Aš pats dar vaikų neturių, bet esų vedęs - tai anksčiau ar vėliau gandrai atskris
Bet vaikų auklėjimas man labai įdomi tema, todėl tuo domiuosi, o ir pamatęs kokį įdomesnį atvejį visuomet atkreipiu dėmesį. Nors vaikų dar neturiu, su žmona pasikalbame apie būsimų vaikų būsimo auklėjimo tendencijas. Mano žmona yra daugiau griežto vaikų auklėjimo šalininkė - tipo vaikui reikia daug kur padėti, daug ką už jį nuspręsti, stipriai kontroliuoti jo reikalus mokykloje bei laisvalaikį, bo kitaip bus palaida bala ir vaikas užaugs be atsakomybės jausmo, pridarys klaidų ir neteisingais sprendimais susigadins gyvenimą bla bla bla...
O aš manau, kad vaikui reikia leisti kuo daugiau patirti pačiam, tiesiogine ir perkeltine prasme "nudegti" įvairiose situacijose, reikia duoti kuo daugiau laisvės priimti sprendimus, leisti daryti klaidas (su "protu" aišku). Leisti rodyti kuo daugiau emocijų, t.y. netrukdyti pyktis. Nekritikuoti vaiko kūrybos, net jeigu mums ji ir visiškai nesuprantama, įviriais būdais lavinti fantaziją. Nelepinti daiktais, žaislais ir t.t., tačiau skirti kuo daugiau dėmesio buvimui kartu, "rimtų" dalykų kalbėjimui ir nuoširdžiam bendravimui, t.y. kai nenori bendrauti, tai taip ir duodi suprasti, o ne vaidini, kad klausai. Nesiekti sterilumo visame kame - t.y. vaikams galima sušlapti, sušalti, apvirsti, išsipurvinti, graužti nešvarius žaislus, valgyti papuvusius obuolius ir t.t.t.t.t.t.t. Manau, kad toks auklėjimas padėtų ugdyti kritišką mastymą, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus bei susidoroti su problemomis, o nešvarumai ne tik kenkia, bet ir stiprina imunitetą. Taip pat ir nesėkmės - ne tiek kenkia, kiek stiprina "imunitetą" bla bla bla.....
Be abejo, visi kraštutinumai yra blogai, ir teisingi sprendimai kažkur tarp jų.
Įdomu Jūsų,jau auginančių atžalas, nuomonė ir straipsnio komentarai. Lets begin
