Kaunietes diskutuojam toliau,16 tema

#457
QUOTE(pego @ 2011 02 12, 13:49)
[
dar kolkas labai toli iki to, bet rekomendacijos nepamaišytų., jei galima tada tel. ar kitas koordinates smile.gif geriau i az



Padaryta. 4u.gif
Atsakyti
#458
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 12, 15:17)
Padaryta. 4u.gif


4u.gif atsakyta
Atsakyti
#459
[quote=Pabaisiukas,2011 02 12, 11:42]
Papildyta:

labai idomu butu suzinoti ka tinkuotojai pridare tokio kad nenorit rekomendauoti, nes visi tik apie grazius dalykus kalba o broko pripazinti nenori ir poto kiti toki pati broka padaro.
[/quote]

Sienos pagal gulsciuka lygios, toj vietoj priekaistu neturiu, bet...
- normaliai "neuztryne" (ar kaip ten vadinas), vietomis isbraizyta ir nemazai smeliuko nubyra ranka perbraukus.
- dviem savaitem buvo dinge ir nieko nepranese (jau nedaug buvo like, tai kitu meistru ieskot neapsimokejo). Jau ruose ju mes palikta maisykle pardavinet smile.gif
- pagrindinis brigadininkas Jonas (iš Prienų), su kuriuo viska derinom pasiplove, ir net telefono nekele ... aggressive.gif
- į pabaiga dar pradejo skustis, kad angokrascius jiems daryti labai sudetinga ir t.t. (rezultate, nusprendem, kad pasidarysim patys)

Dziaugiuosi, kad sis etapas baigtas cool.gif
[/quote]
Pazystu ir as tuos Jonus is Prienu doh.gif Pas mane norejo dirbti(buvom ziema sutare po 10lt uz kv-veliau ateja pradejo issikalineti kad smelis prastas ir taip toliau(pasiunciau toliau ir tik veliau suzinojau kad Kaune pagavo kelias Chalturkes po13lt)Gaidukai zodzio nesilaiko(Mielacnykai)
Atsakyti
#460
QUOTE(LokysL @ 2011 02 12, 07:31)
tai jus priekabiaukit dar stipriau, nes butent kodel 18-os pasirinko vamzdelius? kodel ne 16 ar ne 20? speju del to kad kazkas patare dekit 18-os ir bus gerai, vienas dalykas kad turint gera projekta ir atlikus darbus pagal ji po to nereikes su termovizorium ziureti kur koks vamzdelis eina, ir be projekto as santechnikais nepasitikeciau 100%, o dalinai projekta pries darba patikrintu santechnikai ir jei kiltu neaiskumu tai projektuotojas turetu pasiaiskinti kodel butent taip padaryta.



QUOTE(Vilienė @ 2011 02 12, 13:15)
Projektas viską sustatytų į tikslias vietas - pažįstamų patarimai tik užvestų ant kelio. Pirmiausiai, prieš pradedant net galvoti apie šildymą, turite nuspręsti dėl namo šiltinimo: bet kuris šildymo projektas prasideda nuo pastato šilumos nuostolių skaičiavimo. Juk jei norite pasisiūti puošnią suknę ar kostiumą turite žinoti kiek medžiagos pirkti? Tas pats iš šildyme - be nuostolių šilumos šaltinio parinkimas tai tik badymas pirštu į dangų. Projektai nėra brangūs, todėl labai rekomenduoju jį pasidaryti - patys sužinosite sau įdomių dalykų. Jei reiks projektuotojos - kreipkitės.

Stogo šiltinimas neturi nieko bendro nei su tinkavimu, nei su bet kuria kita apdaila. Nepamirškite, kad stogui tenka liūto dalis šilumos nuostolių, pasistenkite netaupyti ir apšiltinti maksimaliai efektyviai. Venkite vatų - vata yra orui laidi ir neužtikrina sandarumo. Arba bent dalinai keiskite orui nelaidžiomis medžiagomis - EPS/NEPS/PIR.



