Kaip viena globėja pasakojo:pasirodė "mamytė" kartą per trejus metus,primokė vaiką neklausyt,nes ji greitai jį pasiims,ir vėl dingo.Trejiems,o gal ir daugiau metų.Dabar kenčia globėja,nes vaikas vis prisimena ir rodo ragus.Bet ji suaugus,žinojo,kam ryžtasi.O vaikas?Atidėlioja gyvenimą iki mamos grįžimo,kurio gal niekada ir nebus...
QUOTE(mylimvaikus @ 2011 02 07, 21:56)
Sveikos mamytes, 
noreciau pasigirt kokia laime siandien mane su vyru aplanke. Pagaliau pasiryzome nunesti dokumentus del vaikucio ivaikinimo. Labai jaudinomes del musu jauno amziaus todel ir baiminomes nesti dokumentus. Mums po 22m. Noreciau pasiteirauti mamyciu gal zinote kaip reikia paruosti namus kai ateis socialine darbuotoja apziuret musu gyvenamos aplinkos ? ar mum reikia pripirkt daigtu vaikeliui ? ar kaip? labai atsiprasau uz kvailus klausimus, tik labai baiminames kad viskas butu gerai. 
noreciau pasigirt kokia laime siandien mane su vyru aplanke. Pagaliau pasiryzome nunesti dokumentus del vaikucio ivaikinimo. Labai jaudinomes del musu jauno amziaus todel ir baiminomes nesti dokumentus. Mums po 22m. Noreciau pasiteirauti mamyciu gal zinote kaip reikia paruosti namus kai ateis socialine darbuotoja apziuret musu gyvenamos aplinkos ? ar mum reikia pripirkt daigtu vaikeliui ? ar kaip? labai atsiprasau uz kvailus klausimus, tik labai baiminames kad viskas butu gerai. sveika,
nieko specialaus nereikia ruosti tuo labiau nieko pirkti, nes nezinot tiksliai kokio amziaus vaika gausit ir kol dar isivaikinsit praeis apie metus.
kai pas mus buvo ateje (praitu metu rudeni baigem kursus) mes buta tik isirenginejom, virtuve is vis buvo neirengta, net baldu nebuvo, bet niekas i tai nekreipia demesio. parodem kur bus vaiko kambarys kur musu. pasedejom arbatos isgerem, paklausinejo apie mus ir viskas buvo gerai. taigi nusiraminkit ir viskas bus gerai
sekmes
QUOTE(Sunute @ 2011 02 07, 21:46)
Man tai vienas kraupiausių filmų, bet labai paveikus. Mačiau labai seniai, kai svarbiausios filmo idėjos nebuvo taip arti. Reiks "šviežiom akim" pažiūrėt.
žiūrėjom per prizmę o kaip gi su tais globotiniais kurių globėjai atsisako. Kaip tas globotinis ar įvaikis.Kaip dažnai mes šaltą pučiam, kaip tuos mūsų globtinius visuomenė priima, bendraamžiai. Kaip pilni gerų ketinimų globėjai juos grąžina į globos namus, ir kaip dažnas( tas kas nepasirengęs)tos globotinio meilės ir nesupranta, nemoka priimti . Kiek reikia daug tikėti kad vaikas myli, net jei to ir nesugeba suprasti kol kas. Ir kiek daug gali vaikai padaryti kad turėtų mamą. svarbiausia, svarbiausia kad nereikia imti vaikų jei tik nesi tikras.
Papildyta:
QUOTE(Marlyn @ 2011 02 07, 22:55)
idomu kaip vaikas reaguoja i toki filma, nes jei jis save pastato vaiko roboto pozicijoje gali isaugti baime jog mama atsikratys jo jei pvz imsi lauktis savo bio vaikelio ir baiminsis jog jo nebemylesi....kaskaip ir as dvejoju ar tai pats geriausias filmas ziureti vaikui trokstanciam meiles ir silumos....man paciai labai liudnas pasirode tas filmas
na pats mėgstamiausias mano vaiko filmas yra " Pianistas"
. Labai gerai reaguoja į tokį filmą. Turi ką pats pasakyti ir ko paklausti. Tokie filmai , kurie nei linksmi, nei džiuginantys, liūdni filmai jie ir pareikalauja darbo su savim, pagal juos ir pasitikrini ar niekur nenukrypai pats nuo savęs, mano supratimu tai ir yra menas, va tas tikras menas kuris verčia dirbti su savim ir atsiręžti į tikrąsias vertybes. O žiūrėti komedijas, na ką iš jų išlupsi daugiau nei šmaikščių posakių.Ar vaikui gali išsivystyti baimė, ne, nuo filmo negali, bet jam gali kilti klausimai, kuriems pakaks mamos atsakymų.
