Kai labai knieti suduot

sveikutes, neperskaiciu ankstesniu pokalbiu, todel nezinau gal kalbejote ta tema,bet jei ne tai patarkit kaip trieju metuku berniui paaiskinti,kad negalima skriausti mazesnio brolio(2 metukai),. niekaip neina mums susitarti,kad reikia gyventi draugisai.

Pas mus ta pati problema Vyresnelis butinai ir nuolat turi ka nors "pridirbt" mazelei sesei. Labiausiai mane siutas ima, kai atimineja is jos zaisliukus, arba "zaidzia" su ja taip kaip jai nepatinka - tampo, taso, vadovauja kiekvienam zingsny (ta net pasijudint be jo "kontroles" negali) ir kitaip rikdo... Mazoji irgi gera ozka, uzisipyrus ir jau ismoko del menkiausio brolio kepstelejimo paleisti gerkle, kaip armota Vienu zodziu namie pastovus erzelis, riksmai ir bliovimai (iskaitant ir mano ) Vaikinas pas mane ir siaip aktyvus, labai reikia veiklos, kompanijos, todel ir lipa namie sienom, arba sesei ant galvos, man - ant kupros .. Todel nusprendem isleist pasizmonet i darzeli.. Problema kaip ir gavosi isspresta - sunus islieja energijos pertekliu, o mazoji pailsi nuo brolio. Bet dziaugemes trumpai, nes prasidejo kitos bedos - darzelines ligos. Ir jei serga, tai abu ... Rezultate - 4dienos darzely, 2-3sav. sergam... Naudos nebeliko, todel darzelio lankyma atidejom. Dabar vel sedim namie ir lauzau galva, kaip cia mums gyventi draugiskai . Siaip jie myli labai vienas kita, bet...

O vaikeli galvojau pas mus vienus čia taip namie pasirodo visur Aš padariau išvadą kad jei skirtumas tarp vaikų mažas na apie 2 metus tai namie ir bus karas kol abu išaugs ir sugebės kartu rasti kalbą žaisdami
Pas mus proiblema buvo ta pati kai mano dukrai buvo 1,5metų o jos pubroliui 2 su trupučiu tai juos suleist galėjai maximum pusvalandžiui o paskui galim skirstytis namo o dabar jau sutaria normaliai tik jau man nepatinka kad kopijuoja jo ne kokį elgesį o žodžių kokių prisirenka

Jei teisingai suprantu kalbi apie diržą pakabinta matomoj vietoj ir jei kas apie ji primenama.Ar siaip tiesiog grasinama, kad diržą paimsi.
Yra fizinis smurtas ir psichologinis. Pastarasis- ne išeitis, jis net gali dar labiau traumuoti vaika. Pries vaika jokiu budu negalima naudoti jokio smurto. Prieš taip elgdamasi pagalvok, ar noretum, kad su tavim taip elgtusi. Vaikas toks pats žmogus, kaip ir tėvai. Taip, kad jei tavo atsakymas neigiamas, tai suprasi, kad dirzas, nors ir nenaudojamas pagal paskirtį ir tarnaujantis kaip priminimas vaikui, netinkama auklėjimo priemonė.

man baisu ir pagalvot kaip gali močiute mušti vaika. Tokios močiutes savo auklejimo principus tegul "susikisa" grubiai pasakius. manau kad vaika bausti turi teise tik tevai. Buna ir man kantrybe truksta, bet is karto prisimenu kaip vaikysteje gaudavau lupti nuo mamos, ir gaudavau stipriai. Budavo labai skaudu, todel pati stengiuosi ieškoti kitokiu priemoniu sudrausmint vaika.

Lengva taip sneket,jei vaikas geras...Pamatytum ka isdarineja mano Paula kazi ar pasakytum,kad nereikia dirzo... Isbandyti visi geri budai susitarti,kai,pavyzdziui ji nori musti broli,ar lipti ant stalo,ar imt is siukslines pampersus ir metyt po namus graziai prasom to nedaryti,bandom nukreipt demesi...niekas nepadeda,visiskai i mus nereaguoja-daro savo ir dar klykia.Imam tada ir uzrakinam ja vonioj,ji klykia,dauzo duris,ilgaaaai labai ilgai ji gali taip klykti neislaike isleidziam,ji buna net i kelnes prisimyzus,bet vistiek vel puola daryt ta pati ko jai neleidom pries uzdarant...
Ir ka daryt tokiu atveju???? Ir jei tokie dalykai kasdienybe,ar po kelis kart per diena...jei prasideda vos pabudus ryte...Sitaip isveda is kantrybes,kad rodos uzmusiu ar atiduosiu gauna ji ir dirzo ir rykstes ir su ranka per uzpakali,po to ziauriai grauzia sazine,verkiu... gaila ir jos ir saves

Aš manau, kad per strėnas kartais reik užvažiuot lupau su rykšte ir lupsiu jei tik neklausys. Manau turi būti tam tikros ribos ir vaikas turi žinot kas galima kas ne, kaip elgtis o kaip ne. Kartais žodžiai nebepadeda.
Aišku ne visada mušu, kartais paveikiu ir psichologiškai. Sutinku, kad nei viena nei antra nėra gerai o ku daryt

