Kauno Krikščioniškieji Gimdymo Namai

Tai prasau placiau pakomentuoti, kad jau uzsiminei. Idomu butu ir tokia nuomone isgirsti, kas, del ko ir t.t.

į sėkmes ir nesėkmes aš žiūriu filosofiškai. Per tą pačią gatvę eidami žmonės turės skirtingas patirtis: vieni pataikys eiti, kai išvis nebus mašinų, kiti- per spūstis, kitus žmones praleis mašinos gražiai, kiti gal į avariją pateks.... gatvė ta pati, bet situacijos, žmonės juk skirtingi....
Juk suprantat, kad nėra tokio dalyko kaip "viskas visada tik gerai" arba "viskas visada tik blogai" konkrečiuose gimdymo namuose.

pasakok...

Yra 1 gimdykla ir salia priesgimdyvine palata. As gimdziau toj priesgimdyvinej, nes ana uzimta buvo. Gal gimdykla kiek grazesne, bet man asmeniskai visai buvo tas pats, jau ne tas rupejo.. O ir nematau jokio skirtumo kur gimdyti, nes ir cia ir cia visa iranga, viskas buvo. Ir su leliuku dar dvi val.po gimdymo pragulejom sau ramiai, o po to i mokama palata ejom. Siaip kas labiausiai mane suzavejo siuose g.n tai prieziuro po gimdymo. Ejo ir ejo tai vaiku gyd., tai zindymo specialistes, akuseres, ginekologes ir klause ar viskas gerai,ar kokios pagalbos reik. Labai labai atsidave zmones dirba, bent jau man taip pasitaike. Budejo per gimdyma gyd V. Maciulaitiene ( laaaabai maloni) ir tokia jauna jauna akusere Skaiste, super gera ir maloni. Dekinga jai be galo uz moralini palaikyma

Na taip, užsiminiau, tai jau pabaigsiu, kodėl į šiuos gimdymo namus daugiau kojos nekelsiu...
Nors praėjo pusė metų, to pamiršti neįmanoma, o ir vis su pavydu paklausau mamų pasakojimų, kaip jomis prieš gimdymą rūpinosi, siūlė kamuolius, masažus ar vonias skausmui palengvinti. Aš, deja, apie tai galėjau nebent pasvajoti
Atvažiavom su vyru į šiuos namus kažkur 23val. Sarėmiai jau buvo reguliarūs. Akušerė priėmė, pamatavo vaiko tonusus. Kas tuomet keista pasirodė, kad skaičiukai, kurie rodo gimdos veiklą, rodė nulius. Net per pačius skausmus! Kai tuo tarpu ryte būnant pas gydytoją jau šokčiojo iki 80. Pasakymas buvo toks: aparatūra yra aparatūra...
Pakvietė gydytoją pažiūrėti ar atsidarinėja kaklelis. Atėjo... Susivėlus ir visa nepatenkinta Matyt miegot sutrukdėm
Apžiūrėjo taip grubiai, o man ir taip skauda Tai tada dar atklausiau visą litaniją, kad aš neįsivaizduočiau, jog jau gimdau, kad čia tik pradžia ir reikės kentėti. Mat kaklelis neatsidarinėja dar net, pasak jos ryto sulauksiu, o gimdysiu po pietų. Dar su priekaištu lepteli: šiandien tu jau ketvirta tokia, riečiasi iš skausmo, o kaklelis neatsidarinėja. Sako: tos trys namo išvažiavo, o tu gulkis į palatą, nes grįši po kelių valandų. Ir davė naktinius vilktis. Tuo metu kilo mintis stotis ir važiuot į klinikas ar dar kur (vėliau gailėjausi to nepadarius). Bet matyt skausmas nugalėjo. Galvojau atsigulsiu, manim vis tiek pasirūpins. Deja deja...
Atsiguliau į palatą, vyras skaičiavo kas kiek laiko vyksta sarėmiai. Lygiai kas 5 min. Atėjusi akušerė patarė sarėmių tarpuose pamiegoti, kaupti jėgas gimdymui. Kaip pamiegoti tarp 5min???
Po kelių valandų vėl apjuosė diržą, pamatavo viską - gimdos veikla rodo nulius Išsiprašiau vaistų, nes nebegalėjau kentėti. Suleido. Maždaug valandai viskas aprimo, pavyko net užsnūsti. Nors vyras paskui pasakojo, kad lygiai kas 5 min suinkšdavau iš skausmo... Prabudus buvo jau apie 4 val. Maždaug prieš 5 val. nubėgo vandenys. Vyras nulėkė ieškoti daktarės ir akušerės. Grįžo nieko neradęs Pabūna prie manęs ir vėl lekia po koridorius blaškytis O man sarėmiai padažnėjo, kas 3 min. ir su kiekvienu sarėmiu aš nevalingai jau stumiu Kilo mintis, kad taip ir pagimdysiu pati... Galų gale iš kažkur atsirado akušerė, liepia eit matuot tonusus. Velniop, aš pasikelt negaliu! Šiaip ne taip, su vyro pagalba nušlepsim... Akušerė pamačius, kad aš su kiekvienu sarėmiu steniu, užsipuola, kad taip negalima! Parodo, kaip kvėpuoti. Tai kur tu, moterie, buvai anksčiau?? Juk negimdžiau prieš tai, kad žinočiau!
Po eilinio pamatavimo sako: einam į gimdyklą. Nueinam, o ten greit susirinko būrys, ruošiasi gimdymui. Aš naivuolė paprašau epidūro, nes nebegaliu... Gaunu atsakymą: kokio dar epidūro? Viskas jau atsidarė, išstumt beliko! Dabar jau pasijuokiu prisiminus, bet tuomet patikėkit, juokinga nebuvo
Taip anksti ryte pagimdžiau. Beje, vaikeliui apsisuko virkštelė, tad kirpo. Vėliau dar pagalvojau dėl ko negimdyčiau ten: jei vaikeliui reikėtų reanimacijos, jos ten nėra!
Vėliau kai mane siuvo, tai suleisti nuskausminamųjų nepasivargino, jaučiau kiekvieną dygsnį...
Kai mane sutvarkė, vėliau atėjo jau kita moterytė, atnešė vienkartines kelnaites mautis ir pareiškė: Greičiau greičiau, judam. Blyn, man kątik pagimdžius nėra taip lengva apsimaut jas. O paskui lipom į antrą aukštą. Neesu trapioji gėlelė, daug ką galiu iškęst, bet kai pirmą kartą gimdai, tau taip stresas, tai norisi bent kiek žmogiškumo
Beje, kas dėl priežiūros po gimdymo, tai ja sužavėta irgi nelikau. Neišmokė net kaip teisingai kūdikį žindyti! Grįžau namo su apkandžiotais speneliais ir pati mokiausi to iš naujo.
Daug dar smulkmenų nutylėjau, bet esmė aiški. Va tokia ta mano patirtis