Papildyta:
na pats mėgstamiausias mano vaiko filmas yra " Pianistas". Labai gerai reaguoja į tokį filmą. Turi ką pats pasakyti ir ko paklausti. Tokie filmai , kurie nei linksmi, nei džiuginantys, liūdni filmai jie ir pareikalauja darbo su savim, pagal juos ir pasitikrini ar niekur nenukrypai pats nuo savęs, mano supratimu tai ir yra menas, va tas tikras menas kuris verčia dirbti su savim ir atsiręžti į tikrąsias vertybes. O žiūrėti komedijas, na ką iš jų išlupsi daugiau nei šmaikščių posakių.
Ar vaikui gali išsivystyti baimė, ne, nuo filmo negali, bet jam gali kilti klausimai, kuriems pakaks mamos atsakymų.
[/quote]
"pianistas" ?
na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....
o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
na pats mėgstamiausias mano vaiko filmas yra " Pianistas"
. Labai gerai reaguoja į tokį filmą. Turi ką pats pasakyti ir ko paklausti. Tokie filmai , kurie nei linksmi, nei džiuginantys, liūdni filmai jie ir pareikalauja darbo su savim, pagal juos ir pasitikrini ar niekur nenukrypai pats nuo savęs, mano supratimu tai ir yra menas, va tas tikras menas kuris verčia dirbti su savim ir atsiręžti į tikrąsias vertybes. O žiūrėti komedijas, na ką iš jų išlupsi daugiau nei šmaikščių posakių.Ar vaikui gali išsivystyti baimė, ne, nuo filmo negali, bet jam gali kilti klausimai, kuriems pakaks mamos atsakymų.
[/quote]
"pianistas" ?
na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
[quote=Marlyn,2011 02 08, 11:48]
Papildyta:
na pats mėgstamiausias mano vaiko filmas yra " Pianistas". Labai gerai reaguoja į tokį filmą. Turi ką pats pasakyti ir ko paklausti. Tokie filmai , kurie nei linksmi, nei džiuginantys, liūdni filmai jie ir pareikalauja darbo su savim, pagal juos ir pasitikrini ar niekur nenukrypai pats nuo savęs, mano supratimu tai ir yra menas, va tas tikras menas kuris verčia dirbti su savim ir atsiręžti į tikrąsias vertybes. O žiūrėti komedijas, na ką iš jų išlupsi daugiau nei šmaikščių posakių.
Ar vaikui gali išsivystyti baimė, ne, nuo filmo negali, bet jam gali kilti klausimai, kuriems pakaks mamos atsakymų.
[/quote]
"pianistas" ? na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....
o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
Papildyta:
na pats mėgstamiausias mano vaiko filmas yra " Pianistas"
. Labai gerai reaguoja į tokį filmą. Turi ką pats pasakyti ir ko paklausti. Tokie filmai , kurie nei linksmi, nei džiuginantys, liūdni filmai jie ir pareikalauja darbo su savim, pagal juos ir pasitikrini ar niekur nenukrypai pats nuo savęs, mano supratimu tai ir yra menas, va tas tikras menas kuris verčia dirbti su savim ir atsiręžti į tikrąsias vertybes. O žiūrėti komedijas, na ką iš jų išlupsi daugiau nei šmaikščių posakių.Ar vaikui gali išsivystyti baimė, ne, nuo filmo negali, bet jam gali kilti klausimai, kuriems pakaks mamos atsakymų.
[/quote]
"pianistas" ?
na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[quote=alfija,2011 02 08, 13:12]
"pianistas" ? na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....
o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
taip pilnai, jis jau didelis ir pasirinkimai jo dideli...
"pianistas" ?
na isties idomus pasirinkimas, tik va dar pasitikslinsiu kokio amziaus vaikelis jūsų, na o del komediju tai manau vaikystė tam ir yra kad sapnuotum rožinius sapnus, o bet kokie filmai apie kara sukeldavo baime kad karas bus ir pas mus ir as neteksiu mamaytes. Tiesiog kai esi vaikas del savo mazo patyrimo viska vertini perdėtai arba visai neivertini....na as kalbu is savo vaikystes patyrimu ir baimiu...nors atrodytu buvau dikta ir drasi mergaite....o del "dirbtinio intelekto" tai manau kad butinai paziuresime ir mes su vaikeliu tik manau kai jis gerokai ugteles nu gal kai bus kaip ir pagrindinis filmo personazas....
