QUOTE(Forget @ 2011 02 05, 12:38)
Aš tai sieju su tuo, kad kuo daugių knygų esi skaitęs, tuo sunkiau tave nustebinti.
Būtent, aš visai neseniai pati susivokiau ir sau tai pasakiau. Nes atrodo skaitai gerą knygą, bet kažkaip negauni to, ko tikėjais. Tuomet supratau, kad kuo tolyn, tuo perskaityti mane nustebinusią knygą yra vis sunkiau.
Perskaičiau jau
"Amo sūpuoklės", jeigu būčiau taikiusi Forget 100psl taisyklę, tai knyga būtų likusi graužtuku

Negaliu sakyt, kad iškankinau ją, bet skaičiau gana apatiškai, bele užbaigt. Visai ne to tikėjausi, realiai knyga ilgai mano atmintyje neužsilaikys. Nors ir tema skaudi, apie gyvenimą rusų lageriuose, bet neužkabino visai knyga, nesuvirpino, nepalietė širdies skaudulių ir elementariausiai net nesudomino. Labai įdomi sakinių struktūra, tokia sausoka, neemocinga. Suprantu, kad tokia tematika neparašysi balių festivalių, bet ...

Kartais kilo toks jausmas, kad knyga parašyta taip struktūriškai, pagal rėmus, gražiai, kaip reikia Nobelio premijai, a lia tiems, protingesniems nei mes, kurie suprato knygos gerumą