Žingsnis į priekį link įvaikinimo II

Acha, mes irgi esame tarp tu laukianciuju nuo geguzes 24 d., o jau taip prailgo laukti

Kas kiek laiko jus skambinote i tarnyba klausti del eiles pasikeitimu? Kiek suprantu tai vasaros metu viskas suleteje, nes daug istaigos darbuotoju atostogauja, tai manau kad procesas gali uztrukti, ar as teisi?

as stengiuosi i menesi karta nors noretusi ir daugiau, paskutini karta kai skambinau eile nepajudejo a ne krust, labai nusiminiau kad proceduros sustojusios, mazyliai nuostabia vasara praleis ziuredami pro langa..........o ne pas rupestingus itevius, stai tau ir sistema tetos savo atostogu organizavimu susirupinusios o mums belieka kantriai laukti............

pritariu ir tikrai tikrai, kad tenka tik apgailestauti, nes zinau kad musu mergyte kurios mes laukiame tikrai kazkur liudnai ziuri pro langa, o galetu jau dabar laika leisti ir augti kartu, bet ... tokia ta musu sistema, ir tenka tik apsisarvuoti kantrybes.
O jus jau seniai laukiate? I rkokio amziaus ar lyties? (atsiprasau jeigu kazka praskaiciau).

sveikos, na, vat, pas mus tai kaip ir minėjau viskas greitai kažkaip vyniojasi. po antro susitikimo su vaikais šį savaitgalį jau jie praleido su mumis namuose. Pirmi pasimatymai buvo keisti, o ir vaikai pasimetę, bet šį savaitgalį viskas tvarkoje. Kažkaip nenorėjome vežtis jų savaitgaliams namo, bet auklėtojos patarė, argumentuodamos, kad jų visi vaikai labai greitai adaptuojasi. Kelionė apie 80 km. buvo kiek stresinė, nes sūniukas apsivėmė, negali važiuoti auto kaip ir aš, o namie viskas lyg tvarkoj. Mažiukas 1,5 metų tai toks tvarkdarys, duris visur uždarinėja, su laistytuvu ir kibirais po kiemą vaikščioja, puoduką į vietą pastato ir džiaugiasi, kai pasisioja ir muzikėlė ima groti, knygeles tik noriai varto drauge ir labai jam reikia švelnumo, toks labai meilus, o mergaitė 3,5 turi savo ožiukų ir tai normalu, todėl turiu nuolatos jai aiškinti viską su tėčiu ir kalbėti, o ji klauso. Bijojau nakties dėl miego problemų, bet pazyzė, kad miegoti nenori, bet buvo liepta ir atsigulėm skaityti knygučių, tada užgesinau šviesą ir išėjau, tai jie ten pradėjo kutenti viens kitą ir dūkti, tai jau vyras ėjo aiškintis išmiegojo visą naktį, nors aš, aišku, tokiu budėjimo režimu miegojau, o antra naktis, tai visiškai gera buvo, paskaitėm, užgesinom šviesą ir miegojom iki 7 val. Vakar tik nenorėjo grįžti į grupę, tai vėl aiškinau. Bet reikėjo matyti, kaip mergina aukštai iškėlusi galvą į grupę įėjo...tik kad kitų vaikų labai gaila, nes mūsiškių savivertė kyla, o kitų, kurie žiūri pavydžiom akim, krenta...žodžiu, tikiuosi, kad teismas netemps gumos ir paskirs datą ne rudeniui...kol kas išvadą padariau vieną - reikia žiauriai daug kantrybės...

Sveikinu su pirmais žingsneliais...tvirtybės jums.

Mūsų dičkiukas apsivėmė pirmą kartą važiuodamas namo. Jam buvo netoli trejų. Dabar kartais atsimena. Pakalbam. Jam buvo labai baisu to važiavimo. Apsivėmė grynai iš streso. Kelionė apie 100 km. Vėliau automobilyje niekada nėra vėmęs.

Dar toje pradžioje vaikai labai stengiasi įtikti "naujiems viršininkams", bent mūsiškis kokš mėnesį buvo labai įsitempęs, nors iš pirmo žvilgsnio atrodė paklusnus, meilus vaikas.

taip, Sunute, aš irgi apie tai skaičiusi, kad pirmą mėnesį vaikai būna šilkiniai, būna taip vadinamas medaus mėnuo Ir bijau ir laukiu kada išsiskleis mūsų "gėlelės" ir parodys savo tikrąjį aš. Bijau todėl, kad reikės dar daugiau kantrybės, o laukiu todėl, kad tai bus savotiškas ženklas, jog vaikai jaučiasi saugūs ir nebijo reikšti savo tikrų emocijų ir jausmų.

taip, taip. as irgi prisimenu kai atvezem savo berniuka. Jis toks buvo paklusnus , auksinis vaikas. bet po kiek laiko, o dabar tai isvis...neklauso, buna net nezinau kaip su juo elgtis. Anksciau kai atvezem, pas vyra dirza pamate kelniose, tai kaip pradejo saukti: ne, ne. O dabar nieko nebijo. Sako negalima popa daryti, ir kaip tu jam tada duosi? Ir susitarti neiseina, labai judrus, tai kad jeigu pasedeti kur reiktu ramiai, palaukti, tai niekada. Ka daryti, nezinau.

