Kur dingsta vyrai?

#37
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 18, 21:28)
ašaras nusivalius

Matai, Drugeli, gyvenimas yra toks daiktas, kad jame nėra repeticijų ir niekas už tave jo nenugyvens. Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, bet kad ir kiek beverktum - nei laimės nei sėkmės nieks tau nepridės. O šitas forumas - irgi tas pats. Vieta "pasiforsuoti" kai kurioms, pasirodyt ir t.t.t. Visi tie "suprantam", "užjaučiam" - yra stilius. O iš tikrųjų ar užjaučia kas nors - velnias žino. Palaipsniui mumyse įsigali tas sušiktų anglosaksų stilius, kuomet "how are you?" reikalauja tik "I'm fine". Niekam neįdomu kas iš tikrųjų dedasi tavy. Tik išstudijuos, išnarstys po kauliuką ir paskui kokioj nors temelėj leptels apie nelaimingą Drugelį, pabudusį vidury žiemos ir užsigeidusį pavasario. Jei ne už lango, tai bent širdy.
Žiūrau leidi čia laiką.... rašinėji...geriau jau prisijunk prie kokio nors www.ieskok.lt arba www.draugas.lt - daugiau naudos. Sėkmės
Atsakyti
#38
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 02 18, 21:41)
geriau jau prisijunk prie kokio nors www.ieskok.lt arba www.draugas.lt  - daugiau naudos. Sėkmės


Tai kad gal dėkui smile.gif netikiu aš tuo. Kaip ir silikoniais papais, kava be kofeino, cigaretėmis be nikotino ar alumi be alkoholio - išorė viskas, kaukių balius, kuomet belupdamas nuo savęs kaukes netyčia nuplėši ir tikrąjį veidą.
Jo, sėdžiu, rašinėju, ilgas be galo šitas savaitgalis...

O jei ir užjaučia, tai tyliai. Man irgi kliūva perdėtai šiltas sutikimas, visi tie "tu stipri, mes stiprios, laikykimės, sėkmės" varo į neviltį. Ne apie tai aš čia ir ne to.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Drugelis: 18 vasario 2006 - 21:52
#39
ale pamegink pamegink ta interneta... kartais visai nieko iseina - ne visi zmones turi laiko ir noro baruose pazindintis... 4u.gif

na tokiais egzistenciniais atvejais visada palanku remtis Jungo filosofija - kuri is esmes yra truputi fatalistine: gyvenimas yra sudarytas is prasmingu sutapimu, kurie taip formuoja musu gyvenimo kelia, kad mes galu gale, kada nors ateityje, galetume priarteti prie , ir gal pazinti savo tikraji "as".

na tada ir vaikai, ir iseje/ateje diedai, ir sunkumai/abejones yra tik kelio i tiksla dalis...

na dar toliau pafilosofavus, dideli isbandymai gal ir yra zenklas to, kad gyvenama buvo neteisingai, kad reikia sustoti, pagalvoti kaip gyvenama, kodel, ir kur taip einama, persiformuoti is pagrindu - tsakant, kaip feniksui is pelenu atgimt.

na nzn, avimysles vistik. bet kai man stogas pradeda vaziuot ir pradedu saves gailetis - tai padeda.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alinute_m: 18 vasario 2006 - 22:07
#40
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 18, 21:50)
belupdamas nuo savęs kaukes netyčia nuplėši veidą


Taip, būna taip.
Man būtent taip ir atsitiko, nebežinau koks tas tikras veidas. Kur vidinė būsena, o kur tik poza, arba įsitikinimas, kad tam, kad būtų gerai reikia būti būtent TOKIAM.
Atvaryk į ieškok.lt, papliotkysim smile.gif
Atsakyti
#41
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 02 18, 16:21)
Šiame forume išskirčiau grupę vienišių,:
1.
2.
3.


Ir aš ta vieniša mama, tiesa, plačiąjai visuomenei labai nemėgstu skelbti savo statuso. Pasakau, ka esu -ienė ir toliau galvokite ko norite, tai jau mano gyvenimas ne jūsų tongue.gif
O šiaip gyvenime būna pačių įvairiausių situacijų - tokių, kai atsakomybės rodosi per daug, kai labai norėtusi ją su kažkuo pasidalinti, bet nėra su kuo doh.gif Kartais turi būti stipri, nes niekas, niekas už tave nepdarys NIEKO... O kartais tiesiog turi išgyventi, išlaukti...

