Liko pora daikteliu.. tai dbr labai mastau.. ar palikt juos..
As rubelius tik iejus i namus pradejau rusiuot- pasikvieciau besilaukiancia drauge.. ji puse issinese.. pampersus, visas smulkmenas isnese.. sako Adomelis tikrai nesupyks, kad jo daikteliai nukeliaus pas jo drauga.. O kita dali rubu issiunciau vienai mamytei, kuri keturiolika ar kiek ten metu bande pastoti.. ir pagaliau Liko pora daikteliu.. tai dbr labai mastau.. ar palikt juos..
Liko pora daikteliu.. tai dbr labai mastau.. ar palikt juos..
QUOTE(Meskute5 @ 2011 01 18, 18:11)
Skausmas gal vienodas..ar tai pirmas ar trecias.. realiai to skausmo juk neismatuosi.. Bet tik tiek, kad naturaliai sunkiau tom, kurios pirma vaikeli prarado.. nera to variklio vedancio pirmyn.. keltis, eiti, daryti, kartais uzsimirsti.. juk cia isblasko.. verkt negaliu sau leist prie vaiko.. todel kartais pries uzmiegant pajauciu, kad pagalve slapia.. nors kada pradejau verkt - nezinau..
Aš, kaip pastebėjau, vis nepritariu kažkokiai tavo nuomonei ir mes vis čia debatus rengiame
, bet dabar visiškai sutinku. Skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi, bet manau, kad kiekvienai mamai savo praradimas yra didžiausias. Viena išgyvena dėl persileidimo, nes vaikelis buvo planuotas, lauktas, kita pagimdė negyvą, trečia savo spindulėliu pasidžiaugė kelias valandas ar dienas, dar kita prarado jau paugintą, kuris jai dar vakars sakė, kad ją myli, o šiandien jau nebyliai tyli... Kiekvienam savo tragedija ir didžiausia. Taip kaip ir nepriklauso nuo to, ar tu mokytoja, ar medikė, ar siuvėja...
O dėl to, kad galbūt yra lengviau, jeigu tau vieną praradus liko kitas, gali būti ir lengviau, nes kaip tau beskaudėtų, negali palikti likimo valiai esančio šalia. Turi užtinusiom nuo ašarų akim virti košę, paskaityti pasaką...
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 18, 17:18)
as paslepiau nes man geriau nematyti, gal ir lengviau ju nematyt bet tas kad vis tiek zinau kurioj vietoj paslepiau rubelius, tik kad ten neladzioju
Papildyta:
Tai vat kai yra vaikas negali prie jo verkti, as stemgiuosi prie vyro neverkt nes jam tada labai sunku pasidaro kai mato mane tokia, bet vis tiek apsiverkiu. O taip visa diena namie tupiu viena tai nezinau kiek kartu apsiverkiu
Papildyta:
Tai vat kai yra vaikas negali prie jo verkti, as stemgiuosi prie vyro neverkt nes jam tada labai sunku pasidaro kai mato mane tokia, bet vis tiek apsiverkiu. O taip visa diena namie tupiu viena tai nezinau kiek kartu apsiverkiu
O kokiam tu mieste ar kuriam gale LT?
QUOTE(Meskute5 @ 2011 01 18, 18:14)
Aciu 
gal jau nebe ta is to filmo- isterike
O man vyras liepe susikraut tase.. eik kraukis, nes nespesi paskui kantas i kanta susideliot ( nes as isprotejus pedante)
susidejau ta diena, kai buvo terminas. O paskui dar savaite teko pernesiot. Nesamone tie prietarai..
gal jau nebe ta is to filmo- isterike O man vyras liepe susikraut tase.. eik kraukis, nes nespesi paskui kantas i kanta susideliot ( nes as isprotejus pedante)
susidejau ta diena, kai buvo terminas. O paskui dar savaite teko pernesiot. Nesamone tie prietarai..Aš tašes su abiem buvau iš anksto susipakinus
. Su pirmu, tai šiaip viską iš anksto dariau, o su antruoju susipakinau anksčiau, nes tuo metu kraustynės vyko. Taigi, jeigu būtų koks ekstra atvejis, tai nerasčiau nieko.
QUOTE(lairam @ 2011 01 18, 19:21)
Aš, kaip pastebėjau, vis nepritariu kažkokiai tavo nuomonei ir mes vis čia debatus rengiame , bet dabar visiškai sutinku.
Skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi, bet manau, kad kiekvienai mamai savo praradimas yra didžiausias. Viena išgyvena dėl persileidimo, nes vaikelis buvo planuotas, lauktas, kita pagimdė negyvą, trečia savo spindulėliu pasidžiaugė kelias valandas ar dienas, dar kita prarado jau paugintą, kuris jai dar vakars sakė, kad ją myli, o šiandien jau nebyliai tyli... Kiekvienam savo tragedija ir didžiausia. Taip kaip ir nepriklauso nuo to, ar tu mokytoja, ar medikė, ar siuvėja...
