUOTE(Ramunka:) @ 2010 12 31, 01:07)
Pou tu manai mums taip nebuvo?mes per tai nepraejom?dekinga mamai kad laiku sustabde kai bandziau iseit is sito gyvenimo,kai suzinojau kad auginsiu neigaliuka... kad nerasom smulkmenu savo gyvenimo galvojat,kad maziau isgyvenom... atvirauju cia tiek kiek galiu sau tai leisti... kai supratau kad neissikapstysiu kreipiausi i specialistus,gavau pagalba,ikvepima.gyvenimas nusidaze sviesesnemis spalvomis ir ta palete po truputi po truputi nusidaze balta spalva.tapau stipri uzsibreziau tiksla ir ji pasiekiau.nezinau kas butu jei butu...todel daviau sau zodzi jokiu juodu minciu,pesimizmo ir negatyvo mano gyvenime.nes maciau save kad negyvenu,o vegetuoju tuo paciu tempiu ir savo vaika ten pat... todel daug dirbau su savim kaip ir tu,butent su savim.kada atsitiesiau as,pamaciau savo vaika visai kitoki.is jo ismokau daug ko jau rasiau ne viena karta apie tai.todel nereikia pykti ant tu kurie dziaugiasi gyvenimu
keista tuomet, kaip negalit suprast mamos kuriai šiuo momentu juodasis tarpsnis. ir ji taip pat "dirba" su savim, su laiku bus ir rezultatai
Zinokit, mergaites, as labai suprantu Zd...
Manau, kad imanoma atskirti, ty myleti savo vaika ir nebuti patenkintu (nemoku kitaip issireiksti) jo neigalumu. Vis tik, kaip ji sake, visos norejom sveiko vaiko, nepavyko, bet kelias iki besalygines meiles, kas butu turbut vaiko neigalumo priemimas, yra ilgas. Kai kurios jau toli nuejo ir dziaugiasi vaiku tarsi nebutu jo neigalumo. Kitos dar eina per juoda nesusitaikymo su esama padetimi perioda.
Mane, tarkim, irgi labai neramintu klausimas "kas bus su mano neigaliu vaiku kai manes ir vyro nebebus". Nes pasauly zmoniu, tokiu kaip Mimmi vis tik mazuma...
Geros dienos visoms, nesipykim, stenkimes viena kita suprasti
Manau, kad imanoma atskirti, ty myleti savo vaika ir nebuti patenkintu (nemoku kitaip issireiksti) jo neigalumu. Vis tik, kaip ji sake, visos norejom sveiko vaiko, nepavyko, bet kelias iki besalygines meiles, kas butu turbut vaiko neigalumo priemimas, yra ilgas. Kai kurios jau toli nuejo ir dziaugiasi vaiku tarsi nebutu jo neigalumo. Kitos dar eina per juoda nesusitaikymo su esama padetimi perioda.
Mane, tarkim, irgi labai neramintu klausimas "kas bus su mano neigaliu vaiku kai manes ir vyro nebebus". Nes pasauly zmoniu, tokiu kaip Mimmi vis tik mazuma...
Geros dienos visoms, nesipykim, stenkimes viena kita suprasti
Labas rytas,
aš dar prie vakaryksčių debatų pridėsiu-negalia negaliai nelygu...Aisku,kiekvienai mamai jos vaikučio negalia yra skaudziausia sunkiausia,tai yra labai suprantama,bet va cia kazkuri mamyte parase,kad "nuotraukose visi vaikai sypsosi", o dar kita pasake,kad pergyvena del savo vaiko,bet tampa lengviau,kai ji nusisypso,pasako "as tave myliu,mamyte" ir pan. Tai yra griztamasis rysys,o stai autistu mamos tarkim , dazna to atsako nesulaukia, ir tikrai ne visu ju vaikuciai joms sypsosi ir sako,mamyte myliu tave (tikriausiai retas kuris)..Net straipsniuose rasoma,kad autistuku tevai patiria didziausia stresa lyginant su kitokiu negaliu vaikuciu tevais, nes jims reikia atlaikayt dazniausiai didelius elgesio sutrikimus (visokias agresijas ir tt) ir tt. Taigi, as taip pat suprantu mis.zd, nes nors mes dar ir nesam patvirtinti autistai, bet jei tokie ir busim-sunku net suvokt kas musu laukia..
Ir mano vaikutis tikrai nesisypso savo mamai, deja..
aš dar prie vakaryksčių debatų pridėsiu-negalia negaliai nelygu...Aisku,kiekvienai mamai jos vaikučio negalia yra skaudziausia sunkiausia,tai yra labai suprantama,bet va cia kazkuri mamyte parase,kad "nuotraukose visi vaikai sypsosi", o dar kita pasake,kad pergyvena del savo vaiko,bet tampa lengviau,kai ji nusisypso,pasako "as tave myliu,mamyte" ir pan. Tai yra griztamasis rysys,o stai autistu mamos tarkim , dazna to atsako nesulaukia, ir tikrai ne visu ju vaikuciai joms sypsosi ir sako,mamyte myliu tave (tikriausiai retas kuris)..Net straipsniuose rasoma,kad autistuku tevai patiria didziausia stresa lyginant su kitokiu negaliu vaikuciu tevais, nes jims reikia atlaikayt dazniausiai didelius elgesio sutrikimus (visokias agresijas ir tt) ir tt. Taigi, as taip pat suprantu mis.zd, nes nors mes dar ir nesam patvirtinti autistai, bet jei tokie ir busim-sunku net suvokt kas musu laukia..
Ir mano vaikutis tikrai nesisypso savo mamai, deja..
