Įkraunama...
Įkraunama...

Kur dingsta vyrai?

QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 18:54)
1. dvejus metus gyvenom iki vaiko kartu
2. ko mes nesuvokiam
3. žiūriu į darnias šeimas, nugyvenusias 60 metų kartu
4. jo išėjimo priežastis - savęs ieškojimas
5. ar "padarymas" paglosto vyro savimeilę


1. Bėk pas kunigą kuo skubiau
2. va čia ne tu, bet jūsų abiejų tėvai paleido vadžias. Žinai, bent jau man iš vaikystės buvo kalama, kad sugyvenimas įmanomas tik šeimoj, kol dar nevedę buvom niekur aplinkinių giminių akivaizdoj nesam net pasibučiavę, o ką jeu bekalbant apie tai, kad į vieną lovą gult. Pasirodo ir mano žmonai buvo įkalta, kad bendra lova - tik po vestuvių. Tai buvo tradicinis auklėjimas, o dabartiniai tėvai - kažkokie išsigimėliai (nepykit).
3. manai tarp jų nieko nebuvo? tiesiog jie suprato, kad niekur nedings - reikės gyvent. Todėl jie 10 metų "trynėsi", kol pagaliau apsiprato vienas su kitu. Juokas - mano seneliai tuokėsi 1924m., senelė buvo ištekinta per prievartą. Norėjo skandintis, bet instinktyviai intuityviai pajuto, kad geriau už nemylimo turtingo, nei už biedno mylimo. Ir gyveno ilgai ir laimingai visą gyvenimą kaip ponia
4. Būna taip. Ne visi žmonės sukurti šeimai. Ir pareigos jokios - juk prieš Dievą - jūs laisvi ir nuodėmingi iki ausų (nepriimk rimtai);
5. tikrai ne. Nuleisti čia bet koks durnius sugeba, daugiau meno reikia sugebėt visą naktį intensyviai smileysex.gif ir tik paryčiais nuleist ax.gif
Atsakyti
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 14:51)
Tačiau kalbėt norėčiau ne apie tas moteris, o apie save, mus - tas, kurios liko. Ir ne vienos, o su vaikais. Mes paleidžiam vaikų tėtį, sakom "aš viena galiu viską susitvarkyti, man nereikia jo, viską pati pakelsiu". Kodėl?

o tu labiau noretum likti visai viena - tai yra ir be vyro, ir be vaiku?
Jeigu skirsiuos, tai tikrai nekils klausimas, su kuo liks vaikai - aisku, kad su manimi.
O dabar viena is priezasciu yra tai, kad santuoka ir seima nebelaikoma vertybe.

Atsakyti
Jie dingsta tada, kai jų labiausiai reikia, o atsiranda tada, kai jų nereikia, bent jau man doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Silvute @ 2006 02 17, 20:04)
O dabar viena is priezasciu yra tai, kad santuoka ir seima nebelaikoma vertybe.


Va va va, tiesiai į dešimtuką - anksčiau žmonės ženijosi "ant visai", žinodami, kad iki grabo lentos. Mane varo į neviltį ta situacija "jei nepatiks, išsiskirsiu". Man regis kad tada atsiranda tas stimulas stengtis ir stengtis, nes žinai, kad niekur nepabėgsi, žinai, kad turėsi pasenti su tuo žmogumi.
Man net truputį gaila kad Veronikų laikai praėjo. Mamos tuo džiaugiasi, mol keičiasi visuomenės požiūris į mergas su vaikais. Vaikai turi gimti šeimoje. Ir taškas. Jei be tėčio, vadinasi jis miręs. O merga su vaiku yra gėda. Voveriuk, taip, esu nuodėmėj iki ausų. O ką daryt, durna buvau, nepriverčiau ženytis...

Silvute, taip, norečiau likti viena be vyro ir be vaiku, Ne ta prasme, kad vaikai lieka su tėvu - ta, kad jei jau skiriesi, tai prieš vaikams atsirandant.
Ką norėjau tuo postu pasakyti - aš visiškai nepasiruošusi laikyti viską ant savo pečių. Aš galiu tai daryti, tačiau nenoriu būti už viską atsakinga. Bet esu priversta nes tėtis išėjo. Bet aš nesakau "man jo ir nereikia, aš viena galiu".
Atsakyti
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 21:47)
Va va va, tiesiai į dešimtuką - anksčiau žmonės ženijosi "ant visai", žinodami, kad iki grabo lentos. Mane varo į neviltį ta situacija "jei nepatiks, išsiskirsiu".  Man regis kad tada atsiranda tas stimulas stengtis ir stengtis, nes žinai, kad niekur nepabėgsi, žinai, kad turėsi pasenti su tuo žmogumi.
Man net truputį gaila kad Veronikų laikai praėjo. Mamos tuo džiaugiasi, mol keičiasi visuomenės požiūris į mergas su vaikais. Vaikai turi gimti šeimoje. Ir taškas. Jei be tėčio, vadinasi jis miręs. O merga su vaiku yra gėda. Voveriuk, taip, esu nuodėmėj iki ausų. O ką daryt, durna buvau, nepriverčiau ženytis...

