QUOTE(Forget @ 2011 02 20, 16:49)
Nes nei velnio aš nepadedu, tik egoistiškai užsidedu pliusiuką, kad va kokia aš gera, padėjau.
O man atrodo, duodami, per daug galvojame apie save.
Taip, kaip aiskino Priklausoma, duodami pavalgyti ar atnesdami dovanele vaikui, mes nekeiciame situacijos is esmes, tada jusu paratimas koks? Negi geriau nedaryti nieko? Jus paklauskite to zmogaus, kuriam jus davete pavalgyti arba to vaiko kuriam bandele nupirkote, ar jam geriau jei niekas jo nematytu ir nepamaitintu?
Gaila vaiku, zmoniu, nemyletu, paliktu alkanu, nuvargusiu, bet negi pozicija - ka gi as cia padesiu geresne, negu as padesiu tiek, kiek leidzia tai mano galimybes? Jus negalite atsakyti uz to vaiko tevus, kodel ji paliko, bet jus galite jam pasiulyti pagalba, kaip to reikia. Pasaulio nepakeisi vienu mostu, yra iyvkiu, kurie nuo musu nepriklauso, taciau reikia padaryti tiek, kiek galime.