Vaikas su klausos negalia 7

Ką tik grįžome iš vaikų raidos centro. Gydytoja minėjo jūsų atvejį ir sakė, kad nieko jum tas impantas nepadėjo ir jum prastai sekėsi, tai aš iškart puoliau ginti, nes vakar sakei, kad vaikutis jau daug moka:) Jei kada turėsit laiko užsukit į tą centrą ir parodykit ką mokat, nes mus bandė nuteikti, kad tie KI nelabai ką padeda... Gal tada pasikeis gydytojos nuomonė. Mum tam centre irgi priskyrė daug visko - į gydytojų komandos pasitarimą ateiti, logopedas, masažistas, mankšta, socialinis pedagogas... Dar siuntimą į Respublikinį raidos centrą gausim... Niu eisim visur kur sius tik nžn ar ką padės... Dar gydytoja minėjo, kad toje grupėje bendraujama beveik vien gestais, čia tiesa? Kažkaip norisi, kad daugiau lavintų kalbą...

Manes vaikas pradejo klausti "Mama kodel mane neklausai". O toks snekutis pasidare, kad oi oi oi. Tik dabar susirgom biski ir negalim i pamokeles važinėti, bet mes stiprus greit pasveiksim ir vel i mokyklele.
Kartasi pagalvoju, kad gal nereikėjo KI gal reikėjo mokintis gestu, bet pasirinkom man atrodo tai kas geriausia ( turbut lengviausia mums tevams, nes nereikia mokintis dar vienos klabos), nesakau kad gestai blogai zinoma gerai gaila kad ju nemokam, vien dėl to jei kada suges KI ir nesusisnekesim. Aš džiaugiuos kad turim KI bet kas priėjęs su juo gali bendrauti nereikai niekma but vertėju, na žodžiu lengviausias variantas mums tėvams, bet manau bent jau mums priimtiniausias, kai daugiau kaip tirs metus negirdėjau nei mama, o dabar nepraėjo nei du metai, reikėtu paklausyti, kiek duoda klabos.

Nu ir kas per bukumas tų gydytojų, teigiančių, kad niekuo implantas nepadės... , visų pirma, jei nėra šiaip daugiau kokių problemų, su vaiku sistemingai dirbama, tai negali nepadėti, na yra išimtinių atvejų, kada nepriima organizmas svetimkūnio ar kitaip, bet tai vienetai ir negalima to primesti visiems kitiems atvejams.
Mes lankome muzikos terapijos užsiėmimus, kartu grupelėje yra implantuotas berniukas, kadangi jis tokio pat amžiaus kaip maniškis ( nors mano ne su KI, o su KA ) , labai įdomu juos kartu iš šono stebėti ir nori, nenori pati sau viduje imi lyginti... , ką gi labai sumanus, supratingas, vykdo užduotėles, kartoja...viskas čiki niekas nesivysto savaime, čia mama įdeda daug darbo namie - už tai yra imti iš ko pavyzdį, pasimokyti.
Jurgitėle, jūs suteikėte sūnui galimybę girdėti - tai yra labai gerai . Gestų kalbos, jei jos kada prireiks, išmoksite, bet nemanau, kad tokiam atvejui, kada sugenda procesorius, arba jis tiesiog nuimtas reikalinga gestų, nes tai būna trumpalaikis dalykas, aišku pats asmuo jaučia diskomfortą ( bent jau aš taip jaučiuosi, kai čia girdėjau, čia nebegirdžiu, tyla erzina), neprigirdintys žmonės savaime išmoksta susibendrauti tokiais atvejais - buitiniais gestais, skaito iš lūpų, jie tiesiog greičiau supranta, kas ką nori pasakyti, nes labai yra imlūs ne tik garsiniams signalams, bet ir emocijai, veido išraiškai, apskritai aplinkai be to patys sugeba jau pasakyti, jei yra išmokę kalbos. Žiūriu, kad jau su savo mažuoju susibendrauju, kai jis būna trumpam be KA. Ir dėl to nematau reikalo mokinti gestų. Manau, kad savaime ateina tas poreikis ir kiekvienas pajaučia, kada jam , jiems to reikia, ar ne. Tada ir renkasi - mokytis, ar ne. Viskam savas laikas .

