Atostogauti Brazilijoje? Taip, o kodėl ne? Brangu... Nepigu, žinoma, bet jei labai pasiilgote saulės ir šilumos, verta pabandyti. Kita vertus, iš Lietuvos skrenda pilni lėktuvai žmonių į Graikijos salas, Turkiją, Ispaniją, Maroką ten dar brangiau, bet skrenda...
Na, galima pamėginti ir į Braziliją. Ar tikrai verta trenktis per ekvatorių atostogauti? Ne, jei savaitę praleisti viešbutyje ant vandenyno kranto išlendant tik į greta esantį miestelį pasižvalgyti po restoranus ir parduotuves, tai taip toli važiuoti gal ir neverta, nors brangiai tai ir nekainuotų. Tačiau Brazilija penkta valstybė pasaulyje pagal teritorijos dydį, ten tikrai yra ką pasižiūrėti, ko negalima pamatyti niekur kitur pasaulyje, ten nuvažiuoti verta. Kainuoja šiek tiek brangiau, bet verta. Ir savaitės atostogų tam tikrai neužteks. Šalis labai polimorfiška tiek gamtos, tiek gyventojų, tiek klimato atžvilgiu, atostogos Rio, Salvadore arba Fortalezoje yra visai ne tas pats, kas atostogos Amazonėje arba Pantanale tai visiškai skirtingi, gal net priešingi, dalykai. Sambos festivaliai apskritai savitas reiškinys ir niekur kitur nepamatysi ne tik paties festivalio, bet ir tokio įvairumo žmonių sambūrio. Brazilijoje atstumai dideli iš vienos vietos į kitą reikia skristi lėktuvu ar bent porą dienų važiuoti tarpmiestiniais autobusais. Todėl planuojant kelionę reikėtų gerai įvertinti savo norus ir žinoti galimybes kiek turite laiko ir pinigų labiau verta važiuoti autobusu ir taip sutaupyti šiek tiek pinigų, bet prarasti laiko, ar skristi lėktuvu ir sumokėti šiek tiek brangiau, bet laimėti laiko. Bet kokiu atveju, reikia pasakyti, kad šalis kelionėms brangi į Aziją keliauti žymiai pigiau. Galima išsinuomoti automobilį, tačiau nuoma Brazilijoje labai brangi, D klasės automobilis sezono metu kainuotų apie 300 400 litų parai, pats mažiausias, dvivietis be kondicionieriaus 180 Lt/parai. Brangus variantas. Savo pasakojime stengsiuosi išvengti emocijų ir subjektyvumų, o pateikti informaciją, kuria galėtų pasinaudoti į ten ketinantys vykti žmonės. Tokios informacijos lietuviškuose tinklapiuose labai trūksta, čia daugiau vyrauja asmeninės emocijos, o norėtųsi nukeliavus toliau nuo Lietuvos sutikti ne tik dirbančių, bet ir keliaujančių tautiečių ir šį kartą teko sutikti lenkų, čekų, slovakų, rusų, bet nei vieno lietuvio truputį gaila, kad tautiečiai pirmenybę teikia AI viešbučiams Turkijoje ar Egipte. Kainas nurodysiu, galbūt, ne pačias mažiausias, tačiau keliaudamas didesnį dėmesį kreipiu į tai, kaip kokybiškai pailsėti už protingą kainą, o ne į tai, kaip atostogų metu kuo daugiau sutaupyti. Tikrai galima keliauti pigiau, pamatyti tą patį ir sutaupyti šiek tiek pinigų, pagrinde turint galvoje pragyvenimą galima atsisakyti restoranų lankymo, pirkti maistą gatvėje ir viešbučius iškeitus į hostelius kainą galima sumažinti daugiau nei pusiau - tai niekaip neatsilieps tam, ką pamatysite. Kita vertus, kaip besistengtum aprašyti, vis tiek nepavyks perduoti net mažos dalelės to, kas yra tam, kad žinotum, reikia nuvažiuoti ir pamatyti. Bet kokių pasaulio vietų nuostabiausių foto darbų galima rasti internete, todėl nuotraukos pažintine prasme taip pat mažai ką reiškia, bet, žinoma, tai geriau negu nieko. Mes keliavome nuo 2011 metų sausio vidurio iki vasario pradžios, todėl informacija bus būtent to laikotarpio Brazilija ruošiasi pasaulio futbolo čempionatui ir olimpinėms žaidynėms, ten daug naujų permainų, viskas labai dinamiška, todėl tai gali neatitikti jūsų patirties, jei ten buvote anksčiau arba vėliau.
