Aš kaip tik pasiėmiau iš draugės "Gydymas Šopenhaueriu". Man išgyrė, tikiuosi, patiks
Jau net nepatogu rašyt post'ą apie tik vieną perskaitytą knygą matant, kad jau po kelias prirašoma vienoje žinutėje
Perskaičiau
Yalom'o "Gydymas Šopenhaueriu". Man rodos, kažkas iš jūsų visai nesenai irgi ją skaitė... Pradėjau ją, nes domiuosi psichoterapija, ir norėjau sužinot daugiau apie tai, kaip dirba grupės. Suprantu, kad žmonės ten eina prispausti kažkokių rūpesčių, kad čia buvo parodytas tik vienos grupės darbo gabalas, bet kažkaip ši dalis neužkabino, buvo blanki ir nuobodi skaityti. Atsibodo matyti "suprantu tave", "taip, tu teisus, turiu apie tai pamąstyti" - viskas pasirodė kažkaip teatrališka, netikra, nu ar kas realiai taip šneka?
Įdomiausios vietos - apie patį filosofą Šopenhauerį. Kai bus galimybė klonuotis

norėsiu perskaityt jo "gražumus ir baisumus": yra tiesiog užknisančių minčių (kaip viskas blogai ir gyvenimas yra kančia), bet kartu ir ypatingų išminties perliukų. Jaučiu, kad skaitydama pradėčiau jo nekęsti, kaip padarė viena iš veikėjų, bet mane patraukė, suintrigavo.