QUOTE(Renata 76 @ 2006 11 17, 21:59)
Lengva taip sneket,jei vaikas geras...Pamatytum ka isdarineja mano Paula

kazi ar pasakytum,kad nereikia dirzo... Isbandyti visi geri budai susitarti,kai,pavyzdziui ji nori musti broli,ar lipti ant stalo,ar imt is siukslines pampersus ir metyt po namus

graziai prasom to nedaryti,bandom nukreipt demesi...niekas nepadeda,visiskai i mus nereaguoja-daro savo ir dar klykia.Imam tada ir uzrakinam ja vonioj,ji klykia,dauzo duris,ilgaaaai labai ilgai ji gali taip klykti

neislaike isleidziam,ji buna net i kelnes prisimyzus,bet vistiek vel puola daryt ta pati ko jai neleidom pries uzdarant...
Ir ka daryt tokiu atveju???? Ir jei tokie dalykai kasdienybe,ar po kelis kart per diena...jei prasideda vos pabudus ryte...Sitaip isveda is kantrybes,kad rodos uzmusiu

ar atiduosiu

gauna ji ir dirzo ir rykstes ir su ranka per uzpakali,po to ziauriai grauzia sazine,verkiu... gaila ir jos ir saves

Pas mane panasiai... Moka profesionaliai isvest is kantrybes

.... Tarp kitko
mano sunelis gimes tais paciais metais, ta pati menesi ir ta pacia diena kaip tavo dukrele! Yra ziauriai, nu nerealiai uzsispyres, gincius, atsikalbinetojas ir zyzeklis-specas

Tiesa, as jo nelupu dirzu ar rykste (nes uzgriauzciau save negyvai

), kartais uzploju delnu ruron, bet stengiuos kontroliuoti save, - kalbet pakeltu ir grieztu tonu, jei graziuoju susitart neina. Sekantis kantrybes "laiptelis", - kai jau staugiu decibelus ijungus, bet kai jau visai plionke truksta, tai vaikinas svilpte svilpia i savo kambari, i savo lova ir ten pabuna uzdarytas "poilsiui". Pradzioj rekdavo iki pamelynavimo, dauzydavo duris ir taip galedavo testis kazin kiek... Kaip sakant elgdavosi visai nevaikiskai

Tai as prisesdavau kitoj duru pusej ir bandydavau vest su juo "derybas" : jei nustosi zviegt ir atsiprasysi - isleisiu... Nu ir buri burtus jam, kol aprimsta ir pasieki savo... Ir kazkaip tie mano ikalbinejimai pagaliau dave vaisiu - uzdarytas kambary gana griet aprimsta ir atsipraso, nes labiau knieti iseiti, nei kriokti 3valandas
Siaip mano vaikinas nuo mazumes uzsispyres, jautrus, reikalaujantis
viso demesio - tipiskas vyriskos gimines atstovas

. Musu mazoji sese visai kitokio charakterio - ramesne, ne tokia hyper aktyvi, labiau savarankiska. Bet va, kai ji atsirado, tai mano bernas isvis nenulipa man nuo galvos, niekaip nepripranta, kad demesiu reikia dalintis. Kartais atrodo, kad tycia daro sunybes - dazniausiai skriaudzia sese, kad tik susierzinciau- atkreipciau demesi

Nors to demesio tikrai jam netruksta, juk pastoviai bunam kartu, auginu savo pipirus pati. Bet jis akivaidziai reikalauja visisko ir nuolatinio demesio
vien tik sau, nesvarbu, ar indus plauciau, ar kalbeciau su mazaja
Cia turbut pirmagimiu "sindromas", kai vienturciai karaliukai staiga netenka karunos gimus sesei ar broliui ir niekaip negali susitaikyti, jog viskuo reikia dalintis. Is to kyla visos problemos... O jauneliai nuo pat mazu dienu priprate augti su tiek demesio kiek jo gauna, todel yra savarankiskesni. Tik taip galiu paaiskinti savo sunaus, o turbut ir Tavo vyresneles (nes jus irgi turit pagranduka

) super ozius

Nezinau, tikekimes sis sunkus periodas greit praeis, svarbiausiai laikytis aukso vidurio tramdant tuos ozius - nepasiduoti, bet ir neperlenkti lazdos... Sunku..
Sekmes