Svarbiausia, žinoma, kaip ten nusigauti? Pirmiausia reikia atsisakyti minties nuvažiuoti į ten traukiniu arba autobusu, - reikės skristi, ilgai ir ne vienu lėktuvu. Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nėra, galima tik per vakarų Europos miestus. Bilietai kainuotų 3000 5000 Lt. Reikia ieškoti akcijų, tada bilietus galima įsigyti pigiau. Viena Lietuvos kelionių agentūra Lufthansa akcijinius bilietus į San Paulą pardavinėjo po 1700 Lt,- tada kelionės kaštai žymiai sumažėja. Iš Europos lėktuvai atskrenda į San Paulą, Rio de Žaneirą arba Fortalezą. Kitas kelionės variantas pasiekti P.Ameriką yra laivu tai trunka 2 savaites, ir kainuoja apie 5000 Lt, laivas išplaukia iš Lisabonos ir plaukia į Buenos Aires. Ką veikti toliau dalykas individualus. SP veikti nelabai yra ką, pats miestas kažkokių įdomumų neturi, architektūros ypatumais nepasižymi, galima dienai nuvykti apsižiūrėti į centrą, tačiau ilgiau ten būti netikslinga, lauke 35 laipsniai ir dideliame mieste greitai ima trūkti oro. Toliau keliauti Brazilijoje patogiausia lėktuvais, yra daug vietinių oro kompanijų, kurios siūlo visai neblogą servisą už priimtinas kainas jos šiek tiek mažesnės negu Europoje, bet kiek didesnės nei Azijoje, be to, svyruoja labai didele amplitude, sakykim bilietas iš SP į Manaus kaina svyravo nuo 90 $ iki 400 $. Mes, žinoma, pirkome pigiausius bilietus, todėl skristi teko vakare ir Manaus atsidūrėme 2 val. nakties. Labai patogu Brazilijoje pirkti airpass-ą tai toks daiktas, kuris atstoja kelis vidaus skrydžių bilietus, per daug nesiplėsiu, galima pasižiūrėti http://www.brol.com/brazilairpass.asp, bet vertindamas iš savo patirties, pasakysiu, kad reikia labai gerai įvertinti ir kitas galimybes bilietus vidiniams skrydžiams rezervavau per expedia ir galutiniame rezultate jie man kainavo truputį pigiau nei būčiau sumokėjęs už airpasą. Jei, tarkime reikia patekti iš SP į Rio galima per valandą nuskristi lėktuvu (100 R$) arba per 6 valandas nuvažiuoti tarpmiestiniu autobusu (80 R$) neaišku kas bus greičiau ir pigiau, kadangi reikia nuvykti į oro uostą, paskui iš oro uosto kaina bus panaši, reikia pasiskaičiuoti ar sutaupysite laiko ir laimėsite pinigų. Kur verta keliauti Brazilijoje gali rinktis kiekvienas pagal savo prioritetus. Iguasu kriokliai, Pantanalas, Amazonė, Salvadoras, Rio de Žaneiras, Ilha Grande ir t.t.- galybės nuostabių vietų į kurias pasižiūrėti žmonės plūsta iš viso pasaulio jau daugelį metų. Pagrindiniai oro vežėjai Brazilijoje yra TAM ir GOL kompanijos, bet yra ir kitų, mažesnių ir, greičiausia, pigesnių. Mums truputį problematiška jų rezervacijos sistema daug vietinių tinklapių reikalauja braziliško ID numerio, yra tik portugalų kalba arba, tiesiog, nepriima nebraziliškų kredito kortelių. Aš užsisakiau per www.expedia.com, tačiau tikrai yra ir kitų. Vietiniai skrydžiai oro uostuose atskirti nuo tarptautinių ir organizuoti labai tvarkingai. Keturis vidaus skrydžius skridome su TAM oro linijomis ir neteko