O dėl to, kad galbūt yra lengviau, jeigu tau vieną praradus liko kitas, gali būti ir lengviau, nes kaip tau beskaudėtų, negali palikti likimo valiai esančio šalia. Turi užtinusiom nuo ašarų akim virti košę, paskaityti pasaką...
, bet dabar visiškai sutinku. Skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi, bet manau, kad kiekvienai mamai savo praradimas yra didžiausias. Viena išgyvena dėl persileidimo, nes vaikelis buvo planuotas, lauktas, kita pagimdė negyvą, trečia savo spindulėliu pasidžiaugė kelias valandas ar dienas, dar kita prarado jau paugintą, kuris jai dar vakars sakė, kad ją myli, o šiandien jau nebyliai tyli... Kiekvienam savo tragedija ir didžiausia. Taip kaip ir nepriklauso nuo to, ar tu mokytoja, ar medikė, ar siuvėja...
O dėl to, kad galbūt yra lengviau, jeigu tau vieną praradus liko kitas, gali būti ir lengviau, nes kaip tau beskaudėtų, negali palikti likimo valiai esančio šalia. Turi užtinusiom nuo ašarų akim virti košę, paskaityti pasaką...
Taip skausmo nepamatuosi ir nesuliginsi... Pritariu tavo sitiems zodziams
Papildyta:
QUOTE(Meskute5 @ 2011 01 18, 19:21)
O kokiam tu mieste ar kuriam gale LT?
As is Vilniaus , fabijonislkese gyvenu netoli akropolio
QUOTE(lairam @ 2011 01 18, 17:21)
Aš, kaip pastebėjau, vis nepritariu kažkokiai tavo nuomonei ir mes vis čia debatus rengiame , bet dabar visiškai sutinku.
Skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi, bet manau, kad kiekvienai mamai savo praradimas yra didžiausias. Viena išgyvena dėl persileidimo, nes vaikelis buvo planuotas, lauktas, kita pagimdė negyvą, trečia savo spindulėliu pasidžiaugė kelias valandas ar dienas, dar kita prarado jau paugintą, kuris jai dar vakars sakė, kad ją myli, o šiandien jau nebyliai tyli... Kiekvienam savo tragedija ir didžiausia. Taip kaip ir nepriklauso nuo to, ar tu mokytoja, ar medikė, ar siuvėja...
O dėl to, kad galbūt yra lengviau, jeigu tau vieną praradus liko kitas, gali būti ir lengviau, nes kaip tau beskaudėtų, negali palikti likimo valiai esančio šalia. Turi užtinusiom nuo ašarų akim virti košę, paskaityti pasaką...
, bet dabar visiškai sutinku. Skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi, bet manau, kad kiekvienai mamai savo praradimas yra didžiausias. Viena išgyvena dėl persileidimo, nes vaikelis buvo planuotas, lauktas, kita pagimdė negyvą, trečia savo spindulėliu pasidžiaugė kelias valandas ar dienas, dar kita prarado jau paugintą, kuris jai dar vakars sakė, kad ją myli, o šiandien jau nebyliai tyli... Kiekvienam savo tragedija ir didžiausia. Taip kaip ir nepriklauso nuo to, ar tu mokytoja, ar medikė, ar siuvėja...
O dėl to, kad galbūt yra lengviau, jeigu tau vieną praradus liko kitas, gali būti ir lengviau, nes kaip tau beskaudėtų, negali palikti likimo valiai esančio šalia. Turi užtinusiom nuo ašarų akim virti košę, paskaityti pasaką...
Gerai, kad rengiam debatus
negali but visiskai vienodos nuomones.. 
skauda turbut vienodai.. tik vieni paslepia ta skausma, kiti gal lengviau pernesa ar greiciau stojasi ir eina.. o kiti sustoja vienoj vietoj ir pajudet negali.. man buna dienu, kai vienas zingsnis pirmyn- du atgal.. bet siaip tikrai zinau, kad is salies kitiem neatrodau giliai gedinti.. esu tokia, kokia ir buvau. Nes esu jau pratus skausma uzslept giliai.. jau nuo mazens ismokau.. aciu tau MAMA..
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 18, 18:18)
as paslepiau nes man geriau nematyti, gal ir lengviau ju nematyt bet tas kad vis tiek zinau kurioj vietoj paslepiau rubelius, tik kad ten neladzioju
Tai žinai, pas mane turbūt panašiai gaunasi... Nors viskas yra toje komodoje, kur ir buvo, bet aš ten nelendu ir nedelioju, nežiūrinėju. Tiesiog žinau, kad jie ten... Tik neseniai buvau išsitraukusi drabužiukus, kuriais Benediktas buvo apvilktas ligoninėje... Nebeliko juose kūdikėlio kvapo... Tik kraujuko lašeliai, nuo adatų...
