Labas
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 01 04, 22:44)
O aš naujus metus pradedu su naujais pirkinais. Šiandiena net 4 knygas įsigyjau
Sveikinu su pirkiniais ir dovanom
O aš šiuos metus pradėjau susilaikymu nuo knygų pirkimo
Tik neaišku, kiek ilgam
Dar nė vienos knygos nepirkau.
QUOTE(Finna @ 2011 01 04, 23:03)
Mačiau, kalbėjot apie pirmą skaitomą knygą šiais metais. Pirmoji mano perskaityta knyga šiemet yra
J.Picoult "Trapumas". Tiesa, ją pradėjau skaityti dar pernai, tik baigiau jau pirmom šių metų dienom
Knyga labai patiko. Įdomiai parašyta- kiekviename skyrelyje kiekvienas veikėjas atskirai iš savo pozicijos pasakoja tą pačią istoriją ir visi tą patį mato skirtingai
Lengvai ir greitai skaitėsi, tik nesitikėjau ir nenorėjau tokios pabaigos
Tiesa, kad ir kokia esu maisto gamybos gerbėja, man ne visada į temą buvo tie receptai knygoje ir vietom netgi erzino
Man "Trapume" receptai, tiesą sakant, irgi buvo nebūtini. Skaitydama knygą juos tiesiog praleidau. Apskritai grožinėje literatūroje rastus išskirtus detalius receptus dažniausia praleidžiu
Pirmoji šiais metais mano bandyta skaityti knyga buvo
Evelyn Waugh "Vargingi kūnai", bet, deja, man ji nepatiko. Perskaičiau trečdalį, ir nusprendžiau, kad ne mano skonio
Ją skaitant rodėsi, kad knyga man primena anksčiau mano nesuprastas prancūziškas komedijas - kai žiūri ir galvoji, ar čia jau juoktis, ar dar ne
Va tokia ir ši knyga man pasirodė. Nors skaitėsi tai lengvai.
Tuomet kibau į
Harry Grey "Kartą Amerikoje" . Va šita knyga ir buvo pirmoji perskaityta šiais metais
Nors gan stora, jos skaitymas išties neprailgo, skaitėsi lengvai ir greitai. Nors šiaip nelabai mėgstu skaityti apie gangsterius (ar mafiją) šiuokart knyga visai patiko, sudomino nuo pat pradžios. Apibūdinčiau kaip romaną apie gangsterius, kuriame mažai juodų spalvų. Niūrios nuotaikos šis romanas tikrai neatneša, kaip tik viskas jiems net įtartinai sėkmingai klojasi
Aišku, pabaigoje vistiek tie gangsteriai prieina liepto galą, bet kitaip matyt ir būti negali. Knyga nenuvylė, drįstu ją rekomenduoti
Dar viena perskaityta šiais kalendoriniais metais knyga -
Yasunari Kawabata "Tūkstančiai gervių". Visgi šio autoriaus "Sniegynų šalis" man patiko labiau, pasirodė ryškesnė. O "Tūkstančiai gervių" gal pernelyg ištempta. Tačiau patiko. Bet rekomenduočiau tik toms, kurios nesibijo lėtai besivystančio veiksmo.
Aišku, japoniškų tradicijų abiejose užteko. "Tūkstantyje gervių" ašis - arbatos gėrimo ceremonija ir viskas, kas susiję su ja, taip pat - meilė.
O dabar skaitau, jau įpusėjau,
Ildefonso Falcones "Jūros katedra". Kaip jau minėjo muminukas, nuo pat pradžių gausu smurto, prievartos scenų. Pakanka jų ir toliau, knygos eigoje. Bet manęs tokios scenos tikrai neatgrasė nuo knygos skaitymo. Juk tokie laikai, viduramžiai su savo žiaurumais. Istorija tikrai įdomi. Nors knyga visai neplona, virš 600 psl., skaitosi greitai. Man rodos, tikrai neblogas istorinis romanas. Aišku, kol nepabaigiau, gal dar ankstoka sakyti, bet dabar rodos, kad statyčiau jį į vieną lentyną su "Popieže Joana".