Ar kalbatės apie ateitį kartu?

Sveikos, merginos. Mano situacija tokia. Esu draugavus su vaikinu 4 metus. Sutarėm gerai, labai daug bendrų pomėgių turėjom, panašu kad jis mane suprasdavo ir t.t. Būdavo labai nemalonu, kad jis niekada nieko konkrečiai neplanuodavo, mes nekalbėdavome apie šeimą ar vaikus, nors to labai norėjosi. O jam tarsi paranoja užeidavo kai imdavau apie tai kalbėtis. Na tai iš dalies dėl šios, iš dalies dėl kitų priežasčių išsiskyrėme.
Dabar jau tai pamiršau, praėjo nemažai laiko, turiu mylimą vaikiną, labai labai jis man svarbus žmogus. Jei man jame kas nepatinka - ar šiaip kokių problemėlių iškyla- pasikalbame. Jis gana uždaras, nėra pokalbių iniciatorius. Bet kalbamės įvairiom temom, išskyrus.... vėl tą pačią temą. Negi senos bėdos kartojasi?
Na aš jam paaiškinau kad mane praeity slėgė ta nežinia (na taktiškai, apie buvusįjį detalių nepasakojau), bet jis NIEKO į tai neatsakė. AIšku, mes dar tik keturi mėnesiukai kartu. Suprantu, tai tikrai nedidelis laiko tarpas kad kažką PLANUOT. Bet aš ir nenorėčiau jau planuot konkrečiai, ar kalbėt konkrečiai apie tokius dalykus. Tiesiog norėčiau bendrai žinot jo nuomonę apie vedybas, ar norėtų po kelių metukų vedybų, vaikučių. Na aišku jei viskas pas mus ir toliau vyks taip sklandžiai. jaučiu kad tikrai jį myliu ir kad tai mano žmogus. Žinau, per anksti taip emocingai kalbėti, bet apima BAIMĖ, kad šis vaikinas irgi bijos rimtų santykių ir įsipareigojimų.
Patarkjit, kaip elgtis? Parašiau jam nuoširdų laišką į emailą apie tai, kad norėčiau daugiau kalbėtis apie mus. bet jis nieko nieko į tai neatsakė. AIšku, norėtųsi kad bent jau pasakytų jog norėtų pasikalbėti kiek vėliau, na kad kažkaip sureaguotų. Juk noriu TIK pasikalbėti. Kažkada užsiminiau, kad ir KT ne visada apsaugo šimtu proc. Norėjau išgirsti jo nuomonę "kas būtų jeigu būtų". Jis tik tylėjo. Neatsakė nieko. Man labai nejauku. Gal tai dėl jo uždarumo? Jau paaiškinau kodėl man neramu, bet jis nereaguoja? Mamytės, gal atrodau kaip kokia "spaudikė"? Kaip elgtis? Ar tikrai dar pokalbiams per anksti? Realiai vaikučių dar nenorėčiau taip greit,nors jie svajonėse jau yra Ir tekėti neskubėčiau, norėčiau susituokti na po kokių poros metų. Ka manote?
Taip pat kad galėčiau įsivaizduoti, kas vyksta pas kitas poras, gal galėtumėte atsakyti, kada jūs su savo mieluoju (po kiek laiko pažinties) pradėjote kalbėtis tokiomis temomis (nebūtinai kažką konkretaus planuot)?

Manau, kad po 4 mėn. draugystės dar tikrai ankstoka apie santuoką ir vaikus daug kalbėt. Na, dar priklausomai nuo Jūsų amžiaus. Bet aptart kaip elgtumėtės neplanuoto nėštumo atveju tiesiog būtina. Gal aš nelabai šiuolaikiška, bet negalėčiau normaliai intymių santykių su vyru turėt neaptarus šio klausimo.

jei supranti, tai ir neplanuok nes panasu, kad pas tave tie planai jau kuriasi
o po vos 4 menesiu bendravimo su vaikinu pradet kalbet apie vedybas ir vaikus.... ypac jei jis jaunokas, tai begs kiek akys uzmatys nuo taves
as po tokio laiko, nemanau, kad saviskiui Myliu sakiau o tu jau mastai apie seima ir pan... aisku nieko baisaus, bet neversk bent jo tas temas gvildent, jei jis tam dar nepasiruoses viskas su laiku

