QUOTE(Ingridute =) @ 2011 02 18, 13:41)
Sveikos merginos , rytas toks grazus saule sviecia tiesiai i namus, silumos tiek suteikia, bet ne mano sirdziai , turetu dziaugsma suteikt bet ir vel ne mano sirdziai, mano sirdys kraujuoja is sielvarto, is skausmo, mano svajones duzo i sukes, kuriu surinkti nebe galiu ir nebe galesiu, gyvenimas eina toliau o as vis stoviu toje pacioje vietoje. Atrodo kad susigyveni su sia tragedija bet deja. As laukiau sio menesio, laukiau siu dienu, turejome dziaugtis visi trys, turejome buti tryse nuo siu dieniu nuo sio menesio , bet mes esam dviese ir ne dziaugsmas o skausmas begalinis , ir vis galvoju jai butu viskas ki taip, kaip mes dziaugtumemes, kaip butu gera ir silta butu namai kupini dziaugsmo o dabar namai kupini sielvarto ir asaru ir skausmo.
Sapna sapnavau toki visai nesamoninga, kazkokia manekene garsi bet jos veido nematau, ji laukiasi , bet prarado vaika nes diatu laikesi ,kad jai rupejo jos kunas ir grozis o ne mazylis , ir ji man sako niekada ne badauk kai busi nescia niekada diatu nesilaikyk kai busi nescia , nekontroliuok saves valgyk viska. vat toks ir sapnas nesamoningas pas mane.
Labai tave užjaučiu dėl tokios savijautos

. Tikrai labai nuoširdžiai palaikau.
Gal ir egoistiškai nuskambės, bet už save pačią džiaugiuosi, kad turbūt iš tos duobės jau išsikapanojau. Būna visokių akimirkų, bet vertinant bendrai tikrai nepalyginamai geriau jaučiuosi negu prieš pusmetį.
O aš šianakt sapnavau Benediktą. Tikrai žinau, kad ten buvo jis. Sapnavau, kad jis namuose su mumis, kad sėdi maitinimo kėdutėje ir graužia baranką

. Sapne žinojau, kad jo širdutė serganti yra, bet jis buvo toks žvalus, laimingas

... ryte pagalvojau, kad tikrai auginu aš savo berniuką sapnuose. Sapne jau sėdi ir graužia baranką. Juk realybėje dabar irgi būtų taip. Jau beveik 8 mėnesiukai būtų