QUOTE(tokia profesija @ 2011 11 07, 21:39)
Glamour, kaip Jums sekasi? Džiaugiuos, kad žengiant pirmyn   
 
Kiek metų "baudos" sau esate paskyrusi?
Su atsipalaidavimu gaunasi keistas dalykas. Man atrodo, kad mus labiau vargina ne tai, kad nuolat svajojam, verkiam, liūdim; mus labiau kankina tai, kad stengiamės su savo mintim kovoti, graužiamės, baram, plakam save už savo jausmus.
Man liūdna, šiandien nepasisekė - oj ne ne, nedrįsk apie tai galvoti, nenuleisk rankų - na bet liūdna, ką daryt - šypsokis, viskas bus gerai, sukask dantis ir pirmyn - na bet liūdna - nueik į klubą, į kiną, išvažiuok į kelionę - vistiek liūdna... ir t.t.
Man atrodo tai yra savęs kankinimas, kada prievartaujam savę nejausti to, kas tiesiog yra.
 
 Kiek metų "baudos" sau esate paskyrusi?
Su atsipalaidavimu gaunasi keistas dalykas. Man atrodo, kad mus labiau vargina ne tai, kad nuolat svajojam, verkiam, liūdim; mus labiau kankina tai, kad stengiamės su savo mintim kovoti, graužiamės, baram, plakam save už savo jausmus.
Man liūdna, šiandien nepasisekė - oj ne ne, nedrįsk apie tai galvoti, nenuleisk rankų - na bet liūdna, ką daryt - šypsokis, viskas bus gerai, sukask dantis ir pirmyn - na bet liūdna - nueik į klubą, į kiną, išvažiuok į kelionę - vistiek liūdna... ir t.t.
Man atrodo tai yra savęs kankinimas, kada prievartaujam savę nejausti to, kas tiesiog yra.
ir man atrodo, kad jei liudna nereikia saves kankinti ir stengtis per prievarta sypsotis. juk zmogus, o ne robotas esu. na as nesu paskyrus sau baudos metu
 , tiesiog 9 metus bijojau pastoti, visad norejau gimdyti santuokoje ir pan. tiesiog buvau viska suplanavus ir tada kai planavau atrode , kad taip ir turi buti , kad vaikai turi buti planuoti. pirma mokykla, aukstoji, darbas , karjera, vyras, seima ir vaikai... na tiesiog to siekiau, o va kaip isejo.... kaip ten sako tu planuok zmogau , o dievulis is tavo planu juoksis.... gaila bet taip jau yra... na bet neplanuoti vistiek neiseina. su vyru nutarem, kad sis ciklas jau paskutinis, kai bandom ir kita men jau IUI bandysim. jei prireiks nepabijosiu ir IVF, pirmiau net istarti i zodi bijojau... na dabar garsiai papasakojau planus, tai turbut vel kas nors islys ir planus sujauks...
 , tiesiog 9 metus bijojau pastoti, visad norejau gimdyti santuokoje ir pan. tiesiog buvau viska suplanavus ir tada kai planavau atrode , kad taip ir turi buti , kad vaikai turi buti planuoti. pirma mokykla, aukstoji, darbas , karjera, vyras, seima ir vaikai... na tiesiog to siekiau, o va kaip isejo.... kaip ten sako tu planuok zmogau , o dievulis is tavo planu juoksis.... gaila bet taip jau yra... na bet neplanuoti vistiek neiseina. su vyru nutarem, kad sis ciklas jau paskutinis, kai bandom ir kita men jau IUI bandysim. jei prireiks nepabijosiu ir IVF, pirmiau net istarti i zodi bijojau... na dabar garsiai papasakojau planus, tai turbut vel kas nors islys ir planus sujauks...
                
                                    
                 
    













