Darbas už minimumą

na jau zinot! 4 pokalbiai tai jau issiknisinejimas

Neteko susidurti? man daznai teko, kai ieskojau darbo

Kaip Vilniuje gyvgenti is minimumo? Kai vieno kambario buto nuoma 400Lt? O gi dar "komunaliniai", maistas, transporta, higienos prekes, apranga (kad ir is padevetu, bet irgi kainuoja) o avalyne kokias pas mus brangi

Tai vat klausimas - ne ar apsimoka, o kaip isgyventi? Man idomiau butu, kad parasytu tos, kurios realiai isgyvena is minimalaus atlyginimo.

na, siaip jau ne visi busta nuomojasi. Kai kurie turi savo, o kai kurie gyvena pas tevus ar senelius. O buna, kad ir randa buta be nuomos, o tik vien uz patarnavimus. O dar kartais buna, kad zmones ne vien Vilniuj gyvena, o kitur ir nuoma mazesne Ir aplamai, prie ko cia amzinai Vilnius? Lyg zmones kitur negyventu? Kas tik kur, tai tuoj visos rekia, kokios super karjeros perspektyvos, koks super ten darbo pasirinkimas, o dabar diskutuojama kaip uz minimuma Vilniuj isgyvent Tai gal geriau uz minimuma mazesniam mieste gyvent, jei jau Vilniui tik minimali alga "gresia"?



Gal kas zino, kiek siuo metu Lietuvoje yra minimali alga i rankas?

Jei neklystu i rankas nemaziau nei 840

citata

"Padidinus MMA, padidės mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos, taip pat mažės piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius. MMA gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, į rankas gaus 824,5 Lt per mėnesį."

o cia skaiciuokle, pasiskaiciuokite kiek konkreciu atveju priklausomai nuo vaiku skaiciaus

http://www.tax.lt/sk...ciu_skaiciuokle
Papildyta:


o cia vat eilinis Lietuvos kuriozas - atlyginimas minimalus, butas nuosavas ir dargi .... vidutinis atlyginimas apie 1600 Lt ir 1800 Lt i rankas, atitinkamai privaciame ir valstybiniame sektoriuje (info laisvai prieinama LT statistikos departamento puslapyje), o tik 62 proc gyventoju gyvena butuose, o likusieji - privaciuose namuose idomi ta praktiskoji statistika

ne issiknisinejimas, o tiesiog praktiskas poziuris. Kiekvienas klaidingai atrinktas darbuotojas yra nuostoliai - tiek laiko, tiek pinigu poziuriu, tad geriau uztrukti, bet issirinkti teisingai ir is pirmo karto man grizus i Lietuva buvo jau pabode, kai pereini tris etapus, lieki dviese ir po ketvirto pokalbio paskambina, kad aciu, bet mes pasirinkom vyra. Laimei buvo, kur nepastebejo, kad moteris

Del darbo Vilniuje ir mazam miestelyje. Vilniuje ar Klaipedoje dar galima rasti darba. Kad ir uz minimuma. Mazuose miesteliuose paprastai yra valstybines istaigos (jose paprastai dirba tik issikirtinai savi) ir keli vadinami verslininkai, kurie neissivercia su seimos nariu darbu kaip dauguma. Jie samdo, bet moka ne minimuma, o gerokai maziau. Darbo diena pas juos 12-16 valandu, formaliai formina 0,5 etato, izulesni ir 0,1 etato. Moka 300-500 litu. Zmones dirba ir uz tiek, nes uz elektra, vandeni ir siuksliu isvezima prie namu uzaugintom morkytem ir bulvytem nesumokesi, vaikams sasiuviniu i mokykla irgi nenupirksi

siaubas....