nusivilti nei punktualumu, nei servisu. Blogiausiu atveju, jeigu turite laiko ir nestokojate sėkmės, skrydžius visada galima nusipirkti oro uoste prieš skrydį, tik kainuoti gali truputį brangiau ir jie, kažkodėl, labai mėgsta pardavinėti skrydžius su 2 ar 3 persėdimais tai net ne persėdimai, o nusileidimai, kai iš lėktuvo išlipti nereikia, tiesiog, pasikeičia dalis keleivių. Kita kelionių šalies viduje alternatyva tarpmiestiniai autobusai. Jie dideli, patogūs, veža po kelias dienas ir jais galima įveikti gana tolimus atstumus. Visuose tarpmiestiniuose autobusuose yra tualetas, kas 2 valandas jie sustoja stotyse arba savo specialiose stotelėse, kuriose aprūpina nemokamu šaltu vandeniu, važiuoja gana tiksliai pagal grafiką. Bilietus reikia pirkti bilietų kasoje, o ant bilieto užrašyti paso numerį. Įlipant į autobusą būtina pateikti pasą, brazilams ID kortelę. Autobusų tinklas labai tankus, tačiau nepatogumą sukelia tai, kad jie yra suskirstyti pagal kompanijas t.y. jei domitės kokiu nors reisu vienoje kompanijoje, jie jums nieko nepasakys apie kitas, o sudarinės kelionę savo kompanijos autobusais, nors ta kelionė bus sudėtingesnė ir ilgesnė, kai, tuo tarpu, už kampo kitoje kompanijoje galima nusipirkti tuo pačiu maršrutu tiesioginį ir net pigesnį bilietą. Ypač sunku aiškintis tokius niuansus nemokant portugališkai. Taip, taip būtent portugališkai Brazilijoje kalbama tik portugališkai ir jei kas nors mano, kad mokėdami ispaniškai ten lengvai galės susišnekėti, truputį klysta. Tai, žinoma, priklauso nuo to, kurioje Brazilijos vietoje esate pasienyje gyvenantys žmonės gal kalba ir neblogai. Aš pats, deja, nemoku kalbėtis nei portugališkai, nei ispaniškai, tačiau teko bendrauti su moterimi iš Čilės, kuri tvirtino, kad ji brazilus supranta apie 30, o brazilai ją apie 20 procentų susišnekėti gal ir galima, bet pasišnekėti nelabai, tačiau reikia atminti, kad ta moteris ispaniškai šneka visiškai laisvai. Angliškai galima susišnekėti turistų lankomose vietose, kai kuriuose viešbučiuose, bet, dažniausia, jei nemoki portugališkai, tai jokio skirtumo ar šnekėsi angliškai, ar lietuviškai vienodai niekas nesupras. Panašiai kaip Lietuvoje. Bet jei abi pusės suinteresuotos, visada galima rasti bendrą kalbą. Nors tai ir sukelia didelį diskomfortą. Kita vertus, labai populiarus ir naudingas žestas į viršų iškeltas nykštys (dar geriau du) tai supranta jie, pas juos tai labai populiaru ir tai suprantame mes. Prieš vykstant portugališkai buvau išmokęs skaičius, kai kuriuos pavadinimus ir tai labai padėjo tai galima padaryti skrendant lėktuvu. Kitas dalykas dėl kurio nerimauja turistai kreditinės kortelės. Didesniuose miestuose, turistinėse vietovėse jas mielai ima, galima atsiskaityti net už smulkmenas, išsigryninti pinigus galima tarptautiniuose bankomatuose didesniuose miestuose jų yra bankų skyriuose, kitur reikia ieškoti oro uostuose ar stotyse (ant jų yra užrašas international arba aptarnaujamų kortelių paveiksliukai).
