Darbas už minimumą

1) privatus ar valstybinis darbas - ne tiek jau ir svarbu. (Tiesą sakant, valdiškas klerkas man kelia mažiau gailesčio - tiesiog dar vienas "išlaikytinis". Atsiprašau, jei Jus turėjot galvoj mokytojus ar gydytojus, nors nemanau - neturėtų jiems jau tos lubos tokios žemos atrodyti)

Apie ką aš ir kalbu: kai kitiems - patariat netingėt, eit mokytis ir ieškoti geresnio darbo, kaip sau - tai noriu sėdėt namie su vaikučiu kaip eilinė valytoja, pardavėja, etc., bet motinystės pašalpą gauti kaip departamento direktorė. Beje, toms paprastoms juodadarbėms iki lubų tiek pat kaip iki mėnulio

O dar užkliuvo viename Jūsų post'ų teiginys, kad valstybiniam darbe neina mokesčių nusukti Galėtų - tai ir ten nusukti. Žiauru.

2) jei vienodai skauda, tai gal nereikia taip stipriai nuvertinti? Nuo kiekvieno pagal galimybes...

1. butent viena is minimu profesiju ir turejau mintyse. atsiprasyma priimu
2. as niekur neminejau saves kalbejau apie kolegas
3. taip, valdiskame darbe negali pasididinti(dirbtinai) atlyginimo, todel nera galimybes sukciauti ir apgauti valstybe norint didesniu ismoku
4. vis neatsakote, kodel daugiau uzdirbanti negaletu ramiai sedet su vaiku namie, kaip valytoja ar pardaveja ar departamento direktore?
5. nieko nenuvertinu nuo kiekvieno pagal galimybes ir kiekvienam pagal galimybes

gerbiamoji, jei jau destote, tai destykite, kaip yra, o ne "berods". Vadinamosios "lubos" (didžiausia išmoka) yra 4 draudžiamųjų pajamų dydžių. Šiuo metu tai yra 4680 Lt prieš mokesčius. Į rankas grubiai tariant 3700. Nėra jau taip blogai. TACIAU. Kodėl "lubų" nera mokesciams Jei atlyginimas ne dirbtinai sukeltas, o 3-4 metus "baltas" ir tarkim 10000 i rankas - kodėl kas menesi mokami mokesciai nuo VISOS sumos.

o demagogija kam sunkiau isgyventi... neuzsiimkite. tos, kurios gauna dideles algas, patikekite turi savu visai ne roziniu problemu.

pirmiausiai jos turi daug didesnes islaidas. Ir rengtis turi atitinkamai (dzin kad 800lt gaunanti irgi nori taip rengtis, "nori" ir "privalo" skirtingi dalykai), ir aksesuarus turet, tt. Seniai-seniai skaiciau tokia durna (na, visiskai beprasmiska) knyga. Bet ten man uzstrigo viena mintis: nuzudytojo JAV prezidento zmona bando ivertint savo pinigine situacija po vyro mirties (cia isgalvota istorija, truputi Kenedzio gyvenimo motivu ipinta). Jos pajamos gerokai virsyje vidutinio pasiturincio zmogaus pajamas, bet ji supranta, kad jai neisgyvent, tiesiogine prasme. Pagal jos statusa jai PRIKLAUSO turet atitinkama buta atitinkamoj vietoj, tureti sekretore, ji negali vaikus leist i "mokykla uz kampo", ji turi rodytis ivairiuose ceremonijose vilkedama atitinkamus rubus, ir pan. Bet ta isgalvota prezidento nasle bent turi pasirinkima spjaut ir pradet nuo nulio. O zmogus gaunantis didele alga privalo isleist daugiau kad islaikyt ta darba. Taip, jam lieka daugiau nei tam, kas 800 uzsidirba. Bet manyt, kad zmogus gaunantis 5000 galetu isgyvent uz 800 o likusieji pinigai "laisvi"- nesamone.