Tiek diskusijų, kad neištvėriau ir aš. Galiu pasidalint patirtim – teko už minimumą gyvent. Pasirodė, kad už mažiau tai labiau įmanoma… Gyvenant mieste čia. Aišku, pagrindinė priežastis buvo transporto išlaidos. Važiuoti tekdavo su persėdimu, įvairiomis transporto rūšimis ir dar po pusvalandį laukiant stotelėse(nuolatinis nebutu pasiteisines) Išeidavau prieš 6 grįždavau prieš 8. Atmetus transporto išlaidas likdavo lygiai tiek, kad buto mokesčiais (žiemą) atsikratyt. Bet, kad valgyt irgi norisi. Po pusantro mėnesio (iš viso 3 mėn. išdirbau) suplyšo batai. Per sniegus ir šlapdribas klampojau kojas į maišelius įkišus ir tik tada į batus (prie darbo nusiaudavau). Kažkokių patalpų savo pietums suvalgyt nebuvo, kabinete pašaliniai kvapai nepageidaujami. O bendradarbės kreivai žiūrėjo kodėl neinu su jom į kavinę. Nuo bado pastoviai silpna būdavo. Kito darbo paieškoms – nei laiko, nei jėgų. Kadangi pastoviai pritrūkdavau mokesčiams jau ir antstoliais grąsinančius laiškus gaudavau. Atsigavau tik išėjus iš to darbo. Pradžioj tris dienas iš nuovargio negalėjau nieko daryt (ten dar pats tarpusavio bendravimas košmariškas buvo) ir išsekimo. Tada, kol kito darbo ieškojau, visokius smulkesnius darbelius (nuo tekstų rinkimo iki malkų pažįstamiems pjovimo) dirbau. Pinigų mažiau, bet ir išlaidų mažiau. Svarbiausia – nors kokių kruopų namie išsivirt gali. Tiesa, susidariusioms komunalinių skoloms padengti teko skolintis… (santaupos prieš pradedant dirbt už minimumą išnyko, o šiaip geriau badausiu nei skolinsiuosi). Po maždaug 1,5 mėn. radau normalų darbą, skolas po truputį atidaviau… Pirmą mėnesį (iki atlyginimo) naujam darbe irgi sunku labai buvo – juk nuvažiuot reikia, kažkas kažkur kviečia, kavai metasi ir pan… Po atlyginimo vaaaalgiauuu. Na nesu ėdrūnė šiaip, bet po beveik pusę metų trukusios kruopų dietos tai… Dabar kai ilgiau sodyboj pabūnu, atrodo, kad čia to minimumo pakaktų išgyvent gal del to , kad iki to visa gyvenima darzoves tik pirkdavau, o dabar uzsiaugint galiu ir pan.

siaubas, turbut nesugebeciau isvis taip gyventi...nuo bado silpna, batuose maiseliai...sventos jus moterys ir stiprios

Pinigu trukumas visada skatina isradinguma. O baisetis nera kuo - skurdas neuzkreciamas. Skaitydama sia tema supratau, kad mums sunku suprasti tai, ko nesame patyre. Bet galim bent jau susilaikyti nuo uzgauliu komentaru ir beverciu patarimu dalinimo

Praejau visa sita-kai keiciau specialybe,teko darba mesti kad galeciau mokytis,menesiui...o pries tai irgi ne pyragai buvo,nes atlyginimas buvo mazas...kuo tik neuzsiiminejau-nesiojau lankstinukus,rinkau metalo lauza,senus akumuliatorius...nuo nevalgymo pasigadinau skrandi,nuolat silpna budavo...surydavau akimirksniu viska ka tik pavykdavo nuciupti...uz buta du menesiai buvo nemoketa...bet jau kai pradejau gauti alga naujam darbe-valgiau,valgiau,valgiau...dar kuri laika,gal metus kokius,budavo man taip,kad mazejant pinigams panika apimdavo,del isgyvenimo/pragyvenimo,draskydavausi darbe del darbo valandu,kad tik daugiau uzdirbti...bet paskui apsiraminau,praejo tos visos nesamones...