http://i882.photobuc...razilija684.jpg
Grynus pinigus išsikeisti kiek sunkiau, keityklos tik bankų skyriuose ir stotyse, bet visur komisinis mokestis 5 15 JAV dolerių. Pinigų kursas $/R$ 1,7; /R$ - 2; R$/Lt 1,6 (liūdna, nes prieš 5 metus buvo 0,7). Tačiau atokesnėse vietovėse problemų su kortelėmis gali kilti tiek mėginant atsiskaityti, tiek išsigryninti pinigus. Sekmadienio vakarą Manaus kavinėje atmetė mėginimą atsiskaityti Visa kortele, pinigų bankomatas taip pat neišdavė. Bankomatai veikia kiek kitaip nei pas mus ten kortelę operacijos pradžioje reikia tik įkišti ir ištraukti, toliau visos operacijos atliekamos be kortelės kažkaip neįprasta imti pinigus kai kortelė kišenėje. Bet, nepaisant kaip jums seksis, visada reikia turėti kažkiek grynų pinigų smulkioms išlaidoms geriausia realais, nors turistinėse vietose, ypač turguje (ne parduotuvėje), gerai ima ir dolerius.
Visa Pietų Amerika ir, žinoma, Brazilija pasaulyje garsėja kaip pavojingos šalys nusikalstamumo atžvilgiu. Gal taip ir yra vienas dalykas į kurį atkreipiau dėmesį, kad Brazilijoje retai pamatysi žmones su fotoaparatais vaikščiojančius po miestą turistinėse vietovėse fotoaparatą turi kiekvienas, o kiek nutolus, jų nebeturi niekas. Tačiau net jei ten ir nėra taip pavojinga kaip daugelis atvykusių įsitikinę, šiek tiek saugumo laikytis gal ir vertėtų, ypač dideliuose miestuose. Mūsų kelionės metu jokių incidentų nebuvo ir nieko panašaus nepatyrėme, tačiau, atsargumo dėlei, daug pinigų su savimi nesinešiodavome ir turėjome kelias banko korteles, kurias laikėme skirtingose vietose. Brazilijoje svarbu neišsiskirti iš minios, nedėvėti brangių papuošalų, nemojuoti išsipūtusia pinigine, nevaikščioti ten, kur jūsų niekas nelaukia, kur mažai žmonių, ypač naktimis. Ką nors perkant, ar tariantis dėl kainos visada įsitikinkite, kad kaina nurodoma Brazilijos realais, venkite, kad kokia nors paslauga jums būtų suteikta prieš susitariant dėl kainos, neaiškinkite nepažįstamiems žmonėms, kad jūs Brazilijoje pirmą kartą, neprisigerkite arba neprisirūkykite iki kontrolės praradimo, narkotikų apskritai reikėtų vengti nes tai sunkus nusikaltimas. Pagal Brazilijos įstatymus, užsieniečiai visur su savimi turi nešiotis pasą, turistinėse zonose gal ir galima būtų išsisukti, tačiau kitur turėsite piniginių nuostolių, - apskritai stenkitės vengti bet kokių kontaktų su policija nes ji ten šiek tiek korumpuota, o nežinantys vietos įstatymų ir nemokantys kalbos turistai policininkams tampa lengvu grobiu išsunkti vieną kitą realą. Kažkas, gal būt, mano patarimus palaikys kiek paranoiškais (mes buvom ir nieko nenutiko), tačiau jeigu jau rašau, tai ir įspėju, laikysitės jų ar ne jūsų reikalas, juolab, kad net laikantis šių patarimų laisvai galite patirti kokių nors nemalonumų, tiesiog tai padės sumažinti riziką įsivelti į kokius nors nepageidaujamus incidentus. Kažkas panašaus ir dėl skiepų būtina pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, tačiau gerti vaistus nuo maliarijos