Tai gal galit tada projektuotojus rekomenduot, aišku savo darbą išmanančius. Ir kiek toks dalykas galėtų kainuot? Kadangi statom už savus, ne už bankinius, tai spaudžiam kiekvieną litą doh.gif Jau man žodis "tauputi" kaip riebus keiksmažodis pasidarė per pastaruosius 5 metus biggrin.gif

O kodėl vata netinka? Čia man kažkas naujo g.gif Namo sienos mūsų iš keraminių plytų, šiltinom 20 cm putplasčiu. Iš dalies džiaugiuosi, kad mūrininkai pridarė nesąmonių ir per daug pamato paliko, o tai vyras iš pradžių sakė tik 10 arba 15 cm šiltinimo dės, vis tas Lt taupymas, bet vietom jau vien pamato 12 cm palikta tai be ryšio būtų atrodę kai pamatas platesnis už sieną, teko dėt 20 cm. Čia manau ateičiai į pliusą išėjo biggrin.gif

O dėl stogo šiltinimo suabejojom, nes tinkavimas ir betonavimas šlapi darbai, ar vata po to neprisigeria drėgmės? Kaip paskui ją išdžiovint?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo &joy: 12 vasario 2011 - 16:07
#461
QUOTE(&joy @ 2011 02 12, 17:05)
Tai gal galit tada projektuotojus rekomenduot, aišku savo darbą išmanančius. Ir kiek toks dalykas galėtų kainuot? Kadangi statom už savus, ne už bankinius, tai spaudžiam kiekvieną litą doh.gif  Jau man žodis "tauputi" kaip riebus keiksmažodis pasidarė per pastaruosius 5 metus biggrin.gif

O kodėl vata netinka? Čia man kažkas naujo g.gif  Namo sienos mūsų iš keraminių plytų, šiltinom 20 cm putplasčiu. Iš dalies džiaugiuosi, kad mūrininkai pridarė nesąmonių ir per daug pamato paliko, o tai vyras iš pradžių sakė tik 10 arba 15 cm šiltinimo dės, vis tas Lt taupymas, bet vietom jau vien pamato 12 cm palikta tai be ryšio būtų atrodę kai pamatas platesnis už sieną, teko dėt 20 cm. Čia manau ateičiai į pliusą išėjo biggrin.gif

O dėl stogo šiltinimo suabejojom, nes tinkavimas ir betonavimas šlapi darbai, ar vata po to neprisigeria drėgmės? Kaip paskui ją išdžiovint?


Kontaktus permesiu AŽ.

Kodėl netinka vata - ji perpučiama kaip rėtis, pabandykite papūsti per vatą ir per putplastį - rasite didelį skirtumą. Šiltinimo esmė ne tik varžoje (beje su putplasčiu ją pasiekti truputi lengviau) bet ir konstrukcijos sandarumas. Trys šilumos praradimo būdai: konvekcija(šiluma pernešama oro cirkuliacijos), spinduliavimas ir šilumos perdavimas - su šiais procesais kariaujame pastatų šiltinime. smile.gif
Mūrininkų nesąmonės daug įtakos neturės, kol nesugalvosite apsimūrinti "pigiuoju" klinkeriu - šiltinimui ir 5cm užtenka net 50cm sluoksniui - šiltinimo remti ant pamato nebūtina, vis tiek putplastį tvirtinate ant sienos. 20cm - visai neblogas rezultatas, ypač jei pasirinkote tankesnį, geresnių charakteristikų putplastį, ir ypač - neoporą smile.gif

Bet kokia vata yra naudojama TIK KOMPONUOJANT SU PLĖVELE nes kitaip ji "vėjo pamušalas". Plevelės užduotis yra kompensuoti vatos trūkumus - sandarumą ir hidroizoliaciją (garo izoliaciją) nes šlapia vata visiškai praranda termoizoliacines savybes.
Kad netektų džiovinti ir galvoti kaip nesušlapinti - naudokite kietąsias šiltinimo medžiagas, putplastį arba poliuretaną. 4u.gif
Atsakyti
#462
kas ten sake kad kietas kuras yra ekologiskas?