Ne del uzdarumo, o todel, kad vyrai nemoka meluoti apie tokius dalykus. Antra, nezinia kaip baigesi jo santykiai iki taves - tu juk ji ne berniuku paeimei. Trecia - jeigu jam iki 25 metu - patikek, net svajonese jis neturi seimos. jis tiesiog buna su tavim.
Kas liecia spaudikes statuso - tai tau jau paranoja, net nebe spaudimas. vat man idomu, kad tau butu gerai ir komfortabilu santykiuose vaikinas daug-maz turi pasakyti taip: 'laba. as vaidas. noriu tave vesti ir tris vaikus po dvieju metu. davai draugauti'. pati suvoki ka tu reikalauji?
tiesa pasakius, dar pora tavo zodziu apie ateiti kartu, apie vedybas ir vaikus -ir skyrybos tau garantuotos. mano asmenine nuomone.
o kas liecia 'zaliota' - kai bus tai ir spresit. nera ko 'kas butu jeigu butu'. nes tu uzduodi toki klausima tikedamasi isgirsti 'as tave vesiu'. ir nieko kito.
dziaukis buvimu kartu, o ne terorizuok zmogu. nes jau ryskiai perzengei riba. ypac po 4 menesiu pazinties.

tai, ka tu kalbi 'suprantu kad planuoti peranksti', tai tik teisingi zodziai. tu nesupranti ir nenori sito suprasti. jeigu taip istikruju manytum temos nebutu.

Sutiksiu su kitomis merginomis, kad galbūt per anksti apie tai šnekėti.. 4 mėn yra labai trumpas laiko tarpas, dar vienas kito gerai nepažįstate.. galbūt vaikinukas pats dar nesusigaudo ką jums iš tikrųjų jaučia ir ko norėtų.. Suprantu, kad apima nerimas, bandant apie tai kalbėti ir nesulaukiant jokio atsako. Galbūt reikėtų tą temą palikti vėliasniam laikui, kai vienas kitą labiau pažinsite? Ir jei vėl norėsite apie tai kalbėti, jokiu būdų nerašykite emailų ar kokių kitų popierinių laiškų. Tokiomis temomis reikia kalbėtis tik akis į akį, matant kito žmogaus reakcijas, jaučiant kito savijautą, nes tik taip galėsite tinkamai įvertinti visus atsakymus. Jei ir po poros metų, sakykim, situacija nesikeis, matyt jis nenori ar bijo galvoti apie ateitį, šeimos kūrimą ir pan... sėkmės.

Na mes atsakingai saugomes, tai cia is tikruju labiau turbut psichologiskai tiesiog norejosi isitikint kad jis tikrai atsakingas ir pan.
Papildyta:

Taip, merginos, manau jūs teisios. Dėkoju labai už atsakymus. Tiesą sakant, aš ir tikėjausi jog dauguma taip atsakys. Tikrai turbut man paranoja. na ja itokojo ankstesni santykiai. Ir dar tai, kad pazinojau labai daug poru (na jie ankstesnio vaikino draugai buvo), kurie draugauja nuo 20-ies su savo bendraamzem merginom, dabar tos poros jau 30-ies metu amziaus, ir nei vede, nei turi vaiku. Kodel taip yra, priezasciu nezinau, bet netikiu kad visi (ten mazdaug 6-7 poros taip gyvena) nevaisingi.. Tiesiog matosi is budo, kad uzkieteje senberniai Nu ir prisiziurejau tokiu istoriju,tai ir mane kazkokia panika pradejo imt

Žodžiu jei kas dar turite kokių pasisakymų ar patarimų, arba patariate gesint greičiau savo paranoją, tai įdėmiai klausau Nu tikrai gerai kad jus mane biski "i vieta pastatet", nes jau buvau pradejus galvot kad gal ir sitas visai neatsakingas

Priklauso nuo to kiek jums abiems metu, su vyru poziuri i gyvenima ir kaip matom ateities planus, nekalbant apie tai kartu ar atskirai issiaiskinom per antra pasimatyma, nematau reikalo tempt gumos ir gaist laiko jei poziuris nesutampa Pasirodo sutapo musu tie poziuriai ir nebuvo jokios ten baimes ar ko kalbet, as laikausi tokios nuomones, kad jei zmogui tikrai kritai i aki ir i sirdi tai nepabegs, o perejunu man nereikia Po gero pusmecio sulaukiau ziedelio ,o po 10men nuo pazinties atsokom vestuves, esam laimingai vede tfu tfu tfu taip sakant
[/quote]