ar negerti jei važiuojate į Amazonę tik jūsų reikalas. Žmona gėrė vaistus Maleron, o aš negėriau, dabar abu sveiki. Ką patarti? Mus po džiungles vedžiojęs vietinis gidas-indėnas sakė, kad maliarija susirgti ten ne tiek jau ir daug šansų, sakė, kad jei vienu metu suserga 2 3 žmonės, valstybė jau imasi nepaprastų priemonių,- reikia atminti, kad Manaus gyvena apie 2 mln. žmonių. Maleronas turi daug nepageidaujamo veikimo ir šalutinių reiškinių, jo vartojimas nebūtinai užkerta kelią ligai, dažnai tik palengvina ligos eigą. Tie vaistai brangūs, vietiniai jų negeria, gido teigimu tai ne kas kita kaip farmacininkų biznis. Dėl vaistų gėrimo, vėlgi, reikia pasirinkti patiems gerti ar negerti nes teoriškai, nors ir nedidelė, tačiau galimybė susirgti maliarija yra.
Mes atostogauti vykome trims savaitėms, kelionę padalinome į penkias dalis Amazonės džiunglės, Rio de Žaneiras, Iguasu kriokliai, kelionė laivu į Buenos Aires ir Montevideo, Ilhabela. Kelionę sudarė 10 skrydžių lėktuvu, greitaeigis kateris, 4 tarpmiestinių autobusų maršrutai, plaukimas laivu, na ir, žinoma, vietiniai autobusai, traukinukai, keltai ir keltuvai. Tokiu metu Brazilijoje karšta, kelionės metu dienomis temperatūra nebuvo nukritusi žemiau nei 30ºC, vasara trunka nuo gruodžio iki vasario kaip tik tokiu metu yra ir atostogų sezonas, taip, kad kainos žymiai kilstelėtos ir rezervacijas verta daryti iš anksto. Tokius dalykus labai verta numatyti planuojant keliones pėsti, kadangi kylant oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgnumui, proporcingai mažėja įveikiamų maršrutų ilgis per dieną. Viešbučius užsisakėme dalį per rezervacijos sistemą www.booking.com, dalį tiesiogiai iš viešbučių derybų būdu, teko pasinaudoti www.hostelworld.com užsisakant bendrabutį ir mėginome www.hostelsbooking.com, tačiau prieš pat išvykstant mūsų rezervaciją kažkodėl atšaukė, teko ieškotis naujų, todėl pastaruoju saitu naudotis nepatarčiau tai gali kainuoti. Rezervavimo sistemų yra begalės ir kiekvienas gali pasirinkti savo nuožiūra. Savo kelionės aprašyme nuotraukas ir komentarus pasistengsiu išdėstyti chronologine tvarka kaip tai ir vyko, o kadangi neturiu tiek laiko, kad galima būtų iškloti viską vienu kartu, padarysiu tai atitinkamai kelionės segmentams.
Puiki kelione 
Besidomintiems kelione i Brazilija ir pigiais bilietais siulyciau atidziai stebeti www. cheapflights.co.uk tinklalapi ir ieskoti spec pasiulymu
Labai liudina braziliskos kainos, nesuprantu, ko taip ten viskas uzkelta
Besidomintiems kelione i Brazilija ir pigiais bilietais siulyciau atidziai stebeti www. cheapflights.co.uk tinklalapi ir ieskoti spec pasiulymu
Labai liudina braziliskos kainos, nesuprantu, ko taip ten viskas uzkelta
Robinzonai čia tau , kad randi laiko aprašyti su tiek naudingos info. Dabar labai laukiam vaizdinės medžiagos ir tolimesnio pasakojimo, ypač iš Amazonės. Tikriausiai tai pirmasis fotoreportažas iš šios šalies, nebent dar Archidėja suras laiko grįžus pasidalinti įspūdžiais.