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
taip pilnai, jis jau didelis ir pasirinkimai jo dideli...
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
Džiugas turi rimtų paraiškų toli eiti, bet tam kely po keletosmetų prasidės konkursinės intrigos ir daug daug toli gražu netyrų santykių tarp žmonių. Daug talentingų ir gynaširdžių pasimeta tuo metu. Dažnai tai sutampa su paauglyste ar su brandos atėjimu (jei iki tol apsaugo puikūs pedagogai ir artimieji; dar var. emigracija arba čia Lietuvoje kas nors pasikeis). Šalia manęs keletas tokių atvejų. Linkiu kuo geriausio, bet be nuostabios saviraiškos, tikro ir gilaus ėjimo į meno gelmes (o jums abiem tai puikiai sekasi) reiktų kažkaip pasiruošt, kad "brudas neliptų, o atšoktų"
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
Džiugas turi rimtų paraiškų toli eiti, bet tam kely po keletosmetų prasidės konkursinės intrigos ir daug daug toli gražu netyrų santykių tarp žmonių. Daug talentingų ir gynaširdžių pasimeta tuo metu. Dažnai tai sutampa su paauglyste ar su brandos atėjimu (jei iki tol apsaugo puikūs pedagogai ir artimieji; dar var. emigracija arba čia Lietuvoje kas nors pasikeis). Šalia manęs keletas tokių atvejų. Linkiu kuo geriausio, bet be nuostabios saviraiškos, tikro ir gilaus ėjimo į meno gelmes (o jums abiem tai puikiai sekasi) reiktų kažkaip pasiruošt, kad "brudas neliptų, o atšoktų"
QUOTE(mylimvaikus @ 2011 02 07, 22:56)
Sveikinu!
Pritariu Osan - nieko labai specialiai nedarykit, tikrai nereikia. Pvz., mes turėjom 'vaikų' kambarį paruošę, bet lovytės dar nebuvo - būtent, nežinot, koks bus amžius ir t.t. Nusipirkom tik po kursų, po pasiūlymo, kaip ir drabužius bei visa kita.
Susitvarkykit paprastai ir nieko nebijokit, sėkmės, kantrybės ir stiprybės!
[quote=Sunute,2011 02 08, 13:08]
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
Džiugas turi rimtų paraiškų toli eiti, bet tam kely po keletosmetų prasidės konkursinės intrigos ir daug daug toli gražu netyrų santykių tarp žmonių. Daug talentingų ir gynaširdžių pasimeta tuo metu. Dažnai tai sutampa su paauglyste ar su brandos atėjimu (jei iki tol apsaugo puikūs pedagogai ir artimieji; dar var. emigracija arba čia Lietuvoje kas nors pasikeis). Šalia manęs keletas tokių atvejų. Linkiu kuo geriausio, bet be nuostabios saviraiškos, tikro ir gilaus ėjimo į meno gelmes (o jums abiem tai puikiai sekasi) reiktų kažkaip pasiruošt, kad "brudas neliptų, o atšoktų"
[/quote]
aš žinau, bet jis toks yra prie jo nekimba joks brudas. Ir šiaip gyvenime nekimba ir mokykloj. Stebiuosi aš žiūrėdama į kitus jo bendraamžius, į jų mamas. Mano vaikas mokykloj yra tiesio pats sau tik vaikas,mokinys. Moka džiaugtis kitų sėkmėm taip, kad ir nelabai draugiškus priverčia susigūžti. Jis ten kažkaip labai gerai jaučiasi nepaisant egzaminų metų tvyrančios įtampos, eina tai kažkur pro jį. stebina jis ten visko mačiusius pedagogus kaip jis už kitus džiaugiasi taip atvirai ir šviesiai dabar jau be paspygavimų, nes auga, bet lygiai taip pat. Nežinau kaip bus ateity, manau kad ta savybė nuo jo niekur nesidės. Dailės skyriuj irgi savos intrigos. Aistė kliuvo labai ta prasme daug neteisybės ir nesveikos net konkurencijos patyrė iš bendraklasių, Rimantui kitaip. O su pedagogais tai viskas tvarkoj buvo.
Va taip žiūrėdama į Džiugą, manau kad ir kas nutiktų jis mookkės tai priimti ir susidoroti be didelių asmenybinių virsmų ar praradimų. Priimti kaip gyvenimą ir tiek o jis būna visoks.