[quote=Ankara,2011 01 05, 02:46]
Priklauso nuo to kiek jums abiems metu, su vyru poziuri i gyvenima ir kaip matom ateities planus, nekalbant apie tai kartu ar atskirai issiaiskinom per antra pasimatyma, nematau reikalo tempt gumos ir gaist laiko jei poziuris nesutampa Pasirodo sutapo musu tie poziuriai ir nebuvo jokios ten baimes ar ko kalbet, as laikausi tokios nuomones, kad jei zmogui tikrai kritai i aki ir i sirdi tai nepabegs, o perejunu man nereikia Po gero pusmecio sulaukiau ziedelio ,o po 10men nuo pazinties atsokom vestuves, esam laimingai vede tfu tfu tfu taip sakant
[/quote]
[/quote]
Va būtent, aš irgi tą ir turėjau omenyje. Juk taip ilgai nesikalbėjau su buvusiu vaikinu, ir tam pasikalbėjimui jis taip ir nepribrendo, nors jam buvo jau 30. Na šiam, dabartiniam vaikinui - 27eri. Tai va ir baisoka kad tokio amžiaus dar net neturi kaip supratau jokios ateities vizijos. Aš irgi, kaip ir jūs, bijau "tempt gumą" nežinodama jo požiūrio. O gal pradraugavus vėl kelis metus paaiškėtų kad jis net negalvoja apie ateitį kartu, galbūt jam tokio draugavimo ir susitikinėjimų ir gana. Juk nežinau jo požiūrio visai visai, net nenujaučiu ką jis mano. Kalbam tik labai neutraliom temom. Va būtent, aš irgi manau kad nepabėgs jei jau labai patinku. O jeigu po tokio pokalbio pabėgtų, tai gal reiškia, kad nelabai aš jam ir patinku? Na aišku, iš bendravimo jaučiasi kad patinku, sako kad myli.. O man tai jis labai labai į širdį krito Tai ir norisi kažką žinot. Esu dar paauglystėj (18-20ies būdama) draugavus su vyresniais vaikinais, na ten nieko gero neišėjo, bet pastebėjau, kad jie net pradžioj pažinties taip netiesiogiai vis tiek savo nuomonę pasakydavo. Na jausdavosi ko jie nori ateityje ir panašiai... O čia - visiška nežinia. Nebūtų man jis taip kritęs į akį - tai nesukčiau sau galvos, na nepriimtinas man toks jo tylėjimas. O dabar, kai taip patinka, neišeina tiesiog imt ir išeit. O gal mūsų norai sutampa? Bet jaučiuosi tai labai kvailai... Įsivaizduoju kaip būtų sunku jei po kelių metų sužinočiau kad jis net jokių rimtų minčių neturi šia tema...

Manau tai priklauso nuo to ko TU nori is vaikino. Jeigu tau reikia rimtu santykiu, svajoji apie seima netolimoje ateityje ir vaikus, tai, manau, visai logiska, kad ieskai tokio paties vyro. Ir kokia cia baime, kad pabegs, issigas ir pan. Nu jeigu lukesciai skirtingi tai ir telieka skirtis ir ieskot to, su kuriuo galesi apie tai pasikalbet. Ir kurio nuomone bus tokia pati kaip ir tavo. O ta baime, kad neduokdie vargsiukas issigas, kad jis nepasiruoses ir pan - na kam jinai. Tegul aina, susiranda max 18 metu amziaus panele ir bus vakaruskos, tralialiuskos be jokiu ilgalaikiu isipareigojimau.
Mano daartinis draugas jau po nepilno menesio draugystes pasake, kad jis nori seimos, nori vaiku, kad jo nedomina jokie nuotykiai nei ilgalaikiai nei trumpalaikiai. Zodziu, zmogus apsisprendes ir zino ko nori, ir jam nei geda nei baisu kalbet apie seima ir busimus vaikus. Ir net apie busima senatve.

Na va, smagu kad yra bendraminčių Nes jau galvojau kad su manim gal tikrai kas netaip Labai pritariu jums, gabyte_g, butent as ir svajoju apie šeimą nelabai tolimoje ateityje, norisi žinot ar jo nuomonė tokia pati. Esu pakankamai drąsi, manau sugebėčiau pasikalbėt, bet kadangi jis man labai svarbus, tai išgaravus smarkiai mano ta drąsa. Bijau labai kad neatsakys išvis nieko (o jam tai būdinga), na bijau ne ta prasme kad pabėgs paskui nuo manęs, bet kai labai daug tikiesi, tai baisu išgirst neigiamą nuomonę šiuo klausimu. Tai net nežinau nuo ko pradėt pokalbį...Žodžiu man ne tik nesmagu pradėt pokalbį, bet ir labai nemalonu kad tai ne jo iniciatyva, o taip norisi pritarimo iš jo pusės, iniciatyvos tokiom temom...

Apie kokia tu čia šeimą galvoji? Jei tau net 20m. nėra. Pirma mokslus baik, susirask gerą darbą tada apie vaikus galvok. Gal dėl to ir vaikinas nekaba apie ateitį kai supranta, kad po kojom pagrindo nėra.