Darbas už minimumą

Ir aš su jūsų nuomone. Ir + prie minimumo priverstinai einame nemokamų dienų. ir dirbk žmogau

jus rimtai, mergos...dirbat uz minimuma, o kaip paauglius vaikus islaikyt tuomet?

is kur istrauket kad emigravus bus geriau? senai baigesi aukso kasyklos uk ir norvegijos fabrikuose

pritariu b buvau UK fabrike, tai... gerai, kad turejau uz ka grizt

Darbas uz minimuma Na, jei gyvenciau viena, savo mieste, savo bute, tai isgyvenciau ir uz ta minimuma ir tikrai tragedijos nedaryciau aisku, visad norisi daugiau, bet isgyventi (man) tikrai imanoma. Jau kazkada taip gyvenau (tada minimumas 400 Lt buvo), tai dar ir siek tiek pasitaupydavau. Vot . Kitas reikalas, jei dar vaikai yra ar bedarbis vyras ant sprando sedi. Ar buta reikia nuomotis.

siaubas.
na ir kaip isgyvenai uz tuos 4?
juk vien ant maisto tiek....jei nenori manais ir blynais mist. sveikata tada kokia...

Mazesniuose miestuose zmones ir dabar daznai gauna minimumus ir isgyvena, netgi jei abieju alga tokia ir vaiku yra. Tiesiog tuomet zmoniu ir poreikiai mazesni, ir islaidos mazam mieste mazesnes. O jei dar gyveni savo meiste ir nuomot buto nereikia, tai jau visai gerai.
As irgi dirbau uz minimuma. Ir tada gaudavau vos virs 400. Bet tada gi ir kainos kitokios buvo nei dabar. Dabar kokia minimali alga? Na, nezinau, dabar ne LT gyvenu, bet manau, kad jei jau buto nesinuomoji, tai isgyvensi is tiek. Gi maistui vienam zmogui 400 tikrai isleist nereikia. As tiek tikrai neisleidziu perskaiciuojant i litus, o kainos LT ir mano saly tikrai panasios.

As nezinau kaip Leksa gyveno ir isgyveno bet atsimenu save niolikos, buvau nepavydetinoje padetyje, visai be pinigu, turejau gal keleta kapeikeliu, ir kur gyventi (namas uzmiestyje), turejau darziuka, braskiu, salotu, na, pieno nusipirkdavau, duonos, bet kokia laiminga tada buvau, dabar net pasiilgstu to jausmo, galit sakyti ka norit, bet kaip toj Hiperboles dainoj - kai nieko neturi tai ir nereikia nieko nebent dangaus krastelio melyniausio

labai normaliai isgyvenau. Netgi ne isgyvenau, o gyvenau. Ir netgi pasitaupydavau Tik priminsiu, kad toks algos minimumas buvo pries 14-15 metu, o tada ir kainos kitos buvo. Susimokedavau uz buta, pirkdavau ka reikia namams, rubus(tada is skuduryno dar nepirkdavau- geda buvo), maista. Ir valgiau normaliai, kiek man reikia ir ko norisi. Is tevu ar ko kito paramos nei maistu, nei kitaip negaudavau. Bet ir visiskai neturejau tokiu islaidu, kaip transportas Darbas uz nepilnu 10 min. pestute, drauges ir parduotuves irgi netoli. Kavinese lankytis niekad nemegau. Klubai, diskotekos ar teatrai irgi ne man Plaukus kirpo ir kerpa mama, manikiura pedikiura dariausi ir darausi pati. Masinos neturejau (ir nereikejo), tai ir tokiu islaidu nebuvo. Geriausias poilsis - su draugem i gamta, kad ir dviraciais Knygas skolindavausi is bibliotekos, ir dabar taip darau. Ten ir laikrascius ar zurnalus paskaitydavau - ir pirkt nereikejo, ir namu nereikalingom siukslem neuzkraudavau (dabar spauda internete....). Vat ir gyvenau tikrai labai normaliai, netgi kapeika kita atsidedama.
Papildyta:

o jus isleidziat DABAR 400 litu vienam zmogui vien maistui va cia tai siaubas Pas mus mesa tikrai kasdien ant stalo (daugiau del vyro), darzoviu yra, vaisiu (na, vaisiai dabar is savo sodo, bet darzo neturim), visad prikepta pyragu, sausainiu, visad kazkas is pienisku produktu yra, bet mes 3 zmonems isleidziam kiek per 500 menesiui.

visom keturiu pritariu kad geriau dirbt už minimumą nei visai neturėt darbo ir pajamų

kiek laiko dirbate už minimumą?

mano drauges mama jau tikrai daugiau nei 10 metu uz minimuma dirba. Jos vyras irgi, tik jo tokia zema alga gal kokie 6-7 metai. Pliusas tas, kad vaiku jau neislaiko ir butas nuosavas. Na, ir nepastebejau, kad nudriske ar isbadeje vaiksciotu Faktas, kad noretu ir daugiau uzdirbt, bet kai nera to labiau mokamo darbo, tai gerai, kad aplamai ne is pasalpu zmones gyvena.

*********

bet gi niekas nesako, kad jei jau isidarbinai nesvarbu uz kiek ir kur, tai ir privalai iki gyvos galvos ten dirbt

paklausiau, nes dazniausiai svarbu nuo kurio laiptelio gyvenime pradedi. Kaip baigsi jau nuo aplinkybiu priklauso.
Atvaziavusi i didmiesti po mokyklos baigimo pirmiausia turejau rasti darba, kad save islaikyti. Prisipazinsiu, verkiau, kai manes net i kasininkes neprieme (tada ju netruko), motyvuodami, kad mano veidelis pernelyg vaikiskas. Uz minimuma.
Taciau valgyt reikejo, nuoma moketi irgi. Beieskodama dar n kartu isgirdau neigiama atsakyma. Kol pataikiau i draudima. Tie eme visus norincius, taigi pradejau nuo zemiausio laiptelio. Pirmus du menesius nepadariau plano ir buvau beveik metanti, nes gavosi, kad ne tik neuzdirbu, bet dar ir primoku. O tuos pinigus kruvinai uzdirbau versdama ir mokydama anglu, taigi visai nesinorejo svaistyti mokymams ir seminarams, kuriu prasmes nemaciau. Bet alternatyvu nebuvo, teko per save perlipti. Pradeti dometis psichologija, nes kai eini per butus ir siulai zmogui, kuri matai pirmakart, pirkti tai ko jis dar pries 10 minuciu net neitare, kad pirks... ir dar paciupineti negali
Greitai neliko mergaites is provincijos. Igyta patirtis padejo gauti vadybininkes darba. Kolegos ofise buvo nustebe, kai po kurio laiko suvoke, kad as bakalauro, o ne magistro pirmakurse.
Kur moralas? Merginos, kurias tada prieme dirbti kasininkemis, mano bendraamzes nuosirdziai mane guodusios, siuo metu dirba darbus su uzmokesciu, artimu minimumui. Nors galvas turi tikrai neprastesnes nei mano, tiesiog blogai pradejo. Protas nenaudojamas bunka. Ir joms kazkuria akimirka palipti aukstyn tapo nebeimanoma arba pernelyg sunku. Nors nemanau, kad ju universiteto diplomai atsivercia i kita puse nei maniskiai