http://tv.delfi.lt/video/ulCRbtzC/
Atsakyti
#463
QUOTE(giintariuke @ 2011 02 10, 22:49)
Pas mus praeita sestadieni pajunge signalizacija, o sia savaite pabaigs vedzioti priesgaisrine signalizacija. Kaina panasiai gaunasi kaip pas Heli. Vyrukai neblogi, jei reikia galiu atsiusti kontaktus

Gal galima butu gauti kontakturs i az ax.gif Mes irgi gavome is vienu pora pasiulymu, tai viena kaina apie 2,7 t, o kita 3,6 t.
Papildyta:
[quote=pego,2011 02 12, 13:49]
[/quote]
dar kolkas labai toli iki to, bet rekomendacijos nepamaišytų., jei galima tada tel. ar kitas koordinates smile.gif geriau i az
[/quote]
As irgi noreciau kontaktu i az, siemet turbut mums jau prireiks siu darbu blush2.gif
Atsakyti
#464
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 12, 18:38)
Kontaktus permesiu AŽ.

Kodėl netinka vata - ji perpučiama kaip rėtis, pabandykite papūsti per vatą ir per putplastį - rasite didelį skirtumą. Šiltinimo esmė ne tik varžoje (beje su putplasčiu ją pasiekti truputi lengviau) bet ir konstrukcijos sandarumas. Trys šilumos praradimo būdai: konvekcija(šiluma pernešama oro cirkuliacijos), spinduliavimas ir šilumos perdavimas - su šiais procesais kariaujame pastatų šiltinime. smile.gif
Mūrininkų nesąmonės daug įtakos neturės, kol nesugalvosite apsimūrinti "pigiuoju" klinkeriu - šiltinimui ir 5cm užtenka net 50cm sluoksniui - šiltinimo remti ant pamato nebūtina, vis tiek putplastį tvirtinate ant sienos. 20cm - visai neblogas rezultatas, ypač jei pasirinkote tankesnį, geresnių charakteristikų putplastį, ir ypač - neoporą smile.gif

Bet kokia vata yra naudojama TIK KOMPONUOJANT SU PLĖVELE nes kitaip ji "vėjo pamušalas". Plevelės užduotis yra kompensuoti vatos trūkumus - sandarumą ir hidroizoliaciją (garo izoliaciją) nes šlapia vata visiškai praranda termoizoliacines savybes.
Kad netektų džiovinti ir galvoti kaip nesušlapinti - naudokite kietąsias šiltinimo medžiagas, putplastį arba poliuretaną. 4u.gif



Nu nežinau, kažkaip įtartinai man skamba tas putplastis g.gif Vata perpučiama, tas taip, bet ir stogas tada kažkiek ventiliuojasi, o drėgmę iš vidaus plėvelė sulaiko. Putplastis gali sukelti šutimą stogo medienoje, juk vistiek kondensato atsiranda orams keičiantis, todėl gali atsirasti puvinys. Kažkaip pirmą kartą išgirdau, kad stogą putplasčiu šiltina. Be to, vatos lengviau prikamšyt į visus tarpelius, su putplasčiu tas sunkiau.
Atsakyti
#465
QUOTE(&joy @ 2011 02 14, 12:37)
Nu nežinau, kažkaip įtartinai man skamba tas putplastis g.gif  Vata perpučiama, tas taip, bet ir stogas tada kažkiek ventiliuojasi, o drėgmę iš vidaus plėvelė sulaiko. Putplastis gali sukelti šutimą stogo medienoje, juk vistiek kondensato atsiranda orams keičiantis, todėl gali atsirasti puvinys. Kažkaip pirmą kartą išgirdau, kad stogą putplasčiu šiltina. Be to, vatos lengviau prikamšyt į visus tarpelius, su putplasčiu tas sunkiau.


