QUOTE(*blablabla* @ 2014 02 01, 20:31)
O anas naivuolis manė, kad pietums burokėlių sriubą lapnojo
O anas naivuolis manė, kad pietums burokėlių sriubą lapnojo
QUOTE(Žvaigždėta* @ 2014 02 01, 19:43)
Na va,ir issiaiskinom,kad vyras cia nekaltas
.
QUOTE(*blablabla* @ 2014 02 01, 20:49)
Dabar reikėtų išsiaiškinti, kaip tie burtai anuliuojami
Ar tai jis ją kažkuo užgirdyt turėtų 
ar kaip ten dar galima šį reikalą išspręsti Vienok, kad jis čia ne prie ko, jau labai svarus beigi daug lemiantis faktas
galima ir pokalbiui su barakuda konkurente ryžtis 
Kokie jausmai jus laiko?labai jį mylit?gaila,skaudu?
sprendžiat iš rašymo stiliaus,tai arba "juokas pro ašaras" arba jis tikrai jums nedaug ką tereiškia...
sprendžiat iš rašymo stiliaus,tai arba "juokas pro ašaras" arba jis tikrai jums nedaug ką tereiškia...
Ha ha-nu svarbiausia vyras nekaltas, dabar keliausiu į ezoterijos skyrelį ieškot kaip tuos burtus nuimt 
Sicilijos mama - myiu aš jį, visa širdim myliu..Tik dabar cinizmas mano vienintelis ginklas. Visad buvau kieta boba ir idant nesuskysčiau stengiuosi pasijuokt iš visko.. Kas gi pasikeis, jei čia ašarom forumą užtvindysiu?
Išvažiavo jis komandiruotėn, lyg ir nori viską bandyt iš naujo. Aš nežinau jau ar galėsiu.. Bet negaliu ir "ne" pasakyt. Jaučiuosi kaip šeiminko suspardytas šuo - inkščia, nesupranta už ką ir vis tiek šeiminikui ranką laižo. Bijau, kad pabandžius iš naujo vėl liksiu išduota, o tada ir vėl skaudės..Galvoju gal geriau dabar viską baigt-tas pats skaudėjimas taip sakant? Gal reikia laiko, kad man truputį atlėgtų.. Bet žinau, kaip sunkiai aš išdavystes atleidžiu. Bijau, kad suėsiu aš jį gyvą paskui ir pati ramybės neturėsiu. Kiekvieną kartą kai užtruks darbe, kai išeis į firmos balių, išvažiuos į komandiruotę aš lipsiu sienom. Gal sakau pas kokį šeimos psichologą nueit? Gal visus varžtus į vietas susukiotų?
Sicilijos mama - myiu aš jį, visa širdim myliu..Tik dabar cinizmas mano vienintelis ginklas. Visad buvau kieta boba ir idant nesuskysčiau stengiuosi pasijuokt iš visko.. Kas gi pasikeis, jei čia ašarom forumą užtvindysiu?
Išvažiavo jis komandiruotėn, lyg ir nori viską bandyt iš naujo. Aš nežinau jau ar galėsiu.. Bet negaliu ir "ne" pasakyt. Jaučiuosi kaip šeiminko suspardytas šuo - inkščia, nesupranta už ką ir vis tiek šeiminikui ranką laižo. Bijau, kad pabandžius iš naujo vėl liksiu išduota, o tada ir vėl skaudės..Galvoju gal geriau dabar viską baigt-tas pats skaudėjimas taip sakant? Gal reikia laiko, kad man truputį atlėgtų.. Bet žinau, kaip sunkiai aš išdavystes atleidžiu. Bijau, kad suėsiu aš jį gyvą paskui ir pati ramybės neturėsiu. Kiekvieną kartą kai užtruks darbe, kai išeis į firmos balių, išvažiuos į komandiruotę aš lipsiu sienom. Gal sakau pas kokį šeimos psichologą nueit? Gal visus varžtus į vietas susukiotų?
