QUOTE(Kriiste @ 2011 02 05, 19:42)
nu siaip ir sutrikimas, paciam mikciojanciam yra gana sudetingas ir jis nepagydomas, neistaisomas, o tik tam kartui - susidarius palankiom aplinkybem, vel islenda is uz kamo, jis visad salia

, na bent jau zinau kaip padet tokiam zmogui

. Bet rode filmuota medziaga, ir daug jos - kur zmogus net 8 minutes bando savo varda pasakyt - isivaizduok kaip atrodo jo kalba

, tokiais atvejais - autizmas atrodo smulkmena - nes vaikai nenori bendraut, jiems gal yra gerai kaip yra, tik mums, mamoms sunku - o ten kankinas pats vaikas ir tai neisaugama
hmm...keista...mano pusseserė kai buvo gal kokių 6 metų buvo pradėjusi mikčioti...kažkur, pamenu, ėjo, vedė, kažką darė...bet pati dar tada buvau vaikas, nežinau, kaip ten tiksliai buvo...na, o dabar mergina jau 25 metai, kalba kuo puikiausiai
o klasėje turėjome mikčiojantį vaiką...sunku jam tikrai buvo...ypač kai jaudindavosi atsakinėdamas prieš klasę...bet baigė žmogus gimnaziją, universitetą, pirmasis iš klasės vedė ir augina dabar du vaikučius

žinoma, tas mikčiojimas jam liks visam gyvenimui...pamenu, kad sakydavo, jog mažas šuns persigando? ar gali būti mikčiojimo tokia priežastis?