, kad randi laiko aprašyti su tiek naudingos info. Dabar labai laukiam vaizdinės medžiagos ir tolimesnio pasakojimo, ypač iš Amazonės. Tikriausiai tai pirmasis fotoreportažas iš šios šalies, nebent dar Archidėja suras laiko grįžus pasidalinti įspūdžiais.
QUOTE(Gezike @ 2011 02 23, 17:36)
Kainos ten neužkeltos, čia euras ir mūsų litas taip nusmukęs.
Pagrindinės vietos, jau daug metų traukiančios aplankyti tolimus kraštus, kaip tik buvo Amazonė ir Rio de Žaneiras. Amazonė, žinoma, viliojo savo laukine ir sudėtinga gamta, o Rio tuo, kad tai buvo krištolinė Ostapo Benderio gyvenimo svajonė. Taigi, kas ta Amazonė? Iš mokyklinio geografijos kurso kiekvienas žino : ilgiausia ir vandeningiausia pasaulyje upė formuojasi Peru, Venesueloje, Bolivijoje, virsta Rio Solimões, o įtekėjusi į Braziliją, ties Manaus miestu, susilieja su Rio Negro, besiformuojančia Kolumbijoje, ir virsta Amazone. Viso to galima būtų ir nežinoti, tačiau Amazonė nėra vien upė, kaip mes ją įsivaizduojame. Kadangi tai yra ekvatorinė upė, ją supa nepakartojamo grožio ir įdomumo gamta, tai viena didžiausių pasaulyje gamtinių sričių, pasižyminti labai gausia ir įvairia augalija bei gyvūnija, specifinėmis klimatinėmis sąlygomis. Amazonija vienas mažiausiai ištirtų ir įsisavintų pasaulio regionų. Dabar, grįžus, manęs dažnai klausia ar matei ten liūtų, tigrų ar kokių nors kitokių žvėrių. Turiu nuliūdinti jų ten nėra. Ir negali būti Amazonės miškai labai tankūs ir labai nedraugiški lankytojams, juose vyksta nuolatinė kova dėl būvio, ten vyrauja labai didelė oro drėgmė, kuri, veikiama pusiaujo saulės spindulių ir gausios augmenijos, sudaro pirties, o gal net pragaro efektą, neskaitant nuodingų ir dygliuotų augalų arba vabzdžių - prasibrauti pro tokius miškus nei žmogui nei gyvūnui labai toli tikrai nepavyktų, todėl galima sutikti tik medžiuose gyvenančius jaguarus ir lūšis. Ačiū Dievui, mes nesutikome, tačiau matėm laikas nuo laiko medžiais prasiaučiančius būrius beždžionių jos keliaudavo savo reikalais, aiškindavosi tarpusavio santykius ir dėmesio į mus nekreipė, todėl kartais praeinančio būrio net nematydavome, o tik girdėdavome charakteringą jų sukeliamą triukšmą. Šiek tiek nukrypau nuo pačios upės taigi, Amazonė ilga, plati, vandeningiausia pasaulyje upė, jos plotis vietomis viršija 20 km., ją sudaro dvi skirtingos ekologinės sistemos, aš ne gamtininkas, bet jie jas vadina drumsto vandens ekosistema, kuri formuojasi iš Rio Solimões ir juodo vandens ekosistema, kuri formuojasi iš Rio Negro. Drumsto vandens ekosistema (muddy water ecosystem), gal vertimas ir nelabai tikslus, išsidėsčiusi Amazonės žemumoje, ją formuoja daug įtekančių nedidelių upių Madeira, Solimoes, Maori ež., Juma ir kt., - šioje