QUOTE(Una Li @ 2011 04 07, 20:39)
Taip, 2008 m.
Mano tėveliukas staiga pradėjo šusti (kirkšnys). Iš pradžių pagalvojau, kad netiko sauskelnės, nes vienos pasitaikė labai jau "celofaninės". Ant rytojaus nupirkau naujas, bet situacija negerėja, vaistininkės duotas bepantenas padeda turbūt tiek pat, kiek padėtų sviestas

. Galvoju, gal pabandyti leliukams naudojamą Sudocrem? Jaučiu ir pragulų greit susilauksim, nes guli tik ant nugaros. Jei prikalbinu pasiverst ant šono, tai po penkių minučių vėl apsiverčia ant nugaros

.
O jau kiek daug. O, atrodo, dar taip neseniai viskas buvo. Dar tas paskutinis atsisveikinimas.
Tėvukui gali būti ir sauskelnės. Tiesiog reaguoja į kažkokią jų medžiagą (ypač jei su sauskelnėmis neseniai). Nebandėte su Tenos kremu ištepti? Mums susitvarkė vienu metu. Bet ir tai vėliau barstydavau su pataisų milteliais tas raudonas vietas, o aplink visur su Tenos kremu. Labai neblogai buvo. Ypač jei lokali vieta.
Šiaip labai plaut reikia. Nes dažnai šutimai atsiranda ir dėl to, kad tose vietose nepakankama priežiūra. Jei jūs dar ligoninėje, tai visko gali būti, kad per ligonių gausą nesutvarko kaip reikia.
Aš dažniausia švariai plaudavau atsargiai ir barstydavau. Nors bepantenas mums padėjo, kai nepadėjo niekas kitas. Gali būti, kad jam kokio kitokio reikia. Juk kiekvienas organizmas kitaip priima vaistus ir tepalus.
Dėl pavertimo ant šono, tai reikia pakišt kokį dekutį, kad būtų pasivertęs. Mano mamai ir buvo, kad ji niekada negulėjo ant šono. Matyt, tokia jau tų vyresniųjų bėda. Bet slaugės ligoninėje paversdavo ant šono, sulenkdavo kelius, ir po nugara šiek tiek pakišdavo sulankstytą dekį. Neturėdavo jėgų atsiversti ir išsitraukti to dekio, tai taip ir gulėdavo, kol pakeisdavai padėtį.
Papildyta:
Sudokremą naudojom kiek praguloms. Bet didelio efekto nepastebėjau. Gal jums kitaip.
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2011 04 07, 21:55)

mirė mama

Viskas įvyko labai greit, žaibiškai, vos spėjau žvakę uždegt. Dar visi neatsitokėję, neteko net paverkt, neišeina
Tačiau neišeisiu iš jūsų, tėvuką irgi jau reikia labai prižiūrėt ir kontroliuot, po infarkto nieko nebepasidaro, nebepasiima.
Rytoj važiuosim tvarkyt reikalų dėl laidojimo
Oi,
Awitėle, taip staiga.

Jau, rodos, atsigavo.

Bet, kiek atsimenu pabaigą, tai jau rodė paskutinius ženklus. Ir tas jos susitaikymas su mirtimi. Manau, kad viskas savo laiku, kad ir kaip skaudu būtų.
Užuojautos ir stiprybės!

Ta minutė vis dėlto visada ateina netikėtai.