cia madinga yra sakyti, neimk i sirdi, ka kiti sako, bet galvok savo galva - ir daryk taip, kad tau butu geriausia
Tu sakai, kad durna buvai, nes nesugebejai priversti zenytis - o as buvau isvadinta nesubrendusia, nes gyvenu santuokoje ir auginu du vaikus

P.S o vyrai niekur nedigsta, ju tik reikia geriau paieskoti, nors matyt ir pati su savo dabartiniais kriterijais nesugebeciau susirasti vyro
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Silvute: 17 vasario 2006 - 21:01
Bet aš netikiu kad priverstinė santuoka būtų išgelbėjus - tas žmogus iš tų, kurie ženijasi "ant visai", o dėl manęs turėjo abejonių. Ir galvoju dabar kad gerai visai išėjo, o tai žinai, pažadas "iki grabo lentos" - žmogus išėjo, o grabo nėra. Man nepatinka laužyti pažadus.
Idomu, kokie tavo dabartiniai kriterijai? Aš vyro nesu ieškojus, nežinau net kaip reikėtų smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 21:18)
1. dėl manęs turėjo abejonių
2. nesu [vyro] ieškojus, nežinau net kaip reikėtų


1. manau, kad visgi tavo žmogus pasielgė neatsakingai. Vaikas jau yra didelis pagrindas bendram gyvenimui - santuokai. Numanau, kad jeigu man taip būtų atsitikę beblaidavojant, tai būčiau arba tuokęsis, arba nusišovęs. Tertium non datur
2. Žinai... sunkus atvejis. Su mažu vaiku esant tikrai teks išlaukt didelę pauzę, nebent ... internetinės pažintys ir t.t.t. Žinai, tik patarčiau vieną: pasistenki būt kuo paprastesnė, nes paprastumas yra žaviausia, ką gali parodyti moteris. Nebūk nei kieta, nei "kruta", būk tiesiog nuoširdi, bet ir pakankamai tvirta, kad neleistum, kad kažkas greitai įsirangytų į tavo guolį. Greitu aistros patenkinimu paremti santykiai kaip taisyklė yra trumpalaikiai, arba veda į aklavietę....

p.s. šiaip, Drugeli, patiko man tavo laikysena šiame forume. Manau, kad esi geras žmogutis - "nesužvėrėjęs" kaip kai ne kurios šio forumo dalyvės. Linkiu ir toliau tokia pasilikti
Atsakyti
na gerai, skaitau ir nesuprantu..

Jeigu jautei, kad neesi pasiruosusi viena isauginti vaika, kas nekeista bunant tik 22 metu, tai ko tada apsivaikavai???

Taigi, siais laikais - mase kontraceptiku, su tabletem - pastot be sanso. Tai reikia apie vaiku galimybe galvot atsakingiau, o ne taip kas uzejo ant seiles - o paskui - kudikis yra, o mama, mol, visiskai nepasiruosusi ir verkia i bliuska.

Jeigu nenorima buti netekejusia jauna mama, reikia atitinkamai planuot, goddammit, motriskos! Isauginti vaika vienai be tevo puikiausiai imanoma, ir jokia nuodeme, nei gedal, bet nestumui nepasiruosus ar nenorint, tai, jitittararai, priemoniu kiekvienoj vaistinej pilna.

Ir pagalvojus, nors 22 metai - dar labai nedaug, bet nieko - vis ne sesiolikine, isgyvensi, isauginsi, vyra susitiksi, ne tragedija.

Na, gal per grieztai as cia, bet zmoniu atsakingumo trukumas savo vaisingumo atzvilgiu biski nervina.

4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alinute_m: 18 vasario 2006 - 03:07
QUOTE(alinute_m @ 2006 02 18, 03:05)
zmoniu atsakingumo trukumas savo vaisingumo atzvilgiu biski nervina

nebark mergaitės taip baisiai, nu užkibo ir viskas... o kontraceptikai ir t.t. - tai čia tik keleto paskutinių metų tvėrinys, anksčiau tai visi pasi:sex mintyser sukalbėdavom maldelę, kad neužkibtų. Ir žinot su kuom pakalbėdavom - tai niekas neplanuodavo - visiem netyčiukai biggrin.gif
Atsakyti
ax.gif

nu dar papyksiu.

buna taip, kad kai kurios jaunos - ir nelabai - merginos draugauja pora metu ir daugiau su vyrais. draugauja draugauja, jau ziu du, trys metai kaip kartu, jau lyg ir iteisint kazkaip santykius noretusi, visos gi toje situacijoje pamastom: kokie leliukai bus, kokie namai, nu katino svajones. o vyrukas - tas lodorius - del merginom neaiskiu priezasciu jau kelinti metai visai neskuba nieko teisint - jokiu shtampeliu pasuose tsakant.

