Gyvenimas kartu. Kaip to pasiekti?

Todėl ir buvau parašius, kad dauguma
Daugeliui moterų, manau, kad misija, pašaukimas yra motinystė. Būna, kai tai nusveriama kažkokiais materialiniais, moraliniais dalykais, baime , karjera ir pan.
Kiekvienas renkasi tai, kas jam atrodo geriausia ir teisingiausia.
Paklauskit bet kokios moters jau turinčios kūdikį, jei laikas grįžtų atgal, ar jos vis dar norėtų tapti mama. Manau, kad visos norėtų ( gal tik vienas antras atvejis, kai gimdė labai jaunos, nepilnametės, kai tapo motinomis po išprievartavimų)
Santuoka ir vestuvės man netapatu
Vėlgi dauguma iš tų, kurios sako, kad nenori vestuvių, nori partnerio šalia savęs, nori to šeimyninio gyvenimo ir vaikų
Šiaip man jau temos pavadinimas toks neskanus. Gyvenimas kartu, kaip jo pasiekti?
Jei du žmonės mylės vienas kitą, tai nereikės vienam iš jų dėti kažkokių pastangų, kad jie gyventų kartu. Priešingu atveju, vėliau reikės labai daug pastangų, kad vestų, kad ... ir t.t. arba po pagyvenimo kartu lies ašaras, kad jis mane paliko , o aš dėl jo aukojaus

Visiškai sutinku;)

Rašei ne "dauguma", o "visi". Su tuo "visi" aš tikrai nesutinku. O dėl daugumos ginčytis galima... bet teisybės nerasime, nes kiekvienas apie "daugumą" sprendžiam iš to, ką matom, girdim aplink, o gali būti labai skirtingos aplinkos.
Daugelis moterų nori turėti vaikų, bet yra tokių, kurios nenori, ir tai visiškai sąmoningas pasirinkimas. Bet ir tos norinčios šalia motinystės dar turi ne vieną norą, "misiją". Sakyčiau, labai ribotas požiūris žmogaus, jeigu jis gyvenime norėtų TIK vaikų ir nieko daugiau.
Vestuvės pažymi santuokinio gyvenimo pradžią (ne tas pats, bet apie tą patį - formalumai), bet jūs kalbat apie šeimą - apie santykius tarp dviejų žmonių, vaikų auginimą. Manau, kad yra ir tokių, kurie tų santykių nenori.
Dauguma nenorinčių vestuvių jas įsivaizduoja kaip pabaigą savo laisvei, nepriklausomybei ir pradžią krūvai pareigų, suvaržymų. Iš tiesų santykiai, kad būtų kokybiški, reikalauja daug pastangų.
Ir gal nereiktų laikyti nenormaliais tų, kurie sąmoningai suvokia, kad nenorės/nesugebės nuolat dėti pastangas, jog išsaugotų tuos gražius santykius. Taip sakant, pasveria pliusus ir minusus.

Turėtų viskas vykti savaime, be kažkokios siekiamybės