Pas mane panasiai... Moka profesionaliai isvest is kantrybes .... Tarp kitko mano sunelis gimes tais paciais metais, ta pati menesi ir ta pacia diena kaip tavo dukrele! Yra ziauriai, nu nerealiai uzsispyres, gincius, atsikalbinetojas ir zyzeklis-specas Tiesa, as jo nelupu dirzu ar rykste (nes uzgriauzciau save negyvai ), kartais uzploju delnu ruron, bet stengiuos kontroliuoti save, - kalbet pakeltu ir grieztu tonu, jei graziuoju susitart neina. Sekantis kantrybes "laiptelis", - kai jau staugiu decibelus ijungus, bet kai jau visai plionke truksta, tai vaikinas svilpte svilpia i savo kambari, i savo lova ir ten pabuna uzdarytas "poilsiui". Pradzioj rekdavo iki pamelynavimo, dauzydavo duris ir taip galedavo testis kazin kiek... Kaip sakant elgdavosi visai nevaikiskai Tai as prisesdavau kitoj duru pusej ir bandydavau vest su juo "derybas" : jei nustosi zviegt ir atsiprasysi - isleisiu... Nu ir buri burtus jam, kol aprimsta ir pasieki savo... Ir kazkaip tie mano ikalbinejimai pagaliau dave vaisiu - uzdarytas kambary gana griet aprimsta ir atsipraso, nes labiau knieti iseiti, nei kriokti 3valandas
Siaip mano vaikinas nuo mazumes uzsispyres, jautrus, reikalaujantis viso demesio - tipiskas vyriskos gimines atstovas . Musu mazoji sese visai kitokio charakterio - ramesne, ne tokia hyper aktyvi, labiau savarankiska. Bet va, kai ji atsirado, tai mano bernas isvis nenulipa man nuo galvos, niekaip nepripranta, kad demesiu reikia dalintis. Kartais atrodo, kad tycia daro sunybes - dazniausiai skriaudzia sese, kad tik susierzinciau- atkreipciau demesi Nors to demesio tikrai jam netruksta, juk pastoviai bunam kartu, auginu savo pipirus pati. Bet jis akivaidziai reikalauja visisko ir nuolatinio demesio vien tik sau, nesvarbu, ar indus plauciau, ar kalbeciau su mazaja
Cia turbut pirmagimiu "sindromas", kai vienturciai karaliukai staiga netenka karunos gimus sesei ar broliui ir niekaip negali susitaikyti, jog viskuo reikia dalintis. Is to kyla visos problemos... O jauneliai nuo pat mazu dienu priprate augti su tiek demesio kiek jo gauna, todel yra savarankiskesni. Tik taip galiu paaiskinti savo sunaus, o turbut ir Tavo vyresneles (nes jus irgi turit pagranduka ) super ozius Nezinau, tikekimes sis sunkus periodas greit praeis, svarbiausiai laikytis aukso vidurio tramdant tuos ozius - nepasiduoti, bet ir neperlenkti lazdos... Sunku..
Sekmes

Kalbant apie mistiką
Maniškis irgi gimęs 10 22 tik kitais metais...jam jau penkeri ir deja nieko paguodžiančio negaliu pasakyt Vis dar toks pats egoistas...dėmesys tik SAU, viskas turi suktis apie jį arba jis viską suką
Kovojam jau ne vieni metai su zyzimais, užsispyrimais, atsikalbinėjimais, o dabar dar prisidėjo ir melavimai

Man rodos reikia steigti "Vaikų gimusių Spalio 22 mamų klubą"
Kovojam su jo elgesiu įvairiai...ir gražiuoju ir piktuoju...kartais ir diržo paragauja (laaaabai retai)...
Aš tik galiu pasakyti tokį dalyką...kad vaiko auklėjimas ir tvarkymąsis su jo isterijom ir pan turi būti nuoseklus...t.y. jei tvarkotės su tuom gražiuoju tai taip VISADA ir elgitės...jei uždarot į kambarį - taip darykit VISADA...jei kalbate griežtai - taip VISADA... vaikas po kiek laiko žinos kas jo laukia...ir kaip bus tvarkomasi su jo isterikom...
Deja tai ideali teorija Realybėj - nevisada išeina taip kaip norisi ar kaip turėtų būti
Bet gal jums pavyks

Skaitau mamu pasakojimus apie savo vaiku oziukus ir baisu darosi - kas manes dar laukia? Jau dabar rodo savo charakteriuka, buna taip isiutina, aisku kol kas must beprasmiska, ka toks mazius supras. Bet manau, kad kai bus vyresnis, kartais gauti per uzpakaliuka, nepakenks. Ne visais atvejais snekom susitarsi.

Nea. savo mažiaus ir aš nemušu tik plaiukšteliu kartais per rankas kad ko neliestų ar nedarytų. Toks vaikas mušimo nesupras O didžioji beržinės košės gal kokių 3 metų paragavao gal anksčiau