QUOTE(bala nemate @ 2014 02 03, 08:02)
Ha ha-nu svarbiausia vyras nekaltas, dabar keliausiu į ezoterijos skyrelį ieškot kaip tuos burtus nuimt
Sicilijos mama - myiu aš jį, visa širdim myliu..Tik dabar cinizmas mano vienintelis ginklas. Visad buvau kieta boba ir idant nesuskysčiau stengiuosi pasijuokt iš visko.. Kas gi pasikeis, jei čia ašarom forumą užtvindysiu?
Išvažiavo jis komandiruotėn, lyg ir nori viską bandyt iš naujo. Aš nežinau jau ar galėsiu.. Bet negaliu ir "ne" pasakyt. Jaučiuosi kaip šeiminko suspardytas šuo - inkščia, nesupranta už ką ir vis tiek šeiminikui ranką laižo. Bijau, kad pabandžius iš naujo vėl liksiu išduota, o tada ir vėl skaudės..Galvoju gal geriau dabar viską baigt-tas pats skaudėjimas taip sakant? Gal reikia laiko, kad man truputį atlėgtų.. Bet žinau, kaip sunkiai aš išdavystes atleidžiu. Bijau, kad suėsiu aš jį gyvą paskui ir pati ramybės neturėsiu. Kiekvieną kartą kai užtruks darbe, kai išeis į firmos balių, išvažiuos į komandiruotę aš lipsiu sienom. Gal sakau pas kokį šeimos psichologą nueit? Gal visus varžtus į vietas susukiotų?
Sicilijos mama - myiu aš jį, visa širdim myliu..Tik dabar cinizmas mano vienintelis ginklas. Visad buvau kieta boba ir idant nesuskysčiau stengiuosi pasijuokt iš visko.. Kas gi pasikeis, jei čia ašarom forumą užtvindysiu?
Išvažiavo jis komandiruotėn, lyg ir nori viską bandyt iš naujo. Aš nežinau jau ar galėsiu.. Bet negaliu ir "ne" pasakyt. Jaučiuosi kaip šeiminko suspardytas šuo - inkščia, nesupranta už ką ir vis tiek šeiminikui ranką laižo. Bijau, kad pabandžius iš naujo vėl liksiu išduota, o tada ir vėl skaudės..Galvoju gal geriau dabar viską baigt-tas pats skaudėjimas taip sakant? Gal reikia laiko, kad man truputį atlėgtų.. Bet žinau, kaip sunkiai aš išdavystes atleidžiu. Bijau, kad suėsiu aš jį gyvą paskui ir pati ramybės neturėsiu. Kiekvieną kartą kai užtruks darbe, kai išeis į firmos balių, išvažiuos į komandiruotę aš lipsiu sienom. Gal sakau pas kokį šeimos psichologą nueit? Gal visus varžtus į vietas susukiotų?
Yra keli variantai,atleidi jam,bet jau niekada juo nepasitikesi,bet jei jis nesigaili,nesuprato,kad elgesi blogai,todel tai gali vel pasikartoti
,atleidi ir pati ji isduodi ,bet bent jau busi atsilyginus ,arba kol kas dar ji gerai pakankini,suvaidink,kad nori skirtis,duok sau laikoviska apgalvoti,o ir matysi,kaip elgsis vyras,kovos del taves ar paleis.Tada paciai bus lengviau apsispresti.
QUOTE(*Salt* @ 2014 02 01, 19:49)
kuris nenori ???
QUOTE(mazapupa69 @ 2014 03 02, 11:12)
As uz savo vyra garantuota,jo suviliot neimanoma
QUOTE(Sypsenele35 @ 2014 03 02, 12:43)
As uz savo vyra garantuota,jo suviliot neimanoma
IMO istikimus vyrus suvilioti nepalyginamai sunkiau, negu istikimas moteris.
QUOTE(Kukas2 @ 2014 03 02, 12:36)
IMO istikimus vyrus suvilioti nepalyginamai sunkiau, negu istikimas moteris.
cia tik tamstos nuomone...