[/quote]
dešimt. Pianistas jam aktualus daugeliu aspektų, ir irgi kas yra tas gėris, kas vertybė, kaip išgyventi, išlikti, kokios yra išlikimo ribos, ką peržengus nebūsi tuo kuo esi jau niekada. Kas yra muzika jam irgi yra atsakymas ten, tame. Nuo penkerių metų tai yra jo filmas. Ir Rachmaninovo muzika yra jo muzika. Ir visas minoras yra jo muzika. Kuo daugiau konflikto tuo daugiau atradimo. Savęs ieškojimas ir atradimas, sunkumų įveikimas, svajonių įgyvendinimas- viskas ten. Jis į pasaulį žiūri tik atmerktom akim ir neužsimerkia nei prieš nieką. Jei kas noors baisu ar sunku kartoja. Žiūri dar kartą, kas sunku kartoja kol tas ar kitas dalykas pasidaro lengvas. Taip eiti į gyvenimą yra jo pasirinkimas pačio. Nuomonę turėti ir ją išsakyti jam tiesiog būtinybė. Ir visa tai harmoningai pereina į tą gyvenimo kelią kurį jis pasirinko pats. Va kai jis atsisėda prie fortepijono, kasdien ir koncerte jis turi kompozitoriaus nuomonę, mokytojos nuomonę ir auditorijos nuomonę apie kūrinį ir jo atlikimą, ir visame tame tarp tokių didžiulių grandijozinių autoritetų jis turi taip pasakyti dar ir savo nuomonę, taip įtikinti kitus, kad visi sakytų- taip tai Džiugas. Nežinau ar atsakiau
[/quote]
Džiugas turi rimtų paraiškų toli eiti, bet tam kely po keletosmetų prasidės konkursinės intrigos ir daug daug toli gražu netyrų santykių tarp žmonių. Daug talentingų ir gynaširdžių pasimeta tuo metu. Dažnai tai sutampa su paauglyste ar su brandos atėjimu (jei iki tol apsaugo puikūs pedagogai ir artimieji; dar var. emigracija arba čia Lietuvoje kas nors pasikeis). Šalia manęs keletas tokių atvejų. Linkiu kuo geriausio, bet be nuostabios saviraiškos, tikro ir gilaus ėjimo į meno gelmes (o jums abiem tai puikiai sekasi) reiktų kažkaip pasiruošt, kad "brudas neliptų, o atšoktų"
[/quote]
aš žinau, bet jis toks yra prie jo nekimba joks brudas. Ir šiaip gyvenime nekimba ir mokykloj. Stebiuosi aš žiūrėdama į kitus jo bendraamžius, į jų mamas. Mano vaikas mokykloj yra tiesio pats sau tik vaikas,mokinys. Moka džiaugtis kitų sėkmėm taip, kad ir nelabai draugiškus priverčia susigūžti. Jis ten kažkaip labai gerai jaučiasi nepaisant egzaminų metų tvyrančios įtampos, eina tai kažkur pro jį. stebina jis ten visko mačiusius pedagogus kaip jis už kitus džiaugiasi taip atvirai ir šviesiai dabar jau be paspygavimų, nes auga, bet lygiai taip pat. Nežinau kaip bus ateity, manau kad ta savybė nuo jo niekur nesidės. Dailės skyriuj irgi savos intrigos. Aistė kliuvo labai ta prasme daug neteisybės ir nesveikos net konkurencijos patyrė iš bendraklasių, Rimantui kitaip. O su pedagogais tai viskas tvarkoj buvo.
Va taip žiūrėdama į Džiugą, manau kad ir kas nutiktų jis mookkės tai priimti ir susidoroti be didelių asmenybinių virsmų ar praradimų. Priimti kaip gyvenimą ir tiek o jis būna visoks.
Alfija,ką žadi globoti -berniuką ar mergaitę? Papasakok ką nors nu įdomu-ar jau žinai konkrečiai ką, ar tik galvojat, ir t.t.
O mano Fėjai dabar užkliūva jos pavardė, ji norėtų tokios kaip mūsų
Aš sakau, kad jos labai graži pavardė, kad būna jog žmonės turi skirtingas pavardes šeimoje, ir tai yra normalu, bet matau,kad jai vistiek rūpi.
O mano Fėjai dabar užkliūva jos pavardė, ji norėtų tokios kaip mūsų
Aš sakau, kad jos labai graži pavardė, kad būna jog žmonės turi skirtingas pavardes šeimoje, ir tai yra normalu, bet matau,kad jai vistiek rūpi.
QUOTE(Vistik @ 2011 02 08, 14:56)
Alfija,ką žadi globoti -berniuką ar mergaitę? Papasakok ką nors nu įdomu-ar jau žinai konkrečiai ką, ar tik galvojat, ir t.t.
