QUOTE(Torres @ 2011 08 12, 21:43)
Tai ka daro Košė - malošė ir kitos mamos yra labai prasminga. Nežinau kaip kitom, bet aš pirmus menesius su pirmagimiu atsimenu kaip balansavimą ant lyno, tarsi akrobatė... nesi užtikrinta ir pasitikinti savo jėgom, ne tokia aštri nuojauta motiniška kaip su antruoju, todėl gautas patarimas pvz. vartojant antibijotikus nemaitinti ar kiti perliukai (kam čia tau kankintis, užaugs ir su mišiniais) išmuša iš vėžių.
Suprantu ir nesmerkiu visas kuriom nepavyko, nes tai yra sunkus darbas iš pradžių ir labai reikalingas artimųjų palaikymas

. Tačiau jei turėsit galimybę pvz. antrą, trečią vaikelį

užsispirkit ir bandykit...
o as uzsispyriau ir maitinau (ir maitinu) savo pimaji dziaugsmeli,ismeciau misinuka,nusisluosciau asaras ir maitinau

pirmaji men nugrauze spenelius,krutis uzsidege,sukilo temp,pagulde i ligonine..leliukas gavo misinukas,nes as gavau net tris stiprius antibijotikus..grizau po 5d ir prasidejo kova uz mp..sunku buvo nezmoniskai,valgydavo kas val,pykdavo,zviegdavo,o as vis kisau..ir galvodavau kad nuo rytojaus baigiu maitinti,nes jau gana viso sito,bet ateidavo rytas ir vel kazkaip maitinu,bet vakare jau budavau pavargus ir vel mintys lenda ape nutraukima,nes baisu buvo jau del savo psichikos...ir taip kazkaip po zingsneli issikankinom,susitvarkem,susidraugavom..dabar mums 5,5men ir valgom tik mp,tik isvalgo iskart abi krutis,kazkaip nesusitvarkem iki to,kad pasigamintu vienoj porcija pakankama,bet man tai netrukdo,leliukui irgi

o kaip gera,kaip patogu,koks rysys,koks artumas ir pan...cia turetu buti pastiprinimas toms ,kurioms sunku,kurioms kyla minciu,kad pieno truksta,kad jis dingsta..taip buna kad pamazeja,bet viskas musu rankose,kad ji susigrazinti