Mūsiškis paliejęs vandenuką antrą dieną namuose iš karto paklause: dabar bus pliaukšt???
ech, pradžioje trimetis dičkis net po valandą ramiai išsėdėdavo koncertuose, renginiuose. Galvojau, nu ir pakliuvo retos kantrybės vaikas. Akutėm mirkt į mane, aš rimtai klausau ir jis klauso. Visi burtai baigėsi po dviejų mėn. Net pietaudamas nebeišsėdėdavo. Labai judrūs abu, sunkiai išlaiko dėmėsį (ypač mažiukas). darbas, darbas darbas, kantrybė ir.....betgi iš to ir byra laimės trupinėliai, o iš trupinėlių...
Šiaip tariamės, stengiamės sukurt situacijas, kuriose vaikai galėtų pasirinkt, patys priiminėt sprendimus ir ne tik dėl savo elgesio. Mokosi, bet nuolat kyščioja "ragiukai", tokie įvairūs ir įdomūs, vis kitokias užduotis keliantys mums visiems ir naujas laimės kibirkštėles žadantys, kai išsprendžiame.
Papildyta:

Čia jau bus namuose ilgokai pagyvenus - kol svečiuojasi, labai jau nestabilus jiems pasaulis
Papildyta:


A suksis apie tą patį šimtuką, kaip kasmet...

P.S. Tas laukimas buvo bent mums tokia užaštrinta situacija, kad atrodė, jog visas pasaulis sustojo: visi juda sraigės greičiu, niekas nesistengia dėl nelaimingų vaikų, tik mes čia spurdam iš nekantrumo. Čia kaip koks nėštumo septintas-aštuntas mėnuo. Vat kai gauni žinią, aprimsti, užgula sprendimo atsakomybė ir paskutinės ramybės prieš "gimdymą" suvokimas.

Man tai kažkoks šviesus tas laikiančiųjų nekantrumas, kad ir su negatyvią VTAT darbuotojams gaidele )žinoma, be to dar šviesesiau atrodytų).

Sunute tikiu kad kiekviena is musu isgyvenome ta pati , tik kitos jau ta praeita etapa pamirso tikiuosi greitai pamirsti ji ir as ir dalintis su jumis savo dziaugsmais ir rūpesciais, o kaltinti isties nera grazu tu istaigu kuriu darbo paspartinti mes negalime, bet nieko nelauziau is pirsto viena diena ivaikinimo puslapyje paskaiciau stai siuos pasisakymus ir tiek. Cituoju:

2011-06-07. Ar priklauso nuo sezoniškumo laukimas eilėje įvaikinti vaikelį? Teko girdėti šeimų, esančių sąraše, pasisakymus, kad dauguma įstaigos darbuotojų vasarą atostogauja ir pasiūlymai įvaikinti vaikelį šeimoms tuo metu neteikiami. Ar tai tiesa?

Vaikučių pasiūlymai teikiami ištisus metus. Be abejo, vasarą tarnyba gauna šiek tiek mažiau informacijos apie galimus įvaikinti vaikus, todėl šuo metų laiku pasiūlymų sumažėja, bet jie nėra nutraukiami.

Vadinasi patys to neneigia kad proceduroms turi itakos vasaros sezonas.

dauguma įstaigų ( o ir įmonių, jeigu darbai ne sezoniniai) darbuotojų atostogauja vasarą. kas tame keisto? Ypač jauno amžiaus šeimose - vaikams atostogos tai vasarą, tėvai derinasi... teismų procesai paskiriami vėlesniam laikui, poliklinikoje gydytoja perspėja, kad ateitume liepą, nes rugpjūtį atostogaus ir pažymos baseinui negausim laiku. imk dabar protestuoti, kad para 24 valandas turi

Na va juk taip ir rasiau kad deja tas atostogu metas, zinoma mes ju visi nusipelne, tad ir apgailestauju kad vieni atostogausime , nes vis pagalvoju kad jis jau tas likimo skirtasis kaskur musu laukia.... nu taip jau yra kad pasidarem "triznes belaukiant" bet tikrai ne "grobuonys" kai taip negraziai mus nuspalvinai.........

Karusia neteisingai gal kaltini , nieks nereikalauja versti kalnu, norisi bent normalaus poziurio i darba, kaip privacioje imoneje dirbantys, zino kad turi terminus , remus, laiko trukuma, o cia valstybininkai , kaip sako anekdote : valstybine istaiga, sedi du darbuotojasi, trecias dirba, kas? ventiliatorius. tai cia labai panasu. mes irgi patyrem ta visur kur gumos patempima, o cia gi ne siaip talonelius dalina, cia vaikai auga, o ju statusai tebelieka tokie, nes kazkas kazko laukia.., tegu atostogauja, grize bus gal aktyvesni, bet darbai negali del to mazinti apsuku.

labai puikiai suprantu laukiancias, nes tai tikrai vienas sunkiausiu etapu. Mums beje tai ir buvo sunkiausias, nes musu berniukas nuostabus, linksmas, sveikas, draugiskas, ir be jokiu oziuku ir ragiuku atsidzoiaugti negalim linkiu visoms lengvu adaptaciju, pripratimo ir visko paties lengviausio !