na tu blyn, tada dauguma motrisku vis pagalvoja (samoningai arba PASAMONINGAI), kad jeigu pasidarytu vaika, tai kazkaip "pasidarytu" ir seima. ir nors tu ka, tut kak tut, lyg ne ten prisedo, lyg vejas ne ten pripute - ziu ir netyciukas. unsure.gif (sakau is pazistamu patirties, budavo, kad ir as savo santykiais su tokiu vienu skusdavausi - dazniausias patarimas - ai, nesinervink, tapk nescia, tuoj apsizenysi!! o pati instinktyviai jausdavau, kad ne velnio, as jam trynukus buciau galejus pagimdyt, vis tiek butu palikes).

ir iseina rizika va bank vaiko atzvilgiu!

geriausiais variantas aisku: lelis gimsta, vyras susipranta, iteisina santykius, ir ilgai ir laimingai gyvena. viskas liuks! thumbup.gif bis.gif

bet buna ir taip: lelis gimsta, vyras nusprendzia, kad dar jam vystyklus keist ne laikas, iseina, mama lieka ant ledo, grazo rankas, verkia i bliuska.


O kas kaltas paskutinej situacijoj: abu kipsai, vyras ir moteris. Dviem zmonem bendraujantiem ilgesni laika reika apsvarstyt ar jie tu vaiku ir seimos is vis nori, ko tikisi is gyvenimo, ar gali kudiki islaikyt, o tik paskui pradet nebesisaugot. Moteris galu gale tiesiai paklaust gali: tai tris metus mes jau kartu gatves slifuojam, bus zaksas, bus lelis ar ne, po galais? Neiseina, jei tik vienas seimos paslapcia ar nelabai paslapcia nori, o kitas piestu pries tokia ideja stoja. esmej, vaikas lieka nuskriaustas.

Ypac siais laikais, kad nebutu nepageidaujamu nestumu ar abortu, is tikro susitvarkyt nuostabiai galima (ir anskciau budavo galima, bet tada informacijos truko).

Bet jau saukstai popiet. Tik tu per daug nesigasdink, dar jauna, kai vaikas prades eit i mokykla - dar ne trisdesimt neturesi. iki 22 jau ir pagyvent kaip ir spejai... zodziu, nera taip, kad jaunyste butu visiskai prarandama. o gal dar ir buvusysis susiprates, jis ir jo tevai pades - tai tikrai. kaip nors viskas susitvarkys, pamatysi, netruks ilgai, pana jau i darzeli eis.


na viskas, prisipamokslavavau cia is idejos, nesu kudashiu, o tai bus man cool.gif pomidorai2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alinute_m: 18 vasario 2006 - 06:18
Nu ir suvartet, merginos ir vaikinai lotuliukas.gif Išeina, kad vienas vyras sprendžia, o kur moters balsas. Kodel tas, kurios per velai pamatė, kad netinkamą zmogų pasirinko, pamiršot. Nu prisipažinsiu, pasigailėjau pora kartų, kad išvariau, bet užtat praėjus keturiems metams atsidžiaugt negaliu savo teisingiausiu toje situacijoje sprendimu. Galejau ir iki šiol su savo ex gyventi.

Iš tiesų, nuostata, kad bus negerai - išsiskirsiu, ne pati tinkamiausia vedyboms, bet daug geriau yra išsiskirti ir kurti du atskirus gyvenimus negu nuolat bartis ir abiem sveikatą gadinti.

DRUGELI, nustok analizuoti buvusius santykius, kurių jau nebesulipdsi, geriau ieškok naujo žmogaus, kuris mylės ir tave, ir tavo vaiką. Kas ieško, tas randa.
Atsakyti
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 22:18)
Idomu, kokie tavo dabartiniai kriterijai? Aš vyro nesu ieškojus, nežinau net kaip reikėtų smile.gif

pripratau prie gero gyvenimo ir negaleciau buti tradicine zmona. Kartais kai paklausau vyriskiu pokalbiu ,tai plaukai atsistoja.... jeigu trumpai kalbant, tai vyriskis turetu pats pilnai sugebeti savimi pasirupinti: namu tvarkymas, skalbimas, valgio gaminimas. Taip pat ir tam tikras poziuris i seima, bei i moteri...sunku viska paaiskinti
Su amzium daug ka kitaip pradedi priimti, kitas savybes zmonese vertinti, galu gale ir pati kitaip elgiesi - o kas svarbiausia, tai nusitovejusius iprocius darosi sunkiau pakeisti.
P.s vyro ir as neieskau - cia abstrakciai apie ateiti kalbu.
Alinute m, apsviesk nezinancias - kurios cia kontraceptines tabletes 100 apsauga zada? Kad tokiu lyg ir israstu dar nera
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Silvute: 18 vasario 2006 - 14:44