Kampelius, kur nelipa putplastis patikėkite montažinėms putoms smile.gif Oro kaita putplasčiui nebaisi - jis neįgers drėgmės.
Atsakyti
#466
Laba vakaras, o noreciau suzinoti Vilienes nuomone del sutimo stogo medienoje, del kondensato susidarymo? Jei pasirenki putplasti siltinant stoga...
Atsakyti
#467
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 14, 17:43)
Kampelius, kur nelipa putplastis patikėkite montažinėms putoms smile.gif  Oro kaita putplasčiui nebaisi - jis neįgers drėgmės.



Montažinės putos šiluminės varžos neturi, jos tik viską užsandarina, kas neleistų stogui ventiliuotis. Mano nuomone ventiliacija šiokia tokia ir stogui būtina. Oro kaita putplasčiui aišku kad nebaisi, baisi ji stogo konstrukcijos medienai, kuri tokiu atveju ir surinktų visą atsiradusį kondensatą, po kurio laiko užpūstas montažinėmis putomis stogas pradėtų šusti, nes drėgmė neturėtų pro kur išgaruoti, ko pasekoje atsirastų puvinys ir po kažkiek metų stogui ragas. Aišku, čia tik mano moteriški, pertarti su vyru pamastymai, logiškai padėliojus žinomus dalykus. Galbūt yra moksliškai paskaičiuota technologija naudojant putplastį. Tačiau niekur tokio dalyko aprašyto kol kas nemačiau, taigi įtartinai žiūriu. Apsistosim mes ko gero ties išbandytu daiktu - vata.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo &joy: 15 vasario 2011 - 10:08
#468
QUOTE(&joy @ 2011 02 15, 11:06)
Montažinės putos šiluminės varžos neturi, jos tik viską užsandarina, kas neleistų stogui ventiliuotis. Mano nuomone ventiliacija šiokia tokia ir stogui būtina. Oro kaita putplasčiui aišku kad nebaisi, baisi ji stogo konstrukcijos medienai, kuri tokiu atveju ir surinktų visą atsiradusį kondensatą, po kurio laiko užpūstas montažinėmis putomis stogas pradėtų šusti, nes drėgmė neturėtų pro kur išgaruoti, ko pasekoje atsirastų puvinys ir po kažkiek metų stogui ragas. Aišku, čia tik mano moteriški, pertarti su vyru pamastymai, logiškai padėliojus žinomus dalykus. Galbūt yra moksliškai paskaičiuota technologija naudojant putplastį. Tačiau niekur tokio dalyko aprašyto kol kas nemačiau, taigi įtartinai žiūriu. Apsistosim mes ko gero ties išbandytu daiktu - vata.

kaip tik montazines putos turi varza (pvz penosil deklaruoja liambda 0.03, EPSN 0.031-0.032), bet praleidzia vandens garus. Is vidaus vandens garai neturetu patekti i konstrukcija, tas galioja, vatai o manau ir polistirolui (pas Viliene tas ishspresta panaudojant PIR su alium plvele.). Turi kaip ir visur kitur buti ishspresti ventiliacijos klausimai. Is isores yra ventiliuojamas tarpas su difuzine, dar skaiciau PN temoj atrodos, kiti palieka 2 cm tarpa tarp pleveles ir polistirolo, kondensatui nuteketi, tik nezinau is kur jo ten tiek turetu buti, ir siaip su tuo turi susitvarkyti difuzine (del ziemos salygu didelis klaustukas kaip ji susidoroja su garais kai lauke -20), juk dedant vata tai tarpas nepaliekamas, gegniu virsutine dalis atvira, manau dregme suras is kur pasisalinti, taip kaip surastu kelia jei tai butu vata, tik aisku montuoti polistirola reiktu kai mediena isdziuvus. Cia tik mano nuomone, galbut ji ir klaidinga.
Atsakyti