Na taip Loveco, labai teisingai pasakė, aš ten du pagimdžiau, sūnelį prieš tris metus, dukrytę šiais metais ir gimdyčiau ten pat dar 50 kartų, jei tik galėčiau
Aišku man ir galbūt nepatiko vienas ar kitas žodis, žvilgsnis ir pan., bet o tačiau visi mes žmonės ir visiems viskas ir visi patikti negali ir neturi

sandriuke, gal tu daug ko baisaus nepaminėjai, bet man tavo gimdymo istorija ir tai, kaip reagavo gydytojai, nepasirodė košmariška (man blogiau atrodo, kai gydytojai ne laiku ir ne vietoje puola skatinti kituose GN ) aš per antrą gimdymą atvažiavau ten su sąrėmiais kas 1,5-2 min, tai praktiškai 30 sekundžių tarpas be skausmo bet į raginimus vilktis marškinius ar lipti pirminei apžiūrai nereagavau taip jautriai..kad nevalingai stumi, tai viskas normalu, vadinasi, taip turėjo būti. Ko gąsdintis? dėl siuvimo ir nuskausminamųjų- ar tikrai nesuleido? gal reikėjo paprašyti man leido visus įmanomus nuskausminamuosius, bet ir epidūrą pirmo gimdymo metu kai siuvo, bet vis tiek jaučiau kiekvieną dygsnį. Na ką dabar darysi, na pakentėjau...manau, kad kitur būtų tas pats buvę.
apkramtyti speneliai- ne slaugytojų atsakomybė, nes to turi mokytis pati mama su leliuku asmeniškai, t.y. parodyti, pamokyti galima, bet vis tiek tai yra mamos ir vaiko didysis prisitaikymas vienas prie kito. Su pirmagime man ėjo ir ėjo gydytojai kas 15 min, bet kadangi 3 val būdavo prisisiurbusi, po 3 parų irgi visa kruvina grįžau namo ir kas?- ogi noro žindyti pirmosios savaitės neatbaidė, kaip ir dauguma, išmokom prisitaikyti per keletą savaičių ....na vienu žodžiu, gal pasitaikė ne nuotaikoj gydytojai, gal jautriai sureaguota, bet nemanau, kad lipimas į 2 aukštą 2 val po gimdymo (jei jis nekomplikuotas) yra "gimdymo namų bėda ir kankinimas gimdyvės" ar kažkaip panašiai

stiprybės, su kitu mažyliu jausitės drąsiau ir pasitikėsite juo bei savimi dar labiau nei šįkart, ir pamatysit, bus viskas ramiau, kad ir kokiuose GN gimdytumėt o gal net ryšitės gimdyti namuose

Galiu tik pridėt dėl aparato (na kaip man atrodo). Kiekvienas žmogus turim savo individualią "skausmo skalę", o aparatas nepritaikytas prie kiekvieno individualiai. Todėl ką vienas pakelia nesunkiai (ir ko aparatas gal dar ir nefiksuoja) kitam gali būti jau iš tiesų sunkiai pakeliama. Jis juk ne į nervų sistemą įvedamas, o fiksuoja duomenis išoriškai - pagal susitraukimus ir pan., ką skirtingos moterys gali išgyventi skirtingai skausmingai. Medikai tai žino.
Dėl grubios apžiūros - prieš pat gimdymą kaklelis iš tiesų imamas apžiūrinėti grubiau, tai tam tikras "masažas" jo atsivėrimui skatinti.
Akivaizdu, kad nepatyrėt daug gerų emocijų, bet kai kurie momentai "iš šalies" atrodo gerokai paprastesni, nei nupiešia emocijos.

+2012 11 10, 00:47-->




man leido nuskausminamuosius siuvant po pirmo gimdymo, bet jaučiau kiekvieną dūrį. gali būti, kad ir sandriukei leido, bet nepastebėjo pati gimdyvė kad pirmasis buvo vaistai... manęs asmeniškai siuvimas po gimdymo nė kiek netrikdė.
tiesa, atvykus priėmusi susivėlusi gydytoja 4tą nakties taip pat nebuvo labai maloni, bet ar jūs būtumėt?

Būčiau

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.