pas mus irgi tuo metu buvo badas. nebuvo kam prekiauti gariunuose.
Man būtų gėda ir žema prekiauti savo kūnu. Ar, kaip kažkas rašė, eiti apiplėšinėti žmonių gatvėse. Į turgų prekiauti, jei reikėtų, eičiau. Tai irgi darbas ir vargas, už kurį tikimasi gauti adekvatų atlygį.
Subjektyvi minėjo, kad niekad, kol buvo muzikantė, neidavo groti vadinamose "chaltūrose", foninės muzikos ir pan. Sakyčiau, daug prarado. Pvz., ko vertas vien jausmas, kai tam pačiam restorane žmonės staiga nuščiūva, indai nebebarška, pokalbiai nutyla, visi sėdi ir klauso ..Ir foninė muzika staiga transformuojasi į koncertą, kuris savo esme niekuo nebesiskiria nuo koncerto, tarkim, Filharmonijos salėje. Su aplodismentais ir galbūt net ašarom akyse. Neturiu omenyje pigių bumčikų (to net nemokėčiau, ne mano sritis ), turiu omenyje - gerai ir profesionaliai atlikti savo darbą man nežema bet kur. Net restorane
Subjektyvi minėjo, kad niekad, kol buvo muzikantė, neidavo groti vadinamose "chaltūrose", foninės muzikos ir pan. Sakyčiau, daug prarado. Pvz., ko vertas vien jausmas, kai tam pačiam restorane žmonės staiga nuščiūva, indai nebebarška, pokalbiai nutyla, visi sėdi ir klauso ..Ir foninė muzika staiga transformuojasi į koncertą, kuris savo esme niekuo nebesiskiria nuo koncerto, tarkim, Filharmonijos salėje. Su aplodismentais ir galbūt net ašarom akyse. Neturiu omenyje pigių bumčikų (to net nemokėčiau, ne mano sritis ), turiu omenyje - gerai ir profesionaliai atlikti savo darbą man nežema bet kur. Net restorane
o man mama pasakojo,kad jos darbe profsąjungos atstovai tarybiniais laikais siūlė stoti į komunistų partija,tada nebus jokiu problemų dėl buto,stovėjo eileje jau dešimt metų,ir vis atsirasdavo,kas užlenda,nestojo,butą nusipirko kooperatinį,bet šiandien pamačiau rinkimų lankstinuke tuos žmonės iš profsąjungos,aktyvus visais laikais.
QUOTE(flight @ 2011 02 21, 08:45)
Subjektyvi minėjo, kad niekad, kol buvo muzikantė, neidavo groti vadinamose "chaltūrose", foninės muzikos ir pan. Sakyčiau, daug prarado. Pvz., ko vertas vien jausmas, kai tam pačiam restorane žmonės staiga nuščiūva, indai nebebarška, pokalbiai nutyla, visi sėdi ir klauso ..Ir foninė muzika staiga transformuojasi į koncertą, kuris savo esme niekuo nebesiskiria nuo koncerto, tarkim, Filharmonijos salėje. Su aplodismentais ir galbūt net ašarom akyse. Neturiu omenyje pigių bumčikų (to net nemokėčiau, ne mano sritis ), turiu omenyje - gerai ir profesionaliai atlikti savo darbą man nežema bet kur. Net restorane
Tavęs tai nežemino ar nežemina. Ir dar žiūrint kokia aplinka, kontingentas.
Man tai buvo nepriimtina, parašysiu kodėl, nes pamiršai, kokie tai buvo laikai. Tai buvo gūdieji 90-ieji, banditizmas. Restoranuose tuo metu bujojo "bydlos", buki snukiai, plikagalviai su piršto storumo grandinėm ant įvairių kūno dalių. Tokiam kontingentui menas buvo fonas, o ne proga nustoti kimšti maistą ar gerti. O "vargšė muzikantė", grojanti už karbonadą ar už sriubos lėkštę, nes niekas ten pinigais nesišvaistė, buvo na ne vergė Izaura, bet kažkuo panaši į našlaičių prieglaudos globotinę. Buvo tokie laikai. Jokios romantikos. O tu čia apie jausmus gerus. Dabar kiti laikai, kitoks kontingentas, ir bydlos tapo elitu, ir mentalitetas, požiūris į meną kitoks. Bet tam, kad pajausti gerą nuotaiką ir klausytojų dėmesį, nebūtina groti restorane, yra ir kitų vietų. Geras muzikantas visada sulauks dėmesio, jei gebės groti, bet jam nebus būtinas garbus diplomas ar kt.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 21, 10:18)
Bet tam, kad pajausti gerą nuotaiką ir klausytojų dėmesį, nebūtina groti restorane, yra ir kitų vietų. Geras muzikantas visada sulauks dėmesio, jei gebės groti, bet jam nebus būtinas garbus diplomas ar kt.
