Vandens vėžliukų mylėtojos/jai renkasi čia.
Jei kyla klausimų- pasistengsim atsakyti, bet, prieš užduodant klausimą perskaitykit pirmą puslapį, gal rasit atsakymą
O mes tęsiam toliau apie savo šarvuotus ir mylimus augintinius
Sena tema
Vėžlių, kaip ir visų šaltakraujų gyvūnų, kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos ar vandens temperatūros. T.y. jie patys negali reguliuoti savo kūno temperatūros ir ji yra tokia, kaip ir supančios aplinkos. Žemesnėje aplinkos temperatūroje, visos jų organizmo funkcijos sulėtėja, jie sunaudoja mažiau pašarų ir vandens, negali pilnai suvirškinti ir įsisavinti gauto pašaro. Žemoje temperatūroje užmiega žiemos miegu. Vėžlio nepatariama migdyti žiemos miegu, nes tai kenkia jų sveikatai, gali nugaišti!
Jie neturi dantų, bet labai stipriais žandikauliais pašarą ar auką gali plėšyti dalimis.
Vėžlių regėjimas puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas. Tačiau jie negirdi įprastų garsų, todėl nevarkite galvodami savo augintiniui vardą, nes jis į jį nereaguos.
Poruojasi vėžliai ištisus metus, ypač aktyviai vasario-gegužės mėnesiais. Liepos - rugsėjo mėnesiais vėžliai padeda apie 5-10 kiaušinėlių, esant 26-30°C temperatūrai. Po 150 parų išsirita maži vėžliukai. Per pirmuosius pusantrų metų jie gali pasiekti maždaug 7,5 cm dydį, vėliau jų augimas sulėtėja ir kasmet jie paauga 1-1,5 cm kol pasiekia 20-28 cm dydį. Laisvėje vandens vėžliai lytiškai subręsta 6-8 metų amžiaus, laikant nelaisvėje jie subręsta anksčiau, patinai maždaug apie 4, o patelės apie 5-6 gyvenimo metus.
Mažų vėžliukų lyties nustatyti praktiškai neįmanoma, tačiau suaugę vandens vėžlių patinai būna mažesni už pateles, be to, jų nagai ir uodegos yra ilgesni negu patelių. Taip pat patelės pilvelyje nebūna įdubimo, kurį turi patinai.
VĖŽLIUKO LYTIS
mergytės trumpais nagučiais ir uodegyte
berniukai ilgais nagučiais ir uodegėlėm
AKVATERARIUMAS IR JO ĮRANGA
Šių vėžlių laikymui rekomenduojama įrengti specialius akvariumus, 120 150 ir daugiau litrų talpos. Tokiuose akvariumuose gali gyventi keletas raudonausių vėžlių, kurių šarvo ilgis 10 15 cm.Akvariume reikėtų įtaisyti šildytuvą bei filtrą. Šildytuvas geriausiai būtu su termoreguliatoriumi, kad jūs galėtumėte reguliuoti akvariumo vandens temperatūrą. Vandens temperatūra turėtų būti 22 - 26 laipsniai šilumos. Kuo aukštesnė temperatūra tuo vėžliai labiau nori valgyti. Filtras nebūtinai turi būti pučiantis orą į vandenį, nes vėžliai kvėpuoja iškišę galvas iš vandens.Būtina įrengti salelę į kurią vėžlys galėtų pilnai išlipti ir pasišildyti po lempa. Virš salelės, šarvui stiprinti, būtina pakabinti specialią ultravioletinę lempą REPTI-GLO 5(tik imkite 5.0, nes iš 2.0 jokios naudos, o 10.0 bus per stipri), kuri turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu ir ne žemiau, nei 25 cm atstumu. Lempa laikoma per žemai gali sukelti akių problemas. Gal ji ir brangi, bet būtina, nes be ultravioleto, nėra vit.D3, o be jo neįsisavina Kalcis. Yra ir liuminescencinės ir paprastos įsukamos. Vėzliams netinka nei SunGlo, nei AquaGlo, nei FloralGlo ir t.t. SunGlo, UV tik A spektro, o Jums reikalingas B spektras. Išskyrus šilumos Jūsų vėžliukui naudos jokios.
Akvariume turėtų būti termometras, kad visuomet galėtumėte žinoti kokia vandens temperatūra. Termometras galėtų būti paprastas, elektroninis arba juostelė priklijuojama ant išorinės akvariumo dalies. Geriausias ir brangiausias elektroninis, kiek prastesnė bei pigesnė juostelė, pigiausias paprastas termometras.
