Name? O. O bute jau niekaip?
Aš tarkim gavau visas kryptis, nors gimiau ir užaugau, kol formavausi, bute. Na tais laikais naujos statybos, bet vis tiek, tai buvo butas..
QUOTE(Sunute @ 2012 06 24, 19:46)
Vat ramybės ir galimybės vaikams teikti norimas kryptis (įtakoti vaiką) name gerokai daugiau.
Sunute, su daugeliu Jūsų teiginių sutinku, bet su šiuo - niekaip
Vaiko įtakojimas nepriklauso, ar tai daroma 100 kvadratų bute ar 100 kvadratų name.O dėl diskusijos kaimas vs. miestas... Aš užaugau nedideliame Š. Lietuvos miestelyje, mano brolis vis dar gyvena ten. Tiesa, kad didmiesčių vaikai turi geresnes sąlygas vystytis kaip asmenybės, siekti užsibrėžtų tikslų, turi daugiau teigiamų siektinų pavydžių, bet labai daug vaikų miegamųjų rajonų (kalbų apie Vilnių) mokyklose nedaug skiriasi arba net nesiskiria nuo mažų miestelių vaikų. Viskas priklauso nuo šeimos, ir jei šeima neturi noro ar galimybių išlįsti iš savo siauros pilkos monotoniškos aplinkos, vaikai toliau mokyklos ir savo kiemo nemato. Ir kas, kad jie gyvena Vilniuje. Kai ištekėjau, labai akis badė vyro šeimos (jie vilniečiai) neišprusimas, grubumas ir kitoniškumas. Kaip nedidelio miesto vaikas maniau, kad visi vilniečiai be išimties - kažkas geresnio, "labesnio", bet kai lyginu savo šeimą ir jo, negaliu atsistebėti, kad yra visiškai priešingai.
QUOTE(varlyte96 @ 2012 06 25, 16:08)
Sunute, su daugeliu Jūsų teiginių sutinku, bet su šiuo - niekaip Vaiko įtakojimas nepriklauso, ar tai daroma 100 kvadratų bute ar 100 kvadratų name.
O dėl diskusijos kaimas vs. miestas... Aš užaugau nedideliame Š. Lietuvos miestelyje, mano brolis vis dar gyvena ten. Tiesa, kad didmiesčių vaikai turi geresnes sąlygas vystytis kaip asmenybės, siekti užsibrėžtų tikslų, turi daugiau teigiamų siektinų pavydžių, bet labai daug vaikų miegamųjų rajonų (kalbų apie Vilnių) mokyklose nedaug skiriasi arba net nesiskiria nuo mažų miestelių vaikų. Viskas priklauso nuo šeimos, ir jei šeima neturi noro ar galimybių išlįsti iš savo siauros pilkos monotoniškos aplinkos, vaikai toliau mokyklos ir savo kiemo nemato. Ir kas, kad jie gyvena Vilniuje. Kai ištekėjau, labai akis badė vyro šeimos (jie vilniečiai) neišprusimas, grubumas ir kitoniškumas. Kaip nedidelio miesto vaikas maniau, kad visi vilniečiai be išimties - kažkas geresnio, "labesnio", bet kai lyginu savo šeimą ir jo, negaliu atsistebėti, kad yra visiškai priešingai.
Vaiko įtakojimas nepriklauso, ar tai daroma 100 kvadratų bute ar 100 kvadratų name.O dėl diskusijos kaimas vs. miestas... Aš užaugau nedideliame Š. Lietuvos miestelyje, mano brolis vis dar gyvena ten. Tiesa, kad didmiesčių vaikai turi geresnes sąlygas vystytis kaip asmenybės, siekti užsibrėžtų tikslų, turi daugiau teigiamų siektinų pavydžių, bet labai daug vaikų miegamųjų rajonų (kalbų apie Vilnių) mokyklose nedaug skiriasi arba net nesiskiria nuo mažų miestelių vaikų. Viskas priklauso nuo šeimos, ir jei šeima neturi noro ar galimybių išlįsti iš savo siauros pilkos monotoniškos aplinkos, vaikai toliau mokyklos ir savo kiemo nemato. Ir kas, kad jie gyvena Vilniuje. Kai ištekėjau, labai akis badė vyro šeimos (jie vilniečiai) neišprusimas, grubumas ir kitoniškumas. Kaip nedidelio miesto vaikas maniau, kad visi vilniečiai be išimties - kažkas geresnio, "labesnio", bet kai lyginu savo šeimą ir jo, negaliu atsistebėti, kad yra visiškai priešingai.
name mažiau mato kaimynų elgesio pavyzdžių, mažesnė galimybė susirasti asocialių draugų (Lietuvoje kol kas tokia namų kvartalų specifika, kad asocialų ten rasti sunku), daugiau laiko priversti leisti su tėvais tvarkydami aplinką, priimdami bendrus sprendimus. visa tai įtakoja gyvenimo name buitis, nepriklausomai nuo tėvų-vaikų asmenybinių savybių.
