QUOTE(Dagilis @ 2011 04 01, 21:45)
Man tai pvz. neaišku. Čia žmonės patys ir padaro, kas "visi laukia", nes laukia ar nelaukia patys kiša. Susilaukiau (su visa priežiūra tų pačių gydytojų nėštumo metu) dviejų vaikų ten nieko pati į kišenę neįdėjus. Kažkokio didelio nedviprasmiško "ilgesio" nė karto nepajutau. Ir ką...pamenu tik dar nėštumo pradžioj ginekologijos skyriuj kaimynės nuostabą "kaip čia taip tu nedavei nieko, aš daviau, o tavim vis tiek labiau rūpinas, o mani išvis ne". :]]] Normalūs ten žmonės dirba, t.y. dirba kada reikia ir ką reikia ir "neįkišus". Tik kad "mūsyse" populiaru tas mąstymas "pats muša, pats rėkia". Gal kad patys kitus "per save" žiūrėdami matom.
Žinok visai nesunku ten iki to 2 aukšto kai dar gauni nuskausminimą prižiūrimai prilaikomai nueit, kažkaip visai nė neįstrigo ta "kelionė" atminty. Visada eina žmogus, kuris prilaiko jei reikia, o galų gale ir vyras ant rankų nunešt gali :]], netoli gi ten, ne klinikų "trasos".
kaip gali nekisti, jiai gimdymas pirmas ir net neateina neparodo kaip maitinti, kaip pampersa pakeisti, kaip nuprausti kudyki.
o jiai parode, paprasai dar, aukstu tonu atsako, mokejai pasidaryt mokek ir maityt
aciu D as cia negimdziau, bet svogerka gimde ir nupasakojo, net as kai gulejau 2ligoninei, ji net stebejosi kai as jai pasakojau ka mane cia ismokino.
zinokit sunkoka, gal jums ne taip skaudziai buvo. bet kai drauge lipo po epidiuro sake kad nukrisiu. vyras gal vaiko ir zmonos nepanes. kai sesute ateina ir pasako einan i palata kol islipi ziurai kad jos jau nera