siaubas kažkoks,perskaičiau ir negaliu patikėti,kaip gydytojas gali taip kalbėti visų pirma tikrai nemanau,kad kalbėjote su ja tiksliai apie mus,nes implantuotų Panevėžyje yra ne vienas,ir bent jau kiek aš jų pažįstu,tikrai visiems jiems puikiai sekasi.Antra,raidos centre yra dvi gydytojos,ir neaišku,ar iš viso su ta pačia kalbėjote na ir iš viso labai keistas požiūris skleisti tokias kalbas.tuo labiau kad pas juos mes lankėmės tik prieš metus,kai tvarkėmės neįgalumą,ir raidos testas buvo pakankamai geras.
O dėl gestų kalbos darželyje visiška nesąmonė.Nors nieko prieš juos neturiu,bet mano vaikas kol kas nemoka nei vieno tikro gesto.tad jei ten bendrautų tik gestais,tikrai atsirastų ir pas mus jie.Vienas berniukas grupėje yra visai kurčias ir nenaudoja jokių klausą kompensuojančių priemonių,tai su juo ir bendraujama gestais,o vaikai yra vaikai,jie visada tarpusavyje susikalba,kokia kalba bekalbėtų.
O šiaip gerai pagalvojus,viskas yra daug paprasčiau,negu mes čia tiek daug diskutuojame ir kalbame.Prisimenu ir aš mūsų pradžią,kaip visko prisigalvodavau,begalę problemų,kas būtų jei būtų O iš tikro pakalbėsite konkrečiai su surdologe,su auklėtojomis ir taip ramu ir aišku taps o ypač man ra mu pasidarė,kai pabuvau keliose kasdieninėse pamokėlėse grupėje ir pamačiau,kaip mano vaikas bendrauja,stengiasi.smagu.
Na bet raidos centro gydyt.požiūris pritrenkė mane Teks mums ten lankytis birželio mėn.,parodysim būtinai,kaip mums sekasi

Pasisakysiu ir aš
Mes, pvz., nuo metukų lankėm surdopedagogo užsiėmimus darželyje (Vilnius), bet tik užsiėmimus, o ne patį darželį. Manau, kad Panevėžyje tame darželyje turi būti lygiai tokia pati pagalba. Reikia tiesiog klausti darežlio vadovybės Dabar darželį lankom į prastą, o į pamokas važinėjam.

dar dėl Respublikinio raidos centro, kaip parašėt - nieko ten gero, pora metų lankėmės, nebent jums reikalinga dar kokia spec pagalba, o šiaip logopedai ten keitėsi smarkiai, žalio supratimo neturi kaip dirbti su KI, gal su KA kita situaciaj, nežinau. Nusprendžiua, kad šis reikalas nevertas tiek pastangų ir laiko.
Papildyta:

Noreciau paprieštarauti Jusu mintims . Nemanau, kad KI lengviausia išeitis. tai labai sunkus kelias, kurį reikia nueiti dviese, o gal net tryse ar keturiese. Kai pasižiūriu atgal, visada suspaudžia širdį, kad vaikas nuo 1 m. neturėjo vaikystės, nes mokslai ir mokslai. Bet turbut tas kelias ne lengvesnis ir su gestais butu, juk irgi reiktų mokintis. Ir tėvams tikrai tikrai ne lengviausias, nes vienu atveju mokintis tektų gestus, kitu - išmokti mokinti vaiką atpažinti garsus, suvokti daiktų ir žodžių reikšmes, tarti ir t.t.
Gal tik galimybių prasme KI yra kažkas daugiau, nes vaikas turės galimybę būti girdinčiųjų pasaulyje ir pabandyti jame išgyventi. O aš asmeniškai tikiu, kad mūsų sūnus pritaps labai gerai, nes ir dabar jau pritapo.
Iš praktikos žinau, kad kai sūnus be KI, mums netrukdo bendrauti, nors gestų ir nemokam. Jis puikiai supranta iš lūpų (dabar jau kažkiek galima), na gal ne viską, bet susikalbėti įmanoma. Kartasi iškrečiau mums pokštą - nori pabūt savo pasaulėlyje, negirdėti, bet tame nieko baisaus nematau ir susikomunikuoti galima labai lengvai neverbaline kalba, kuri beje sudaro kiekvieno iš mūsų kalbos apie 70-80 proc.

Niu man pagal visus gydytojų pasisakymus tai iš pradžių atrodė, kad mes išvis vieni visame Panevėžyje negirdintys... Tada forume sužinojau, kad ir tapu tapu vyrukas, tai ir pamaniau, kad čia apie jus... Nors ir dar tik savaitė praėjo su KA bet jaučiuosi labiau išmananti nei gydytojos:) Pasirodo ir apie darželį nusišnekėjo....



