Perskaičiau
K.Ishiguro "Dienos likučius". Labai graži, lėta, angliška istorija. Liūdna ir stebinanti, kad iš tikrųjų taip galima imt ir nugyvent gyvenimą ne sau, o pareigai. Norėčiau perskaityti ir kitas K. Ishiguro knygas, tik joms ypatingai reikia laiko.
QUOTE(Svajotoja @ 2011 02 03, 00:28)
Perskaičiau Yalom'o "Gydymas Šopenhaueriu". Man rodos, kažkas iš jūsų visai nesenai irgi ją skaitė... Pradėjau ją, nes domiuosi psichoterapija, ir norėjau sužinot daugiau apie tai, kaip dirba grupės. Suprantu, kad žmonės ten eina prispausti kažkokių rūpesčių, kad čia buvo parodytas tik vienos grupės darbo gabalas, bet kažkaip ši dalis neužkabino, buvo blanki ir nuobodi skaityti. Atsibodo matyti "suprantu tave", "taip, tu teisus, turiu apie tai pamąstyti" - viskas pasirodė kažkaip teatrališka, netikra, nu ar kas realiai taip šneka?
aš ją skaičiau prieš kelis metus, man visai patiko, ir tos dalys apie grupės darbą nekliuvo

na, nesu psichologė, kad galėčiau rimčiau vertinti

Gal vertime problema? Man visa knyga "neskambėjo", nusprendžiau, jog dėl to, kad atpratus lietuviškai angliškus tekstus skaityti
QUOTE(luiziana @ 2011 02 03, 18:10)
nu va as praziopsojau,nezinojau kur rodys,tai ka gero nupasakojo?
lyg tai kartos šeštadienį, per TV2, pokalbių laida su Trude. Aj... užsiminė apie nesutarimus su S. Larssono tėvu ir broliu, kalbėjo, kaip jai jo trūksta ir kokį gražų laišką jis parašė 1977m. prieš išvykdamas į Afriką.. labai tyliai TV klausiau, namiškiai miegojo, galėjau ką ir pražiopsoti. Bet nebuvo labai įdomu ar nauja.