Stresas

Nežinau, kas paskutiniu metu man daros, bet kiekvienas, kad ir menkiausias stresas sukelia fizinį skausmą. Ne iš karto- jis pareina vėliau. Pvz: ryte buvau pokalbyje dėl darbo, gryžau namo ir vsio- skauda visą kūną. Negaliu pajudėt- visi raumenys kaip po kokio sporto, ar sergant gripu...likusią dalį dienos tampu visai neveikli. Išsimiegu, nubundu ryte- viskas gerai. Iki sekančio streso. Seniau taip nebuvo- gyvenau aktyvų , kupiną stresų gyvenimą- niekad nebūdavo tokios organizmo reakcijos. O ir stresai buvo kur kas dažniau ir kur kas rimtesni. Na, kartais, nuo tikrai stipraus streso sutrikdavo apetitas- negalėdavau kąsnio praryti...Esu girdėjus, kad būna, jog nuo streso pradeda skaudėt galvą, pučia ar paleidžia vidurius, bet dar niekad nesu girdėjus, kad skaudėtų visą kūną Ne iš pirmo karto tą skausmą sugebėjau susieti su stresu, maniau, gal kuo susirgau- bet dabar jau esu 100proc. tikra- priežastis tik strese... Kas keisčiausia, kad pačios stresinės situacijos metu visai nesinervuoju- mintys aiškios, kalbu/elgiuos drąsiai, atrodo viskas tvarkoj...viskas pasibaigia, ir staiga- bumt!- skausmas...
Šiuo metu, po metų vaiko auginimo atostogų, bandau vėl integruotis į normalų aktyvų socialinį gyvenimą, o dėl to skausmo darosi nežmoniškai sunku. Bijau net ko nors imtis, kad tik vėl neskaudėtų...Kažkoks košmaras...tuos metus, kol auginau vaiką, nebuvau kažkaip izoliuota- buvau aktyvi, turėjau porą darbelių, nuolat bendravau su žmonėm...Tik visgi turiu pripažint, kad tie metai prabėgo ramiai ir gražiai... Kodėl mane taip gasdina permainos? kalu sau į galvą, kad permaina, tai ne praradimas- tik permaina...bet kūnas reaguoja savaip...Kas man daros? Gal reik gerti kokius nors nervus raminačius vaistus? Bandžiau gydytis taurele alkoholio- padeda tik valandėlei- vėliau skausmas sugryžta, plius dar su kažkokiu lipniu nuovargiu. Tai matyt ne išeitis...
*****,šiuo metu taip ant smegenų stovi, kad po poros metų nevairavimo, dar vėl teks sėsti mašinon, bandau įsivaizduot, kas bus kai iš jos išlipsiu- pavirsiu iš skausmo besiraitančiu kirmėlium...

Laikykis ir stiprybes!

Man lygiai tas pats yra. Ilga laika nezinojau, kas man yra, kas su manim darosi.Bet kai istekejau, pasidare labai prastai man nesinoredavo gyvent, imdavaus kardinaliu priemoniu pries save. Zinau, kaip tau yra sunku. Nes as pati pastoviai taip jauciuos. Negaliu nuryti kasnio, springstu. Dustu, purto saltis, galvoj nezmoniskai spenge,purto drebulys. Tai bene pagrindiniai panikos priepuoliu pozymiai, kurie man yra. Taip pat ir tau pasireiskia. As pradejau lankytis pas psichoterapeuta, tikrai jauciuosi dabar geriau. Patariu ir tau pas psichologa nueit.
As daugeli metu gyvenau baimeje, su baime. As bijau net iseiti i gatve, bijau...
Buvo toks atvejis, kai uzejo bjaurus panikos priepuolis, kai tarsi buvau suparalyziuota kokiai 10 min. Jau galvojau, viskas AMEN. Negalejau nicnieko nei pajudet, nei pakalbet. Buvau tarsi kaip gyvas lavonas. Nzn, kodel, bet kai man uzeina priepuoliai nesinori nieko, tik issokti nuo namo stogo. Jauciuosi nepilnaverte. Taip as turiu jegu kovoti su tuom, man padeda vyras. Bet gaila jis manes nenori suprasti, nors kazkada buvo kitaip.

na, prie panikos priepuolių as to dar nepriskirčiau .
Atrodo, kad jūs praradot "sportinę formą". Streso metu visada būna padidintas raumenų įtempimas. Tai susiję su mūsų archainėmis reakcijomis į stresą: pasiruošimas bėgti arba pulti. Jūs, atrodo, pasižymit puikia savikontrole, todėl streso metu sugebat išlaikyti jausmų pusiausvyrą ir proto aiškumą. Bet jūsų raumenys vis tiek atidirbinėja ir pajaučiat tai tik pasibaigus stresinei situacijai, tai yra atslūgus įtampai prote ir adrenalinui kūne.
Jei skauda kūną, tai kūnui ir padėkit . Adrenalino ir kt. streso hormonų perteklių iš raumenų geriausiai pašalina fizinė iškrova (gal po pokalbio reikėjo pora stotelių pabėgėti, prieš grįžtant namo?). Pats laikas pradėt sportuot, jei vis dar randat priežasčių patingėti . Po sunkesnės dienos raskit galimybę pagulėti vonioje, išsimaudyt pirty ar kitaip atpalaiduoti viso kūno raumenis.
Dėl vairavimo... tai žinoma, kad bus sunku!!! . Todėl pasiruoškit tam:pradėkit važinėtis ne piko valandom, su didele laiko atsarga ir neimkit "šturmanų", kurie erzina ir reguliuoja jūsų vairavimą . Po savaitės vėl būsit ant bangos ir nebejausit, kad turėjot atostogas nuo vairavimo.