Papildyta:
dar dėl Respublikinio raidos centro, kaip parašėt - nieko ten gero, pora metų lankėmės, nebent jums reikalinga dar kokia spec pagalba, o šiaip logopedai ten keitėsi smarkiai, žalio supratimo neturi kaip dirbti su KI, gal su KA kita situaciaj, nežinau. Nusprendžiua, kad šis reikalas nevertas tiek pastangų ir laiko.
Papildyta:

Mums sakė būtent pas Mikulėnaitę užsiregistruoti, ją labai išgyrė. tai tikriauzsia jau penktadienį važiuosim. Kai paskambinau registruotis ilgai galvojo kada mus priimti, bet kai pasakiau, kad vaikas su klausos negalia iškart rado vietos penktadieniui... Tai tikiuosi gal ką gero pasakys.... Gal kas ten neseniai lankėsi? gal koks surdopedagogas atsirado?

Surdopedagogų ten nėra Paskutinė kartą buvom praėjusį pavasarį. Mikulėnaitė tik apžiūrintis gydytojas ir nusprendžiantis, ko reikia, t.y. ji tiesiai su vaiku nedirbs. maloni, išklausanti moteris, bet realiai naudos nėra. Mano asmeninė nuomonė, jei rimtų raidos sutrikimų nėra, tai centras nelabai kuom padės Be to, tie 10 užsiėmimų tai....niekis...sistemos LT vis tiek nėra, kaip normaliai vaiką reabilituot, vadinasi, realiai reabilituoja tėvai. nu nusivylusi aš tuo centru juodai.....nes paskutinį kartą iš 10 logopedo užsiėmimų turėjom 2, nes po pirmojo logopedė išėjo dekretan ir niekas prieš tai net nepasakė to. kita buvo laikina dviem savaitėm...košmaras kažkoks...per daug dar ten sovietmečiu kvepia.

Mes tik va labai džiaugiamės savo surdopedagoge, tiek buvusia, tiek esama. Ji vienintelė mūsų žinių šaltinis ir patarėjas, nes visiems kitiems, toks jausmas, aš galėčiau daugiau patarti, o matyti pasimetusius veidus... O tokių daug buvo ir poliklinikos logopedės, ir tame raidos centre, kai aiškinau, kad vaikas nežino, kaip ta katė sako, jis net nežino, kad čia katė, kad jam reikia tai išmokti. Žiūri į mane tokiom akim ir vis tiek iš vaiko reikalauja sakyt "katė" Arba būna klausimas - o jis tikrai negirdi? bet gi jis su KI, tai vadinasi, viskas gerai. o kiek sutiktų logopedų net apei KI nieko nežino Nesidomi žmonės savo sritimi, pasiekimais.
Va man patiko mūsų darželio logopedė, kuri irgi nieko nežinojo, bet pasidomėjo, sužinojusi, kad gaus tokį vaiką. Net nuvyko į pamoką pas mūsų surdopedagogę, kad pamatytų, kaip kas vyksta. po to kartu su surdopedagoge suorganizavo seminarą darželyje auklėtojoms. Va taip turėtų vykti ir dar šauniau, kai viskas vyksta specialistų iniciatyva, kai nėra tėvams galvomis sienų daužyt

na ir prirašiau

Va va. Man kartais nuostabu, kaip su vaikais dirba specialistai, kurie elementarių vaiko raidos dalykų nežino. Arba kurie savo vaikų neturi... (na čia gal tik mums teko susidurti) Nu vos nenuvirtau, išgirdus: "O jis skiria spalvas?" O nuo kada pusantrų metų vaikui priklauso skirti spalvas? Arba toj srity dirbantys nelabai suvokia KA nešiojimo kasdienybės ir pan. Nesakau, kad sunku pasidalinti ta info, bet jau galima buvo per tuos darbo su tokiais vaikais, išsiaiškinti. Kartais dėl to ir liūdna ir pikta. Arba norisi eiti pačiai dirbti

Va va, pilnai pritariu. Jeigu kitų bėdų nėra - geriau greičiau "skuost" pas surdopedagogę, su kuria pastoviai dirbsite. Nebus blaškymosi ir laiko švaistymo. Tikrai ne visada reikalinga viskas, ką neva mūsų valstybė skiria, nes nėra sistemos ir viskas veikia kas sau. O tai, patikėkit, nieko gero. Geriau kiek mažiau - bet sistemingai ir pastoviai...
Beje, o kalbant apie gydytojus ir KA ar KI - mūsų atveju irgi buvo panašus. Maždaug po mėsesio-dviejų, uždėjus KA buvo pareikšta, kad KA mums nepadeda ir reikia KI. O mums bent jau kol kas vis dar atrodo, kad su KA darom irgi nemažą pažangą... Taip kad daktarai kartais "meškos paslaugas" daro su savo nekompetentingais komentarais. Ir aš tik niekaip nesuprantu, kodėl taip yra, nes nepridirdėjimas ar kurtumas - tai nėra tokia jau labai reta diagnozė, kur būna kartą į 100 tūkst. ar pan. Šiuo atveju pritariu Jusma tau, jog bent jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose surdopedagogai kone vieninteliai ir geriausi patarėjai yra, turintys daugiausia patirties.