sistemoje gausu gruntinių priemaišų, organinių atliekų ir įvairių vabzdžių kad geriau būtų įsivaizduoti tirštos pelkės. Kadangi tai žemuma, liūčių sezono metu vanduo užlieja dideles miško ir pievų teritorijas kai kuriose vietose po vandeniu atsiduria net iki 60 km. džiunglių, tokioje ekosistemoje ypač gerai jaučiasi paukščiai, žuvys ir įvairūs ropliai, nes yra daug vabzdžių, kuriais jie minta. Sauso sezono metu nusekusios upės krantai tampa itin derlingi žemdirbystei, o kartais kylantys potvyniai gausiai palaisto žemę. Tuo naudojasi indėnai, ten gyvenanti antra pagal dydį indėnų gentis Caboclos, kurių pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai ir yra žvejyba ir žemdirbystė, jie net turi nedideles naminių gyvulių fermas, turistams ten geresnė žvejyba, mėgstantiems daugiau paukščių. Tačiau yra vienas nepatogumas žymiai daugiau ir uodų.
http://i882.photobuc...razilija061.jpg
http://i882.photobuc...razilija059.jpg
http://i882.photobuc...razilija032.jpg
Kita ekosistema juodo vandens (black water ecosystem), ji taip vadinasi dėl juodos (arba tamsaus aukso) spalvos vandens tokią spalvą suteikia vandenyje esančios tanininės rūgštys išsiskiriančios iš lapų, medžių ir augalų šaknų. Taninai stabdo grybelių dauginimąsi, mikroorganizmų ir uodų veisimąsi, todėl jų ten žymiai mažiau negu drumstame vandenyje.
http://i882.photobuc...razilija079.jpg
http://i882.photobuc...razilija078.jpg
http://i882.photobuc...razilija077.jpg
http://i882.photobuc...razilija076.jpg
Tačiau nepaisant kad juodas, vanduo yra pakankamai švarus ir skaidrus : indėnas mane įtikinėjo, kad jis net turi gydomųjų savybių jei gerti nedideliais kiekiais ilgesnį laiką. Šioje ekosistemoje gyvena žymiai mažiau žmonių nes manoma, kad ten mažai žuvies tik 400 rūšių, sunkiau išgyventi ir vietiniai žmonės gyvenimui geriau renkasi žuvimi turtingesnę drumsto vandens ekosistemą joje net apie 2000 žuvų rūšių. Tie skaičiai mums, žinoma, mažai ką sako, bet verta prisiminti, kad visose Europos upėse, kartu sudėjus, gyvena 192 žuvų rūšys... Kita vertus, Rio Negro turi aukštus krantus, liūčių sezono metu vanduo pakyla apie 11 metrų, tačiau stipriai neišsilieja ir neparuošia derlingų žemių žemdirbystei, o miškuose medžiai senesni, didesni ir daugiau sausos žemės negu pelkių, todėl vietovės daugiau miškingos negu pelkėtos. Tačiau šios dvi ekosistemos dažnai maišosi, vietomis Amazonės krantai žemesni, vanduo išsilieja ir atsiranda tokie natūralūs drumsto vandens plotų intarpai. Viena iš tokių vietų, kur galima stebėti Solimos ir Negro susiliejimą ir yra meeting of the waters susiliejus upėms, vanduo nesimaišo, o vienas šalia kito teka dar apie 10 km. Labai įdomus, fenomenalus, gamtos reiškinys.
