Ačiū, kad priėmėt
Pasakoju savo istoriją, kuri dar nėra labai ilga
Žodžiu apie Twilight girdėjau jau senai ir, prisipažįstu, maniau, kad tai dar vienas iš tų be reikalo išliaupsintų, išreklamuotų projektų, kokia nors banali istorija apie meilę, bla bla bla ir t. t. ir pan. Atsimenu dar 2008 metais, kai prie Akropolio kabėjo Twilight plakatas, iš principo nėjau į filmą (kartais mano principingumas nuveda tikrai ne ten kur reikia
). Tuo viskas ir baigėsi.
Visai neseniai, prieš Kalėdas draugė pasiūlė pažiūrėti Saulėlydį, Jaunatį ir Užtemimą. Kai jau n-tąjį kartą ji man zyzė apie tuos filmus, neištvėrusi parsisiunčiau, kad tik žmogui ramiau būtų
O tada, mergaitės, ir prasidėjo. Pirma visus filmus peržiūrėjau rusiškai, tada parsisiunčiau lietuviškai, kad dar geriau įsigilinčiau. Ir kažkas apsivertė viduj. Man tikriausiai nereikia jums pasakoti koks tai jausmas
Nusipirkau iš karto visas keturias knygas ir originalius DVD. Aišku internetas visas išmaišytas, surinktos nuotraukos, siurbiama visa informacija apie viską, kas susiję su Twilight. Dabar graužiu "Brėkštančią aušrą" ir suku galvą, kaip išgyvent iki lapkričio
Progresuoju akyse
Kadangi jus is sonu, tai pakisat rankutes po mumis ir pametat auksyt, o ten jau.... 
Kita menesi rezisierius vel kokia viena foto ismes ir nudziugins 
