Kaip neprarasti optimizmo ieškant darbo?

Is manes likimas skaudziai pasityciojo, pries daugiau nei dvi savaites nusiunciau cv ir motyvacini laiska i savo svajoniu darba, atitikau visus ju reikalavimus, bet kadangi ta imone tokia prestiziska ir praejo daugiau kaip dvi savaites nuo to laiko, o ir ju skelbimas jau buvo isimtas, tai as visai nesitikejau nieko is ju.
Taigi be dvidesimt vienuolika ryto stoviu stotelej ir laukiu troleibuso, ruosiuos vaziuot i pokalbi del tokio darbo, kur ne pagal mano specialybe, bet kadangi neturiu patirties ir katik baigus mokslus esu pasiryzus dirbti ir jau prisistatyma is vakaro susirepetavus, viska, ziuriu skambina nezinomas numeris, o gatvej (stotelej) baisus triuksmas ir susikalbet neimanoma, tik po geros minutes ... ka, kas skambina? Is kokios saket imones?.. ir t.t paaiskejo, kad ten is to mano svajoniu darbo, kur pries dvi savaites siunciau cv. Tai vat jie norejo pakviest mane i pokalbi, bet turbut pagalvojo, kad as kurcia, beprote ar dar kokia nemaloni asmenybe, pokalbio metu persigalvojo ir susitikt nepakviete, nors tada pazadejo paskambint veliau, kad suderintu laika.
Po to mano nuotaika buvo tokia slogi, jauciaus taip blogai, kaltinau save, galvojau kodel jie negalejo paskambint 20 min. anksciau, kol dar buvau namuose, o ne stotelej.
Zinoma nuvykau i ta pokalbi, del kurio laukiau stotelej troleibuso, bet jau plesoma abejoniu, pokabis pavyko normaliai, bet jau nebe taip gerai. Taigi per viena diena taip nepasiseke... Nuo kitos savaites vel pradesiu siust cv, visur, net i toleta nesiosiuos telefona, stengsiuos kad namuose butu tylu ir dar praktikuosiuos isijungt garsiakalbi, kai kalbu telefonu. Zodziu labai skaudi pamoka.

O pati perskambint nenorit, pasakysit, kad buvot gatvėj, triukšmas, nelabai ėjo susišnekėti. Ko konkrečiai iš jūsų norėjo? gal nėr viskas taip baisiai, kaip atrodo? Ir nesakyčiau, kad tai skaudi pamoka. Nes kokia pamoka, kad nestovėt stotelėj, nes gali paskambint? Nežinau..
Papildyta:

Tai dar pakentėkit, jei tėvai iš namų nemeta. Be to, pati iš Vilniaus esat, ten didesnės perspektyvos ir geresnės sąlygos, mano galva. Lengviau rasti normalų ir gerai apmokamą darbą. Kai bus toks, tai ir lengviau išeiti. O man mano miestely tai stogą nuraut baigia. Visi draugai išvykę, darbo rasti neįmanoma, nes nėra jo. Net nėra kur nueiti. Žodžiu darbas kažkur kitur vienintelė mano viltis dabar

Tai kad skambino tos imones drektorius is savo asmeninio mobilaus telefono ir siap jau praejo kelios dienos, o as pati laukiau, kol jis vel paskambins, nes jis buvo taip pazadejes, kad pats paskambins, kad suderintu laika, o siandien kaip tik ta diena, kuria jis minejo del pokalbio. Tai vat jau per velu, taip ir nepaskambino, be to tokiai imonei kandidatu tikrai netruksta.

ateičiai, jei netinkamas metas, Jūs ramiai sakote, kad šiuo metu negalite kalbėti ir susitariat, ar Jūs, ar Jie perskambions tam tikru laiku, šiaip manęs visada paklausia ar galiu kalbėt, nes gi gal aš darbe sėdžiu, gal pas gydytoją, na nesvarbu, aš manau, kad tai natūralu, esu nekart pasakius, kad perskambinsiu, pvz. net dėl susitikimo laiko buvo, paskambino norėdami, kad ateičiau tada ir tada, sakau, ok, aš turiu susiderinti ir Jums perskambinsiu pasakyt ar tinka