MAITINIMAS
1. Gyvas maistas. Galima suleisti gupijų, karosiukų, karpiukų, kardonešių, auksinių žuvelių. Vasarą duoti žiogų (retai), nenuodingų vabalų ir neplaukuotų vikšrų, uodų lervų, sliekų, Gammarus (vandens vėžiukų). Galima veisti miltinių kirminų. Retkarčiais galima duoti laboratorinių pelių ir varlių. Būtina bent retkarčiais sumaitinti gyvas sraiges su kiautu. Labiausiai tinka didžioji pelkinė (Limnaea stagnalis) ir raguotoji sraigė (Planorbis corneus). Pastaroji - maža dažniausiai akvariumuose auginama sraigė. Jas galima vartoti dažnai. Blogiausiu atveju retkarčiais galima duoti ampuliariją arba net sausumos sodo sraigę (Helix Aspersa)2. Liesa žuvis. Prieš patiekiant, ypač jei žuvis riebi, ją reikia kelias minutes palaikyti
karštame (~80°C) vandenyje. Riebią žuvį galima duoti ne dažniau, kaip 1 kartą per savaitę.
Patiekiant tokiu dažnumu, jos galima ir nelaikyti karštame vandenyje. Geriausia tinka
ešerių šeimos žuvys, jūros lydeka, menkė. Žalią žuvį reikia duoti su kaulais: supjaustyti
gabaliukais skersai, kad kiekviename gabaliuke būtų stuburas; su šonkauliais nemaitinti.
Kaip priedą, galima duoti gabaliuką kalmaro arba krevetės, sraigių mėsą. Mūsų nedidelė šarvuotojų augintojų grupelė
3. Mėsa. Galima maitinti liesa žalia mėsa. Tinka veršiena, arkliena, paukštiena.
Mėsą duoti tik retkarčiais. 1 kartą per savaitę reikia duoti nedaug kepenų.
4. Žalumynai. Noriai valgo salotas, agurkus, apvirtus kopūstus (mažai), morkas,
ropes, moliūgus, obuolius, pienių lapus, dilgėlių ir dobilų lapus, avižų ir miežių daigus,
arbūzų žieves, vynuoges, mėlynes, spanguoles, avietes, gervuoges, melionus, persikus, abrikosus, inžirą. Galima išsiauginti hidrofilas bakopas, ričijas ir visus plaukiojančius vandens augalus. Negalima duoti daug vienos rūšies daržovės ar vaisiaus. Negalima maitinti kalafiorais, grybais, ananasais.
5. Sausas maistas. Būtina retkarčiais, bet pastoviai duoti Gammarus (vandens vėžiukų). Tinka sausos dafnijos. Kaip priedą galima duoti kaulų miltų.
6. Vitaminai. Pageidautina retkarčiais duoti vitaminų Reptavit. Vartoti tik aliejiniu
pavidalu pagamintus vitaminus ir lašinti į maistą. Jei per mažai A vitamino, galimi
peršalimai. Juos galima lašinti po 2 lašus kartą per 2 savaites. Jei per mažai D vitamino,gali minkštėti kaulas, o maži vėžliukai susirgti rachitu. Lašinti po 2 lašus per dieną.
Vėžliai gerai skiria spalvas, todėl jiems labiausiai patinka geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos maistas.
SVEIKATA
Norint sužinoti ar Jūsų augintinis yra sveikas atsižvelkite į sekančius rodiklius:1. Patikrinkite šarvą. Jis turi būti tvirtas ir nesužalotas.
2. Akys visuomet turi būti atmerktos, blizgančios, be traiškanų.
3. Nosis ir burna privalo būti sausos ir nesulipusios.
4. Išeinamoji anga turi būti švari, išmatos kietos, neaštriu kvapu.
5. Oda turi būti elastinga.
6. Keliant vėžliuką jis turi išsigąsti ir priešintis, nebūti apatiškas.
7. Sveikas vėžliukas nesislėps nuolat savo slėptuvėje, bet plaukios pirmyn ir atgal, kad iššniukštinėtų savo vietovę, nes šie ropliai iš prigimties yra smalsūs.
Vėžliai pavojingi žmogui kaip salmonelių nešiotojai, todėl palietus jų kiautą būtinai reikia rūpestingai plauti rankas tekančiu vandeniu su antibakteriniu muilu.
VĖŽLIO ELGSENA
Vėžlys apibudinamas kaip ramus, atsargus, nepavojingas aplinkiniam augintinis. Vėžlys protingas gyvūnas, jis atpažįsta savo šeimininką, įsimena maitinimo laiką.Vėžliai labai nemėgsta triukšmo, vibracijos, staigios ryškios šviesos. Jei nenorite išgąsdinti vėžlio, prie jo visada prieikite iš lėto. Išgąsdintas vėžlys dažniausiai pasislepia savo kiaute įtraukia į vidų galvą, kojas ir uodegą. Kai vėžlys sulenda į kiautą, jis tūno ten ilgai. Kai kurių rūšių vėžliai kitaip reaguoja į dirgiklius: išgąsdintas vandens vėžlys pirmiausia bando nuplaukti toliau nuo gąsdintojo, kai kurie vėžliai išsigandę ima skleisti nemalonų kvapą, kiti turi stiprias galūnes ir bando mušti užpuoliką.
Vėžliai mielai gyvena po vieną. Paprastai vėžliai taikiai gyvena ir keliese, nors kartais gali kilti nesutarimų dėl teritorijos. Dažniausiai nesutarimų kyla, kai kartu gyvena skirtingų veislių vėžliai.
Informacija imta iš čia dar iš čia