Nu ne visai sutikčiau...Pirmiausia yra tas pragyvenimo minimumas, už kurį gali pragyvent vienas suaugęs iš savos algos. Ar gali pas mus vienas žmogus pragyvent iš 800? Nelabai, nes netenkinami būtiniausi poreikiai, tai žemiau skurdo ribos, nes jei neturi gyvenamo nuosavo būsto, beveik visas pajamas suris kad ir kukliausio būsto nuoma, jo išlaikymas, o kur dar tokie poreikiai kaip maistas, apranga, išlaidos sveikatos problemoms ir pan. Tai kalbu tik apie tas būtinas gyvenimui išlaidas, nebe įvaizdžiui palaikyti - čia jau kas kita. O dėl tų keliamų reprezentacinių išlaidų, tai pačioj mano, kaip žalios naujokės darbo rinkoje darbinėj pradžioj, kai dar dirbau studijuodama, gaudavau pusę dabartinio minimumo - 450 lt. Tai buvo mano alga, dirbti reikėjo maximum - darbdaviai net nenorėdavo išleist pietaut, nes man reikėdavo išeit anksčiau į vakarines paskaitas, bet net ir norėjo užkraut darbą savaitgaliais, kas jau yra mano poilsio ir privataus gyvenimo laikas. Maža to, pačioj darbo pradžioje direktorė - šeimyninis uabas ten buvo, labai aiškiai pasakė, kad įsivaizduoja mane pasipuošiusią, su kostiumėliu ir pan. Kaip manot, kada kebliau tokius reikalavimus vykdyt? tas kostiumėlis su priderintais bateliais mano pirmasis gyvenime dress kodas, kainavo daugiau nei mano alga...Aišku, gyvenime buvo kiti išvardinti poreikiai, taigi eidavau vis tuo pačiu kostiumeliu keisdama detales...Direktorė ne kartą užsimindavo, kad va, esu tokia jauna, liekna, tokia gera figūra, taip viskas tiktų, ko gi aš nesipuošiu? tai kaip iš direktorės sakykim, buvo tiesioginis spaudimas atrodyt tinkamai, betgi tai kainuoja - mielai būčiau šokusi į kokią darbinę uniformą, jei tokia būtų buvus. Vėlgi daugiau uždirbančiai ne problema įsigyt tuos darbinius rūbus už normalią rinkos kainą, tarkim kelis šimtus litų, kas problema tiesioginė gaunančiai mažiau. Kaip sakoma, įvaizdis ne viskas, troškulys yra viskas, o knygų herojai ir realus gyvenimas... kai nebeišgali būt "elito" atstovu, jokia ne problema atsistot ant mažesnio soc laiptelio, nors kai kurie ir nusišauna, betgi tas stovintis ant žemo savo galimybių laiptuko taigi pasirinkimo mažai turi.

man esminis klausimas iškilo - "atmetus viską lieka 100Lt". Ką atmetus viską? Elementarius mokesčius už butą, darželį, maisto išlaidas lieka dar 100Lt? Visos su darbu susijusios išlaidos, tai vėlgi čia kas? Kelionė į darbą (na come on - juk po jo grįžtant namo, kas yra kelionės išlaidos, galite PAKELIUI užsukti į parduotuvę ir nusipirkti maisto produktų), reprezentatyvi išvaizda (taip, su kostiumėliu dažnai neišeisi, reikia ir džinsų, na, paprastesnių drabužių, bet nejaugi reikia kiekvieną mėnesį iš to 100Lt likusių būtinai nusipirkti kažką naujo??)...
Aš nežinau, gal nesuprantu, nes esu studentė, bet velniškai degu noru dirbti... Ir dabartinėm sąlygom taip - dirbčiau už minimumą, kad tik dirbti ir kad stažas didėtų
Vėlgi, kam reikia kaltinti kažką kitą (darbdavį už mažinamą atlyginimą, nuimamus priedus ir t.t.), jeigu darbo vietų TIKRAI yra, tik reikia paieškoti? O galbūt reikėtų atmesti tuos visus pasiaiškinimus (kaip galiu ieškoti, jei dirbu 6,7 dienas per savaitę ir t.t.) ir tiesiog prisėsti prie pc grįžus namo, pasiuntinėti CV į tas įmones, kurioms GALIME ir TURIME kažką pasiūlyti (pradedant patirtimi tam tikro pobūdžio darbe ir baigiant velnišku noru dirbti ten, nors ir neturint patirties), o ne per gerai apie save galvoti, kad va "aš iš tiesų dirbu gi labai gerai, o man vis mažina ir mažina algą, tai kvailas darbdavys, nevertina manęs visai".