Blogai, kad neišdrįsai perskambint pati iš ramios aplinkos. As nekart esu taip perskambinus ir tikrai nieko blogo ar neetiško tame nematau. Direktorius lygiai toks pats žmogus ir su juo galima kalbėtis

O del darbo biržos tai įdomūs pamąstymai. Iškart kai reorganizavo įstaigą ir praradau darbą, nuėjau ir užsiregistravau. Kodėl turėčiau pati mokėt sveikatos draudimą kol ieškaus kito darbo, jei tvarkingai mokėjau mokesčius? Aš ir nesitikėjau, kad DB man suras darbą. Radau pati, po 4 mėn neintensyvių paieškų. Tiksliau radau du, bet pasirinkau tą, kuris atitinko mano lūkesčius.
Viskas įmanoma, tik ant lėkštutės nieks to darbo neatneš.

Aciu uz patarimus, pati nesuprantu, kodel tada nepasakiau, kad dabar negaliu kalbet ir paskambinsiu veliau.
Taip blogai isejo. Tiesa sakant as norejau jam ant rytojaus paskambint ir pasakyt, kad noriu pasitikslint susitikimo laika, bet pasitariau su MB ir tas pasake kad neskambinciau, nes dar nebuvau pokalbi ir neturiu teises taip skambint, tai ir neskambinau. O daugiau neturejau su kuo pasitart, tai vat saukstai jau po pietu.

Tai dabar paskambinkite gal? Visai tie šaukštai ne po pietų

Jis man kai skambino, tai buvo antradienis, pasake, kad noretu mane pakviest i pokalbi, tada paklause ar galiu tarkim koki ketvirtadieni (siandien), ir tada pasake, kad paskambins veliau kada pasakyt tikslu laika.

Tai vat dabar jau manau per velu skambint, butu geriausia, jei buciau paskambinus vakar. Ir siaip gal jis po to kai paminejo ketvirtadieni, staiga persigalvojo ir nebenorejo jau manes kviest, todel issisuko del laiko pasakydamas, kad paskambins veliau. Nes kai jis man skambino tai tuo metu tipo skaite mano cv, nors buvau jau pries dvi geras savaites issiuntus, tai vat manau ji uzkabino mano nuotrauka ir issilavinimas, o paskuj paskaite, kad neskaitant praktiku neturiu patirties. Ir dar bloga nuomone apie mane susidare, kai prastai mums ejo susisneket del triuksmo gatveje.

Nebūkite taip nusiteikus negatyviai. Labai jau pesimistiškai šnekate
Aš derinau laiką pokalbio tris kartus. Sakiau perskambinsiu kai galėsiu, tai pati skambinau po kelių dienų, neišejo, poto jie man skambino . Viskas normaliai. juk ir susiderini taip laiką, kad abiem pusėm būtų patogu, nes maža kas gali nutikti

Jau čia man nesąmonė atrodo, negi žmogus visą dieną turi namie tyloje būti, nes gal ims kas ir paskambins...
Papildyta:


Na taip

Būtinai skambinkit ir iš karto -dabar. O jei net ir velniop pasiųstų, gi ne per galvą duotų. O praleista galimybė ir dabar kankina, ir , manau, vėliau dar kankins. Paskambinat ir ramu:)

rimtos imones taip nesielgia, jei jau tiko kandidatas ir patiko, nepatinges perskambinti, juk turejo girdeti, kad nesi patalpoje.
Maziau suk galva del to, jei jau tokie dalykai juos atbaido, tai vargu ar labai jau geras yra ju poziuris i darbuotojus apskritai.