Bet jei grįžtant prie temos, kur išeina tie vyrai... dažnai apie tai galvoju, kur išėjo maniškis... Ne pas kitą, tiktai ne, nes gyvena iki šiol vienas...
Tikriausiai mūsų santykiuose atsirado mažas plyšelis, labai mažas. Abu buvom jauni ir išdidus, nepuolėkm jo glaistyti. Jis didėjo, didėjo, kol galiausiai pavirto į prarają. Tada jau aš bandžiau tiesti tiltus per tą prarają, bet ... Pasekmės kaip jau rašiau viršuje.
Ką galvoju dabar? Galvoju gal reikia negailėti gerų žodžiu savo artimui, reikia bandyti taisyti mažus plyšelius, gal net kartais peržengti per savo neapsakomai didelias ambicijas... Nors situacija rodos apgalvojau daugybę kartų, teisingo kelio vis tiek nežinau ir dabar g.gif

Atsakyti
#42
QUOTE(Bite_Maja @ 2006 02 18, 22:11)
mūsų santykiuose atsirado mažas plyšelis, labai mažas. Abu buvom jauni ir išdidus, nepuolėkm jo glaistyti


Būtent taip. Kai pagalvoju, tai mūsų šeimai iširti buvo priežasčių daugiau nei įmanoma: kitos šeimos būtų 33 kartus subyrėję. O dabar pas mumi santykiai patys geriausi per pastaruosius 15 metų.
Atsakyti
#43
Pažįstama jausena - tas toks "There's no I in me" jausmas.

Alinute, dukters tėtis būtent po panašių įžvalgų ir išėjo - jis suprato kad ne savo svajonę įgyvendina, ir kad jo tikslas - pažinimas. Ne ten šeima ir panašiai. Aš vat galvoju kad norint įmanoma suderinti..

Bite_Maja, suprantama tavo situacija, na kad jauni, nepuolėt taikytis... Mes tai šeimą lipdyt pradėjom ant santykių griuvėsių - kai pastojau, išsiskyrę buvom. Na nutinka taip smile.gif Bet nesusilipdė. Aš tikėjau, stengiaus ir gerų žodžių negailėjau smile.gif Bet ne sudba vadinasi.. Aš irgi išgyvenu, laikausi, tiek, kad man nepatinka taip.

O kaip tu manai, kaip yra iš tikrųjų - ar yra teisingas kelias, ar žmogus gali tapti tokiu teisingu, kad bet kuriuo keliu beeidamas gali būti laimingu?

Atsakyti
#44
jo jo, diedai, kurie iseina, megsta tokiais filosofiniais dalykais megint atsifutbolint, ir ta savo isejima pateikti graziose rozinese spalvose.. kurgi ne, tikim mes jais atseit. schmoll.gif

na, o laime yra reliatyvus dalykas - kada ji bus irgi neaisku. nera taip, kad bus diedas (namas, vaikas, zaksas) - bus ir laime. tam, kad butum tikrai laimingu, manau reikia ypac gerai pazint save, tiesiog gyvent, nebijant, sau ir kitiems nekenkiant, buti at peace su savim ir su savo aplinka.


daugelis zmoniu iki tokios beveik - zen busenos nepriarteja, nes laksto kaip vystyciai be galvos. ir megina dar ir nuo saves pabegt, arba uztusuot esmines savo problemas kazkokiais tai ypatingo laikinumo sprendimais.


o tada, reikia, kad gyvenimas suimtu uz pakarpos, papurtytu ir sakytu: Quo vadis, *Drugeli!

del to visi sie sunkumai, kuriuos tu dabar pergyveni, yra tiesiog gyvenimo permaina, kuri konstruktyviai veda saves tobulejimo, gerejimo link - per kancias aisku, bet kad niekas greitai nesidaro. na trivialiai skamba, bet tiesos manyciau yra.
Atsakyti
#45
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 02 18, 23:09)
Taip, būna taip.
Man būtent taip ir atsitiko, nebežinau koks tas tikras veidas. Kur vidinė būsena, o kur tik poza, arba įsitikinimas, kad tam, kad būtų gerai reikia būti būtent TOKIAM.
Atvaryk į ieškok.lt, papliotkysim  smile.gif

Voveriuk36 ka tu sau galvoji?Ji tau per jauna!Ieskai lengvo grobio?
Drugeli gal geriau tu man parasyk i AZ o as tau paskambinsiu. thumbup.gif
Atsakyti
#46
QUOTE(Viesulas @ 2006 02 18, 23:01)
Ji tau per jauna! (...) Geriau man parasyk (...)

Baik tu, aš čia broliškai - jokių kudlotų minčių biggrin.gif
Viesulas, berods regėjau tamstą tėvelių kampely, kur renkasi idealūs vyrai, supertėčiai visokie? kaip gi taip, aaaa? negražu, negražu mirksiukas.gif
Atsakyti
#47
O man niekada nekilo mintis kur dingo "mano vyras". Aš tiesiog žinau kur jis dingo ir dėl ko. Aišku, galvojant apie tai man yra labai skaudu ir bjauru, tačiau yra taip kaip yra ir nieko nepakeisi. Mūsų santykiuose buvo įmanoma pakeisti tik viena - tuo metu mums abiem nesusitikti. Bet..... Gyvenimas tęsiasis, tad pakelkim savo nosytes ir pirmyn
Atsakyti
#48
alinute, na žinok, tas mano diedas ne paistė. Arba tiksliau jis visą laiką paistydavo tokius dalykus. Na, jis tuo tikėjo, ką aš dabar padarysiu...
Iš tiesų, kančia apvalo. Arba dar labiau apdrebia pavydu, pagieža, žvilgsnis toks iš apačios pasidaro piktas piktas.... Būna ir taip.

viesulai, aš diedo neieškau, dėkui vienok smile.gif
Atsakyti