Pas mus normalūs kaimynai. Vaikai bendrauja su daug kuo, bet tik ne su kaimynų vaikais. Todėl jokios įtakos nėra. Be to gatvėje augantys vaikai kitokie nei tie, kurie užimti mokslais, sportu ir papildomu lavinimu. Jiems nėra kada trintis po gatves.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 25, 16:46)
Pas mus normalūs kaimynai. Vaikai bendrauja su daug kuo, bet tik ne su kaimynų vaikais. Todėl jokios įtakos nėra. Be to gatvėje augantys vaikai kitokie nei tie, kurie užimti mokslais, sportu ir papildomu lavinimu. Jiems nėra kada trintis po gatves.
Gal didesniame mieste nėra laiko, nes nuo užsiėmimo į užsiėmimą nuvykti gerokai užtrunka.
Augau nedideliame miestelyje, lankiau muzikos, sporto mokyklas, šachmatų būrelį, puikiai mokiausi, o va kiemo kompanijos, kuriai laiko buvo sočiai, savo vaikams nelinkėčiau...
Mano vaikai auga namo kieme...vasarą būrelių tai nėr...
Kaip jūs išgalit vasarą nuolat kelialapius į stovyklas pirkinėti ar privačius pedagogus samdyti?
Aš net ne prieš, kad turėdami iš šeimos atsineštas nuostatas, jas galėtų patikrinti kieme su vaikais, taip galima įtakoti ir padėti sunkesnėje padėtyje esantiems vaikams,bet rizika išlieka nemaža.
Name, dirbant kartu, besitvarkant taip pat kuriami bendravimo įgūdžiai ir formuojasi vertybės. Bute pabuvimo kartu galimybės mažėja. Didesnė tikimybė išsiskirstyti pagal interesus (vien ko vertas noras susirasti bent laikinai individualų kampą - stumiantis tolyn nuo bendravimo)
Vasarą mes visa šeima atostogaujame, gyvename name. Atostogų metu labai daug keliaujame, ir tai yra pažintinės - pramoginės kelionės, vaikai atostogų metu turi savo draugų kompaniją, tai mūsų šeimos draugų vaikai, t.y. ne iš gatvės. Be to jie reguliariai treniruojasi, juos individualiai treniruoja samdomas treneris.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 25, 18:02)
Vasarą mes visa šeima atostogaujame, gyvename name. Atostogų metu labai daug keliaujame, ir tai yra pažintinės - pramoginės kelionės, vaikai atostogų metu turi savo draugų kompaniją, tai mūsų šeimos draugų vaikai, t.y. ne iš gatvės. Be to jie reguliariai treniruojasi, juos individualiai treniruoja samdomas treneris.
abu po tris mėnesius atostogaujate, ar dėl vaikų atskirai?
tai visgi name vaikams geriau?
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 18, 10:57)
Taip, tam tikra prasme tavo paminėtame mieste yra tobulai kokybiškas gyvenimas. Bet didmiesčio ritmas nuo mažų dienų vaikui formuoja tam tikrus socialinius įgūdžius, patirtį, kuri gyvenime po to labai praverčia. Jis nepasimes ir jaus ritmą. Didžiulė konkurencija, kova, įvairovė, pasirinkimo galimybė ir galimi didmiesčio pavojai, savisaugos instinktas, gyvenimo pamokos - tai taip pat patirtis. Dabar ir vėliau tik dar labiau kosmopolitės gyvenimo būdas, ir vaikai taip pat gerai jausis skirtingose šalyse, nepasimes, žinos ko vengti ir kaip save saugoti.