p.s. prašyčiau neįsižeisti, nes tai tik mano asmeninė nuomonė.
Papildyta:


ir čia norėčiau visiškai sutikti.. netgi iš savo patirties (galbūt ji ir naiviai juokinga su jūsų, kai kurių, minimom sumom, bet visgi yra šiokia tokia). kai per mėnesį gaunu ~120Lt savoms išlaidoms, tai sugebu ir pasitaupyt, ir dovaną geresnę nupirkt, ir sau dar ką nors nusipirkt. kai dirbau ir gaudavau per mėnesį jau viso ~700Lt, pinigėliai tirpo tirpo ir ištirpo... visai ne rožinė problema - užaugę norai, lūkesčiai sulig užaugusiais pinigais. o bet tačiau va, kaip buvo smagu nuo ~700Lt/mėn vėl grįžt prie ~120Lt/mėn...

vistik yra skirtumas tarp problemų: pirkti man labai žinomo firmos vardo kostiumėlį, ar apsiriboti vidutiniu; ir - ką paduoti valgyti vaikams...

o kai diskusija vyko apie mokesčių ir išmokų lubas - tokį dalyką, kaip solidarumas jau visai pamiršome vistik gyvename visuomenėje, o ne kiekvienas sau pavieniui...

Aha, sutinku tik ir mokescius irgi turime moket solidariai Man net kraujas uzverda skaitant diskusijas ir klausimus ka cia dabar prasisukus ir padaryti, kad nedirbus gauti motinystes pasalpa, dar vienas atvejis buvo kai senatves pensijos amziaus sulaukusi moteriske neturejo privalomu isdirbti 15 metu stazo, nes augino vaikus, o pensijos labai dabar jau reikia. Na tai taip ir norisi pasiulyti, kad tokia ponia islaikytu dabar jos vaikai. Kai pagalvoji tai 15 metu darbo tai toks mizeris, as savo pirmo vaiko isejau auginti jau turedama tu 15 privalomu metu.

1. apie šituos atvejus aš nekalbu - čia vagystė ir tiek...

2. o čia vėlgi kitas atvejis. vaikai, kaip žinia visgi patys neužauga, ir vienas iš šeimos nariu turi tam skirti laiko - būtų logiška, jei vaiko priežiūros atostogos įsiskaitytų į stažą, reikalingą pensijai gauti. taigi užauginus ~10 vaikiukų būtų ir stažas.
ar čia ta moteriškė kokius visus 2 augino iki 18-os tada kitas reikalas...

nevisuomet buna dekingu darbu kur i drapanas investuoti nereikia
tai, aisku, didelis pliusas, kasdien gauni naujus svarius drabuzius, kuriuos perka ir priziuri darbdavys, tereikia kas keleta metu isigyti avalyne ir specialia ''iseigine'' apranga( tarkim mb jai isleido gal 120 lt bet pries kokius 3metus )







ane vienas kolega, labai garbus profesorius, hab.m.dr., akademikas, pritrukus darbuotoju, klausia- kur? -na, 2 laukiasi, 4 vaikus augina(vaiko auginimo atostogos), atsako jam
tai jis ir sako, o kam juos augint juk jie patys auga vat taip vat

Taigi gali Tik sakau, kad namie sėdinčios mamytės "susilygina": ta, daug uždirbanti, jau neišnaudoja viso savo darbinio, protinio potencialo, dėl kurio jos "atlyginimas" (motinystės pašalpa) turi būti didesnis. Juk visos daugmaž vienodai auginam vaikus.



Ačiū, kad apšvietėt. Tikrai nežinojau, kad dar sumažino tas lubas.

O dėl antrojo teiginio, tai irgi sutinku. Teko žiūrėti ir "Santa Barba", ir verkiančius turtuolius. Tikrai turi jie savo problemų. Ir tikrai ne tokių banalių, kaip kad iš kokių pinigėlių sumokėti už komunalines paslaugas ar ką duoti vaikams suvalgyti.



Leiskit paklausti, o kodėl nedirbate? Ar dėl to, kad labai smagu iš 120 Lt/mėn gyventi?

kuo susilygina? kad viena is ju sumoka mokesciu per metus 3000, o kita 30000? ir daugiau uzdirbancia patogiau isvaryti dirbti, nes ir save aprupins, ir mokesciu 10 kartu daugiau sumokes

ne visos studijos suderinamos su darbu, todel kartais ir tenka isgyventi is 120lt
pati studijuodama, taippat nedirbau, gaudavau stipendija