O mano Fėjai dabar užkliūva jos pavardė, ji norėtų tokios kaip mūsų Aš sakau, kad jos labai graži pavardė, kad būna jog žmonės turi skirtingas pavardes šeimoje, ir tai yra normalu, bet matau,kad jai vistiek rūpi.
O mano Fėjai dabar užkliūva jos pavardė, ji norėtų tokios kaip mūsų
Aš sakau, kad jos labai graži pavardė, kad būna jog žmonės turi skirtingas pavardes šeimoje, ir tai yra normalu, bet matau,kad jai vistiek rūpi.iš tiesų tai galvoju apie kelis. Maksimaliai tris, nebūtinai iš karto tris, bet mintys tokios. Gi būna broliai, seserys tai va taip ir imti. Nusižiūrėjus nesu nieko. Labai sąmoningai nesidairau dabar. Kai jau nunešiu dokumentus- o tas bus labai gretai, kai tik sulauksiu pažymos apie būstą tada. Kažkoks nerimas yra- kaip ten bus, sakys gana ir vieno ar ne
, kaip kolegės sako tai jau ne tau tai tada - kam? Duksis nori sesės, dabar tai kupinas minčių kaip jis žais, kaip jis draugaus, kaip jis buv vyriausias brolis. Kol mintimis tai jam nieko negaila nei mama pasidalint, nei žaislais, nei dėmesiu. Žiūrėsim kaip bus realybėje. Nors...kai tokios mintys ir tokios kalbos pas mus namuose buvo nuo pat kiek jis save prisimena, tai gal ir bus neblogai.
Džiugas norėjo kitos pavardės. Kaip mano, arba kaip mano sesers. Paskui kažkaip pasikapsčiau atminty ir prisiminiau, kad panašiai tokio amžiaus ir aš norėjau kitokios pavardės, vardo. Mano pavardė irgi turėjo reikšmę ir jo tokią gamtinė reikšmę turi. Aš iš išėjau. O dabar kažkaip visa tai baigėsi. Jam dabar gera ta pavardė. Jei kur susidura su tokia pat - pasvarsto, gal jam giminė, pasidžiaugia kad jis ne vienas su tokia pavarde.
QUOTE(alfija @ 2011 02 08, 15:17)
iš tiesų tai galvoju apie kelis. Maksimaliai tris, nebūtinai iš karto tris, bet mintys tokios. Gi būna broliai, seserys tai va taip ir imti. Nusižiūrėjus nesu nieko. Labai sąmoningai nesidairau dabar. Kai jau nunešiu dokumentus- o tas bus labai gretai, kai tik sulauksiu pažymos apie būstą tada. Kažkoks nerimas yra- kaip ten bus, sakys gana ir vieno ar ne , kaip kolegės sako tai jau ne tau tai tada - kam?
Duksis nori sesės, dabar tai kupinas minčių kaip jis žais, kaip jis draugaus, kaip jis buv vyriausias brolis. Kol mintimis tai jam nieko negaila nei mama pasidalint, nei žaislais, nei dėmesiu. Žiūrėsim kaip bus realybėje. Nors...kai tokios mintys ir tokios kalbos pas mus namuose buvo nuo pat kiek jis save prisimena, tai gal ir bus neblogai.
, kaip kolegės sako tai jau ne tau tai tada - kam? Duksis nori sesės, dabar tai kupinas minčių kaip jis žais, kaip jis draugaus, kaip jis buv vyriausias brolis. Kol mintimis tai jam nieko negaila nei mama pasidalint, nei žaislais, nei dėmesiu. Žiūrėsim kaip bus realybėje. Nors...kai tokios mintys ir tokios kalbos pas mus namuose buvo nuo pat kiek jis save prisimena, tai gal ir bus neblogai.
Oho, nebaisu? Atvirai pasakysiu, su trim tikrai nesusitvarkyčiau, nebent jau reikėtų išeiti iš darbo, ko aš tikrai nenoriu. Aš iš vis galvoju iš kur pas žmones tiek drąsos, tiek pasitikėjimo savimi. Aš manau, kad tiems vaikams labai pasisektų, pakliuvus pas tave.
Aš galvoju,kad jei būčiau pasiėmusi sakykim du ar tris, mano Fėja nebūtų tiek daug pasiekusi, kaip dabar-iš tikrai apleisto visom prasmėm vaiko gavosi puikiai besimokanti mergaitė. Bet kiek įdėjau darbo, nervų, pastangų, laiko, kantrybės, užsispyrimo ir t.t.