kaip galima visus šiuos aukščiau išvardytus įgūdžius formuoti, kai vaikas, anot jūsų neturi neigiamos kaimynų ar kitų asmenų įtakos, su jais nebendrauja ir tt. ne teigiami , o būtent neigiami veiksniai,sudėtingos situacijos turi daug didesnės įtakos , su jomis susidūrus , per analizes ir aiškinimus vaikui skiepyjamos. beje, jei jūsų vaikai neturi laisvo laiko , kurį gali skirti tiesiog pasilakstymui po kiemą ir bendravimui su kiemo draugais, tuomet čia atskira diskusija ir kaži ar verta save kaip pavyzdį aboliutinti.. toli gražu ne visi taip gyvena, ir ne visiems toks gyvenimo rimtas priimtinas ir suprantamas.
dėl vaikų lavinimo gyvenant užmiestyje .. mes su dukra abi nusprendėm ką ji lankys ir ko ne.. ji šiais metais baigė 6 klasę vienoje geresnių Klaipėdos mokyklų, bet planuoja po poros metų stoti į geriausią gimnaziją mieste. ir tai ji nusprendė pati. ir nuosekliai siekia savo tikslo. Metinis šių metų pažymių vidurkis - 9,8 .. Kaimynų berniukas - Lietuvoje pramoginių šokių jaunių 2 čempionas. Ir tai vaikai, kurie gyvena užmiestyje , ne mieste, kurie jau dabar turi savo tikslų, pasiekimų.. tai tik pavyzdžiai, kad kai nori, gali pasiekti visko, nesvarbu kur gyveni. gali gyvent mieste, lankyt bele kiek būrelių, ir gali nepasiekt nieko. taigi gyvenamoji vieta čia įtakos turi itin mažai
QUOTE(Cererakennel @ 2012 06 25, 18:11)
tai tik pavyzdžiai, kad kai nori, gali pasiekti visko, nesvarbu kur gyveni. gali gyvent mieste, lankyt bele kiek būrelių, ir gali nepasiekt nieko. taigi gyvenamoji vieta čia įtakos turi itin mažai
Visiškai pritariu, gyvenimoji vieta, lankomų būrelių/užsiėmimų/meno ir kt mokyklų skaičius ir perdėtas tėvų rūpinimasis būsima vaikų karjera nevisada garantuoja sėkmingą jų ateitį. Turiu šalia nemažai pavyzdžių. Štai viena mano draugė, kurią vaikystėje/paauglystėje mama intensyviai vežiojo po n būrelių, dėjo visas pastangas, kad į įstotų į prestižinę specialybę, man yra sakiusi, kad buvo labai sunku gyventi ne savo gyvenimą, kad ilgą laiką buvo nelaiminga, nes jai nepatiko tai, ką darė, ko norėjo mama, o ne ji pati. Ir nedirba dabar ji pagal tą super duper specialybę, dirba visai kitą darbą, su mažesnėm pajamom, bet jai mielą. Mes kiekvienas turim rasti savo kelią ir pažinti tikrą gyvenimą. O vaiko laikymas futliare, kad jis bendrautų su išskirtiniais šeimos draugų vaikais...Keistokas požiūris į vaiko pažindinimą su pasauliu...Bet čia jau atitolom nuo temos
QUOTE(Sunute @ 2012 06 25, 19:07)
abu po tris mėnesius atostogaujate, ar dėl vaikų atskirai?
tai visgi name vaikams geriau?
tai visgi name vaikams geriau?
Praktiškai abu. Namą šiuo atveju pirkome ne dėl jų, o dėl gero objekto. Visa kita detalės. Tiesiog nenoriu detalizuoti, bet čia buvo kiti faktoriai.
Vaikai turėjo darželio, dabar turi mokyklos įtaką. Abi įstaigos valstybinės, neprivačios oazės, todėl ir vaikų yra visokių. Jie mato visokius asmenis, ir bomžus, ir elgetas, ir čigonus, ir narkomanus ar alkoholikus, bet nebendrauja su jais, neturi kontakto. Tiesiog jų aplinkos ratas savaime formuojasi, nes kolkas jie dar per maži, kad patys savarankiškai ieškotų kontaktų už mokyklos ar namų ribos.
Ilonux, ne visada garantuoja
, bet nepavykus kažkur, gali bent dėl savęs būti ramus, kad padarei viską, kad kryptis buvo teisinga. O kaip ten bus gyvenime - kas gali garantuoti už kitą. Kitą sykį už save nesi garantuotas kažkur.
