QUOTE(Vienas*klausimėlis @ 2011 03 10, 14:16)
O kiek vertas sveikojo gyvenimas, kai namie yra sunkus ligonis? Kas apskritai yra gyvenimo vertė? Dėl ko gyvenam?
Kad vaikus nuvestumėm į mokyklą, kad išgertumėm su draugėmis, kad namie pažiūrėtumėm televizorių? Ar kad valandų valandas sėdėtumėm kokiam nors forume, šiuo atveju SM?
Nesakau, kad nereikia ir vaikų į mokyklą jaunesnių palydėti, kad su draugėmis nepasišnekučiuotumėm. Bet juk namie yra ligonis! Juk, kai šitaip, mes daug ką savo gyvenime pakoreguojam.
Jūs atsikratėte savo sergančiu vyru. Jaučiatės geriau? Na, jei apskritai galima jaustis geriau, atsikračius ligoniu.
Tik kodėl jūs vis dar ateinate į šią temą, jei TOS PROBLEMOS jau nebeturite? Ar dėl to, kad kitas paprotintumėt atsikratykit savo ligonių. O gal dėlto, kad vis tik nerami jaučiatės? Kad kažkas jūsų gyvenime nevisai pavyko?
Kad vaikus nuvestumėm į mokyklą, kad išgertumėm su draugėmis, kad namie pažiūrėtumėm televizorių? Ar kad valandų valandas sėdėtumėm kokiam nors forume, šiuo atveju SM?
Nesakau, kad nereikia ir vaikų į mokyklą jaunesnių palydėti, kad su draugėmis nepasišnekučiuotumėm. Bet juk namie yra ligonis! Juk, kai šitaip, mes daug ką savo gyvenime pakoreguojam.
Jūs atsikratėte savo sergančiu vyru. Jaučiatės geriau? Na, jei apskritai galima jaustis geriau, atsikračius ligoniu.
Tik kodėl jūs vis dar ateinate į šią temą, jei TOS PROBLEMOS jau nebeturite? Ar dėl to, kad kitas paprotintumėt atsikratykit savo ligonių. O gal dėlto, kad vis tik nerami jaučiatės? Kad kažkas jūsų gyvenime nevisai pavyko?

Jūs nefantazuokit bibliją pasiėmusi.

O kodėl aš negaliu ateit? O ko jūs čia darkotės, juk problemos neturite? O aš ateinu, nebe dėl savo problemos (jos nebėra), o dėl labai paprastos priežasties - aš myliu šias moteris, man jos artimos ir tapo brangios. Ir aš jų pasiilgstu. Ir aš jas daug kur suprantu, nes pati perėjau tai. O rami aš tikrai esu, jūs tokia rami nesijausit niekada, nes turit su ada misiją - atverst eretikus.

