Jum gerai, Jūsų nors atsiprašo, susitaiko
Maniškė, tai ant tiek užsispyrusi
Po eilinio pykčio, kai man jau trūko kantrybė, pasakiau vsio nors tave labai myliu, bet su tavimi nedraugausiu ir nekalbėsiu
Visą vakarą vaikščiojo, mama, mama, nieko nesakiau. Pati suruošė pamokas, sudėjo kuprinę, susiruošė miegui.
Iš ryto vėl tas pat, mama, mama, nieko nesakau jai. Tai vėl gi pati susiruošė, ištraukė rubus, kokius norėjo, apsirengė, susišukavo. Ir ne ateiti pas mane, ne, nuvarė pas tėvą, sako nuvešk mane į mokyklą
Tėvas jos klausia, dėl ko su tavimi mama nešneka, o ji, aj, ilgai pasakot
Ir ką galvojate, kelintą dieną ir nieko, nei atsiprašymo, nei kodėl nešneki, nieko
Ir kokį metodą dar naudot neįsivaizduoju
Geruoju, negirdi
Bloguoju, negirdi
Rėkiu, negirdi
Tyliu, vėl negirdi
nu tokia vaikiska mamyte, sunku net patiket, kad suauges zmogus gali toks but. Nekalbadienis su vaiku
Jus taip nieko neisspresit, tik gilinat problemas. Su suaugusiais taip pat sis metodas netinka, dazniausiai tik paastrina sutuacija, tas nuskriaustosios vaidinimas.