Be abejo, nebūtina. Ir neprivaloma. O ypač, kai yra daugybė progų beigi tiesioginių profesinių pareigų reikštis kiek kitokiose auditorijose.
Bet, kalbėjome apie orumą ir atvejus, kurie jį žemintų arba ne. (O girtų banditėlių kompanijose už sriubos lėkštę - brrr, neteko, ir tikiuosi, neteks.)
Žinai, kai detalizavau aplinkybes, tai kitaip atrodo "vaizdialis", tiesa? 
Atrodo, kas čia tokio, o kaip turi jaustis tokioje aplinkoje? Kas galėjo garantuoti, kad neapsvaigęs nuo romantikos bydla, po sočios vakarienės, neužsimanys gero sekso su "našlaičių prieglaudos globotine", ta vargšele muzikante. O tada tik troleibusai/autobusai buvo tope. O dar didesniame tope buvo smurtas, prievarta ir džiunglės su "tarzanais".
Atrodo, kas čia tokio, o kaip turi jaustis tokioje aplinkoje? Kas galėjo garantuoti, kad neapsvaigęs nuo romantikos bydla, po sočios vakarienės, neužsimanys gero sekso su "našlaičių prieglaudos globotine", ta vargšele muzikante. O tada tik troleibusai/autobusai buvo tope. O dar didesniame tope buvo smurtas, prievarta ir džiunglės su "tarzanais".
Taip, bet ir orumas ten pat plevesuoja. Vienas pagrindinis iš kitų momentų. Dar toks dalykas, populiarus "a žrat to chočetsa", suprantu, kad tai svarus argumentas. Bet man pvz. sunku būdavo žiūrėti į naktinio klubo varjetė, kur šokia baleto skyriaus exmokiniai, negaliu, tiesiog kažkas susisuka viduj. Kaip ir į kitus momentus. O juk kiti klasiokai ar kolegos grojo tuose pačiuose restoranuose, baruose, ir dabar matyt groja.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 21, 11:21)
Bet man pvz. sunku būdavo žiūrėti į naktinio klubo varjetė, kur šokia baleto skyriaus exmokiniai, negaliu, tiesiog kažkas susisuka viduj. Kaip ir į kitus momentus. O juk kiti klasiokai ar kolegos grojo tuose pačiuose restoranuose, baruose, ir dabar matyt groja.
Ne vienam sporto klube aerobikos treneriais dirba tie patys ex baleto skyriaus mokiniai, profesionalūs teatro aktoriai veda vaikų gimtadienius, tapytojai ištapo užsakovų namų sienas drambliukais ir asiliukais pagal užsakymus, muzikantai pagyvina šventes. Šalia savo tiesioginių darbų. Mano nuomone, jei gali dalintis su kitu tuo, ką gebi ir kas tau duota, jokio skirtumo, kur tas dalijimasis vyskta. Gerai pašokti varjetė irgi darbas, ir ne kiekvienam duota, pvz., aš tegaliu tik grožėtis ir gėrėtis ten šokančiais, ir dar susimokėti, jei noriu pamatyti; o ant sienos vietoje drambliuko man išeitų kubistinis-impresionistinis darinys. Bet, jei yra labai didelis asmeninis susireikšminimas ir egocentriškumas, tada taip, sunku.
Taip, jokio skirtumo, bet tie skirtumai tokie specifiniai ir asmeniniai. Kas vienam "misija žeminanti", kitam "nieko tokio", todėl ir yra tie skirtumai, asmeniniai jausmai ir galėjimai. Apie ką ir sukasi diskusijos įvairia tematika. Tik ne apie fin. prioritetus 
Reziumuojant, išties geram profesionalui, menininkui, jokia auditorija ar erdvė nebus bloga. Jis žibės visur. Kaip minėtasis Lotrekas su savo reklaminiais plakatais. Jei profesionalas nekoks - tada taip, jis ir bus naudotinas tik girtų banditėlių pasilinksminimams, nes nesugebės, savyje neturės niekop daugiau.
QUOTE(flight @ 2011 02 21, 11:04)
Subjektyvi, bet šiiuo atveju kalba jau nebe apie orumą, o apie elementarų saugumą, adekvatų atlygį ir net sveiką protą
Kas yra elementarus saugumas, adekvatus atlygis ir sveikas protas?
Elementarus saugumas -n fiziniu, dvasiniu, jausminiu parametru apibrezta minimalaus komforto busena. Pavadinkime siuos parametrus palankiais: kuno temperatura 36,5 - 36,8, pakankama darbinguma uztikrinanti sveikata, minimalu pragyvenima uztikrinantys finansai, truputis meiles. Tokia elementaraus saugumo siekiamybe.
Kaip nuobodu. 
Oru?Kas yra adekvatus atlygis? Atlygis uz posta, uz gebejimus, uz perspektyva?
Galu gale kas yra sveikas protas? Vel gi tam tikrais visuomenei priimtais parametrais apibreztas mastymo budas su n ribu ir dogmu. Kur cia orumas?
