QUOTE(paulius.sav @ 2007 08 03, 00:01)
Būtent.
Gal ir nesame mes jau perbrendę. Iki žilos sentavės dar turime šiek tiek laiko, na jis mažiau, aš daugiau. Už mane gerokai vyresnis. Tobulėjimui ribų nėra.
O dėl egoizmo. Be abejo, aš tokia, nes kai matau jo žibančias laimingas akis, ir aš jaučiuosi puikiai.
Turiu vienų pažįstamų porą, kurie turi klestintį verslą. Žmona dar jaunystėje vieną dieną tarė vyrui: "Arba kuriame verslą patys, arba taip ir vergausime kitiems visą gyvenimą". Tų žodžių pakako, kad vyras galiausiai pasiryžtų realizuoti seniai savyje brandintą mintį, apie kurią dar net nebuvo prasitaręs, bet žmona jautė.
Apie tokius dalykus aš kalbu.
Pvz., aš nuo paauglystės rašiau kūrinėlius įvairius, paskui, kai jau suaugau

Ir žinai, vyrui kažkokiu būdu (bet tikrai neverčiant) pavyko pralaužti mano ledais apaugusį talentą ir sėsti vėl rašyti. Pajutau atgaivą. Ir tuo pačiu dar kai ką gyvenime dėl to pakeičiau. Dėl ko labai džiaugiuosi.