QUOTE(lairam @ 2011 01 18, 19:24)
Aš tašes su abiem buvau iš anksto susipakinus . Su pirmu, tai šiaip viską iš anksto dariau, o su antruoju susipakinau anksčiau, nes tuo metu kraustynės vyko. Taigi, jeigu būtų koks ekstra atvejis, tai nerasčiau nieko.
. Su pirmu, tai šiaip viską iš anksto dariau, o su antruoju susipakinau anksčiau, nes tuo metu kraustynės vyko. Taigi, jeigu būtų koks ekstra atvejis, tai nerasčiau nieko.As ir susikroviau is anksto tase , ir va iskeliavau tik vyras iseme vaiko rubelius o mano tase paeme ir atveze nereikejo jam diktuot ar paciam galvot ko man reikia ligonineje, paeme tase ir atveze man i ligonine, o ir tai manau nebuciau susakius ka sudet nes ne tas galvoj buvo pas mane, jai net pamirsau kiek man metu kai daktaras paklause
QUOTE(Meskute5 @ 2011 01 18, 18:26)
Gerai, kad rengiam debatus negali but visiskai vienodos nuomones..
skauda turbut vienodai.. tik vieni paslepia ta skausma, kiti gal lengviau pernesa ar greiciau stojasi ir eina.. o kiti sustoja vienoj vietoj ir pajudet negali.. man buna dienu, kai vienas zingsnis pirmyn- du atgal.. bet siaip tikrai zinau, kad is salies kitiem neatrodau giliai gedinti.. esu tokia, kokia ir buvau. Nes esu jau pratus skausma uzslept giliai.. jau nuo mazens ismokau.. aciu tau MAMA..
negali but visiskai vienodos nuomones.. skauda turbut vienodai.. tik vieni paslepia ta skausma, kiti gal lengviau pernesa ar greiciau stojasi ir eina.. o kiti sustoja vienoj vietoj ir pajudet negali.. man buna dienu, kai vienas zingsnis pirmyn- du atgal.. bet siaip tikrai zinau, kad is salies kitiem neatrodau giliai gedinti.. esu tokia, kokia ir buvau. Nes esu jau pratus skausma uzslept giliai.. jau nuo mazens ismokau.. aciu tau MAMA..
Man prieš kelias savaites darbe viršininkė pasakė, kad atrodau labai atsigavusi ir kad labai nekaip atrodžiau, kai grįžau po visų įvykių į darbą. Na, jeigu iš šalies jau atrodau panaši į žmogų, tai gal jau išsikasiau iš tos duobės...
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 18, 17:29)
As ir susikroviau is anksto tase , ir va iskeliavau tik vyras iseme vaiko rubelius o mano tase paeme ir atveze nereikejo jam diktuot ar paciam galvot ko man reikia ligonineje, paeme tase ir atveze man i ligonine, o ir tai manau nebuciau susakius ka sudet nes ne tas galvoj buvo pas mane, jai net pamirsau kiek man metu kai daktaras paklause
as kartais dar dabar gerai pagalvoju kiek man..
tiesiog cia visoms turbut.. iki 30 skaiciuojasi normaliai.. o paskui jau pameti skaiciu dabar sedziu ir galvoju ar man 31 ar 32 
tikrai kita karta susiskaiciuoju pagal gimimo metus.. kazkas nutruko galvoj..
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 18, 18:29)
As ir susikroviau is anksto tase , ir va iskeliavau tik vyras iseme vaiko rubelius o mano tase paeme ir atveze nereikejo jam diktuot ar paciam galvot ko man reikia ligonineje, paeme tase ir atveze man i ligonine, o ir tai manau nebuciau susakius ka sudet nes ne tas galvoj buvo pas mane, jai net pamirsau kiek man metu kai daktaras paklause
Man tai tik mintis galvoje be perstojo tada sukosi - pasveiksime, grįšime namo - svarbu IŠSAUGOTI PIENUKĄ. Kai Benedikto jau nebuvo, pienas man dar apie pusantro mėnesio bėgo...
QUOTE(lairam @ 2011 01 18, 17:33)
Man tai tik mintis galvoje be perstojo tada sukosi - pasveiksime, grįšime namo - svarbu IŠSAUGOTI PIENUKĄ. Kai Benedikto jau nebuvo, pienas man dar apie pusantro mėnesio bėgo...
O man pienas paskutinej vietoj buvo. Galvojau misinuku maitinsiu, jei nebus. Ir po laidotuviu jis pradejo begt, bet paskambinau papu specialistei (atsipr.) ir paaiskino kaip uzrist kuo greiciau naturaliai..