Na pas mus jokių raidos sutrikimų nėra, žiūrėjo dvi neurologės ir dar per daug gydytojų apvaikščiojome jau. Vaikas vartosi, šliaužia (bet tik atgal arba aplink save) tai viskas kaip ir būtų ok. Aš tik vat prasitariau, kad vaiką į vaikštynę įstatau, nes jei palieku be priežiūros ant žemės vaikas vartosi ir aparatai smarkiai cypia. Jei vaikas kambary, o aš virtuvėje tai net ten girdisi jų cypimas. Tada vaikas pradeda juos krapštyti, pykti ir t.t.... Tai kadanti prasitariau, kad statau į vaikštynę raidos centras užsimanė vaiką ropoti išmokyti (nors neurologė sakė, kad ropoti tik iki 10 mėn. turi, o tarkim aš išvis neropojau, iškarto pradėjau vaikščioti). Tada sako jei vaikas ropos, tai nebesivartys. Raidos centrui atrodo, kad vaiktynė - didžiausias siaubas. Nors šiaip realiai daug kas sako, kad tuose centruose visokių nebūtų ligų prisigalvoja. Prieš porą mėnesių lankėme masažus tai masažistė jau tada kai vaikas buvo 6 mėn. sakė, kad jis ropoti turi...
O beje kaip jūs kovodavot su tų aparačiukų švilpimais? Mes su plona kepuryte būnam, bet aparatai SUMO DM patys didžiausi ir stipriausi, tai dažnai bėga iš ausyčių...

Indre_bac, norėčiau tave šiek tiek pataisyti. tai, kad vaikas yra neprigirdintsi arba kurčias, jau savaime lemia raidos sutrikimą, t.y. kalbos vėlavimą, neaiškų tarimą. be to, labai daug atvejų kai vaikučiai turi problemų su akytėm ir kitais dalykais. Taip pat vestibiuliarinis aparatas šiek tiek kitaip veikia.

Tiesa, mūsų sūnus vartytis tingėjo, nors į masažus tampėm nuo 2 mėn. Viską turėjo, bet nesivartė, atėjo metas pradėjo kūliais eiti Ropoti neropojo, prasėdėjo iki metų, tada tiesiu taikiniu eiti pradėjo. pats atsisėdo tik 11 mėn., nors tiek pagal privačius, tiek pagal valstybinius specialistus turėjo visus duomenis tai daryti. Sakydavo, kad prie tinginių. viską gali, bet nenori. Dėl to mažiausiai panikuočiau Čia kaip ir visai sveikiems vaikučiams, ateina savas laikas ir nereikia per daug skubinti. Be abejo, jei raumenukai silpni ir pan., tuomet kitas reikalas. Nors šiaip manau, kad masažai ir mankštos daromi specialistų vaikams nekenkia.

Kokia sauni logopede Pamenu kai dukra 7 metu pradejo lankyti karate kluba, prieš tai buvom nueje pakalbet su treneriu, tai treneris pasimokė pats savo noru keleta pagrindiniu gestu, nes labai bijojo "nesusikalbet" . Ir aplamai labai stengesi kad ji jaustusi patogiai tarpe visu kitu sportuojanciu vaikuciu. Labai esu dekinga jam uz tai. Veliau jis issikrauste gyvent i Vilniu (dabar ten turi savo kluba). Kai dukra isvaziavo mokytis i Vilniu ir istojo i dailes mokykla, nuejo su ja i pirma susirinkima mokykloje kaip "tevelis". Dukrai tada buvo tik 14 metu..svetimame mieste.. Taigi daugiau tokiu zmoniu musu vaikuciu kelyje

Indre_bac dukra nesioja SUMO DM taip pat, kadangi jie yra vieni is stipriausiu tai ir cypia jie zymiai greiciau nei silnesni, yra jautresni oro pralaidumui tarp idekliuku. Net nezinau kaip cia su tuo kovot..kai didelis vaikas-kitas reikalas, pats tvarkosi. O kai maziukas-sunkoka , jis vartosi, makaluojasi ir tt. Kepuryte irgi issaukia aparatuku cypima, bet be ju turbut isslysta jums idekliukai? Gal pabandykit paeksperimentuoti su paciais idekliukais, aisku tai nepigus eksperimentas, bet ka daryt. Nes juos gamina kietus ir minkstus..galu gale gal tuos kuriuos turite nelabai sekmingai pagamino, kito budo tiesiog nezinau