kai vienišas vaikinas tampa tavuoju

sveikos.. naujoke cia as, gal ir neturejau kurti temos, bet kiekvienam savo tema atrodo reikalinga..

taigi, nutiko taip kad vaikinas, kuri pazinojau nuo vaikystes, patapo mano vaikinu.. cia lyg ir nieko tokio, keisicuasia tik tai kad jis brolio draugas, visad ziurejau kaip i broli.. maniau ir mane niekad net neziures... juo labiau, kiek zinojau kad jis niekada rimtai nedraugavo su mergina.. o jam jau nei daug nei mazai 25..
na pas mane vaikinu netruko, gal daugiau studiju metu, darbe ir siaip.. bet dbr tas laikas kai jau nebenoriu siaip draugysciu, nebenoriu daryti klaidu.. noriu grazios ilgos draugystes.. ir bijau kad noriu per daug...
bijau suklysti, ka nors sumauti.. ir deja jau padariau...
zodziu taip isejo, kad turejom reikalu del darbo teko daznai susitikt, pastebejau, kad pradejo rodyti demesi, nors anksciau apart labas ir iki nieko nesam kalbejo..

na kai pamaciau, kad truputi rodo demesi, man irgi pradejo patikti, nes visgi labai grazus..,.. ir siaip mielas, savotiskas, savo stiliaus.. tik mane labai baugina tas faktas, kad as turejau palyginti nemazai vaikinu, o jis ne... ir bijau, ka nors ne taip padaryti.. ir kas baisiausia sventem gimtadieni, buvo ir jis, aisku ledai pralauzti,, bet as kiek isgeriau daugiau, tai atsidurem mano namie,
ir permiegojom.. siaip as taip nesielgiu, bet dbr nesusivaldziau, juo labiau vaikino ilga laika neturejau.. galeciau jam paasikinti kad kelis menesius nesimylejau ir del to cia taip, bet tai jis gal kelis metus nesimylejo ... del to labai geda..
ir taip jau galvojau ka pagalvos, o dbr tokia pradzia.. dar kai abu isgere nelabai kas ir isejo.. tai isvis sumove ta reikala..

na siaip as bijojau kad jis tos iniciatyvos visai neparodys, tai kai parode sureagavau per stipriai.. ir dbr gailiuosi, juo labiau, kai as isgerus, prie meiles traukia...

is tiesu jis man labai patinka, o kai labai patinka manau viska galima suderinti, speju kad as ir jam tureciau buti reiksminga, jei jau ryzosi pagaliau tureti mergina.. ka dbr daryti, kaip istaisyti sita situacija ir daugiau nedaryti klaidu..

ar cia man martinis trenke i galva ar kas...bet skaiciau letai,po kelis kartus ir nesupratau kokia problema :/

ne tau vienai

tada turbut ner probelomos, nes as galvoju vis galvoju ir jauciu kaip kuriu problemas kuriu nera.. sako gyvenimas yra paprastas tik zmones padaro ji sudetinga.

o jei ka tai mano bedos buvo,
pirma beda: kaip bendrauti su vaikinu kuris neturejo merginos o as jau vos ne tuokiausi, ir dar su kitu belekiek metu draugavau ir siaip isilaksciau.. kad dbr tik rimtai arba nieko nenoriu..
antra beda: ka jis dbr apie mane galvoja, jei permiegojau pirma pasimatyma... ir speju iniciatyva buvo mano..
trecia beda: bijau ka nors netaip padaryt, bijau sugadint viska, labai noreciua buti su juo kartu.. o kai daug galvoji tikrai laimingesne netampi.
pamenu, kai dar nezinojau kad jam patinku, taip anturaliai elgdavausi, o dbr visko bijau.. nekantrauju, nors zinau kad kantriesiems atlygina labiausiai..

tiek baimių atsipalaiduokit, jei jūs jam svarbi-jams jus ir su patirties bagažu (aišku, nepasakokit jam visko...) ir su sexu pirmąjį pasimatymą. o neims-nafik jums toks?

1. o kas sako,kad jis nieko rimto nenori?
2. na jei jis giliai tikintis, tai turbut paleistuve laiko, jei normalus, nieko bloga negalvoja
3. tu tikrai neturi ka veikti ir sau dramu susikuri...

O kaip kitas , su kuriuo ruošiatės tuoktis ? Ar norės skirtis su jumis ?

Tai jei jis jau "ryžosi turėti merginą", jam nerūpi, kada jūs ten permiegojot... O jis tikrai ryžosi?Jūs jo mergina dabar? Bendraujat toliau sėkmingai po tos pirmos nakties? Jei taip, vadinas, problemų kaip ir nėr. Patirtis didelės reikšmės neturi.

Man jusu problemas ...

Baikit juk kai įsimylim, visom panašiai... net nepaisant amžiaus

Kažkaip per daug viską sureikšminat ir bijot visko. Atsipūskit. Jei toliau bendrauja ir viskas ok, leiskit įvykiams bėgti sava vaga. Nesukit galvos dėl to sekso, yra kaip yra dabar Nemanau, kad labai svarbu, ar jūs jam pirma rimta mergina, svarbu, kad jis norėtų būti kartu ir stengtųsi dėl gražios draugystės.

Dėl permiegojimo manau per daug jaudinatės, nos man irgi yra buve panašiai, bet dabar su tuo pačiu vaikinu apie vestuves svajojam Nesibaiminkit, jei nori jūsų, nei jūs rūpit, nemanau kad permiegojimas kažką stipriai pakeis.
Apie bendravimą.. Bendraukit kaip ir anksčiau, juk jūs jam pradėjote patikti tada kai bendravote natūraliai ir buvote savimi, tai ko bijoti??? Tiesiog atsipalaiduokite.
Sėkmės jums ir ramybės širdyje!