QUOTE(Moonte @ 2011 02 20, 18:17)
Bet kodel jus nsuprendete, kad priimant/prasant pagalba, net is alkio, zmogus praranda oruma?
oi neee, jokiu būdu. Orumas man ta savybė, kurios neprarasi niekaip, nes ji tiesiog yra arba jos nėra. Tik tam tikrais momentais alkio jausmas tampa svarbesnis, tuomet apie orumą nebe taip mąstoma. Jis yra, niekur nedingsta, plėšo žmogų iš vidaus, bet ranką tiesia badas.
Papildyta:
QUOTE(Shania @ 2011 02 20, 18:18)
Taip, bet negi geriau "issaugoti" to zmogaus oruma ir palikti alkanu skrandziu?
žinoma, kad alkstantįjį reikia pamaitinti. mes turime per daug. Bet nežinome, kas jo viduje dedasi. Kas turi dėtis vaiko viduje, kad jis su mažu broliuku skambintų nepažįstamiems į duris su maišiuku ir prašytų maisto, nes neturi ką namie valgyt? Man toks vizitas šoką sukėlė, sukroviau kas buvo šaldytuve, pasakiau, kad dar sykį ateitų, bet.,..neatėjo. niekada.