http://i882.photobuc...razilija015.jpg
http://i882.photobuc...razilija013.jpg
http://i882.photobuc.../Picture025.jpg
Šiuo metu Amazonėje skaitosi liūčių sezonas, tačiau vietiniai gyventojai tokį skirstymą į sezonus vertina labai skeptiškai tiek oro temperatūra, tiek lietūs labai kinta ir jau darosi sunku tiksliai nustatyti kuriuo metų laiku lis daugiausia, tačiau visi sutinka, kad Amazonės vandenys daugiausia pakyla gegužės birželio mėnesiais,- tokiu metu būna ir žemiausia metų temperatūra pasak indėno, kartais kelioms dienoms nukrenta net iki 12 laipsnių, tokiu metu jau niekas nieko dirbti nebegali, visi sėdi prie laužų ir labai daug žmonių serga įvairiomis peršalimo ligomis...
Kaip nuvykti į Amazonę? Reikia nuskristi į Amazonijos sostinę Manaus. Nuo Vilniaus tai užtrunka apie 22 valandas gryno skrydžio, o pridėjus pertraukas tarp lėktuvų, tas džiaugsmas mums truko beveik dvi dienas pusantros paros iki San Paulo, kur turėjome laisvą dieną, vakare išskridome, o naktį atvykome į Manaus. Laisva diena SP-e uždavė nemažą galvosūkį keliauti į miestą ar ilsėtis prieš skrydį į Manaus. Įvertinę kelionės trukmę, teigiamas ir neigiamas puses bei 12,5 val trukusį skrydį iš Frankfurto ir 4 valandomis sugrąžintą laiką, pasirinkome poilsį. Yra ten tokie viešbučiai, kurie siūlo kambarius dienos metu www.panamby.com.br jie pasiima iš oro uosto, apgyvendina, vakare vėl nuveža į oro uostą. Viešbutyje nusnūdome, pavalgėme, pasimaudėme baseine, pasižiūrėjome tropinę liūtį ir vakare grįžome atgal į oro uostą, visas malonumas kainavo truputį mažiau nei 65 eurus. Kuklūs pietūs viešbučio restorane dviems 45 eurai viešbučiuose brangu. Adaptacijos laikotarpiui tokia dienotvarkė buvo kaip tik,- prieš akis dar laukė 5 valandų skrydis į Amazonę. Nuo Guarulhos (SP) oro uosto važiuoja mėlynai baltas autobusas iki miesto centro, kainuoja 15 eurų, bagažo saugojimo kamera yra dešinėje pusėje išėjus iš atvykimo salės į lauką, ten pat ir tarpmiestinių autobusų bilietų kasa jei vykstate SP-o valstijoje, jeigu toliau yra atskiras autobusas į Radoviarią (taip vadinasi autobusų stotys) ir metro, kuriuo galima nusigauti į miesto centrą, taip išeitų pigiau, bet užtruktų ilgiau. Mes taip nepadarėme ir tuo labai nenusivylėme, nes vakarinis skrydis mūsų laiką grąžino dar 2 valandomis ir nuo namų jau atsilikome šešiomis, o vidurnaktį atvykus į Manaus taksi teko važiuoti į hostelį Rodonia (25 eurai). Pirmą (greičiausia ir paskutinį) kartą gyvenau hostelyje ten laukė nedidelis siaubukas. Kadangi miegui tą naktį mes turėjome tik 5 valandas, o reklamoje buvo parašyta, kad kambarys su pusryčiais, su kondicionieriumi, šaldytuvu, televizoriumi ir atskiru dušu, nutariau šiek tiek sutaupyti ir užsakiau tokį kambariuką už 20 eurų. Tačiau ne taip ten viskas gerai pasirodė nuvykus, nors, žinoma, ginčytis tikrai nėra dėl ko. Naktį įėjimas į hostelį atrodė kaip landynė, prieblandoje skendinčios nutriušusios sienos, apdaužyti neprabangūs baldai, senas šaldytuvas su vandeniu ir limonadu hole (taip pavadinau koridoriaus išplatėjimą maždaug 2x2 m. dydžio). Tokiais pačiais paslaptingais koridoriais buvome nuvesti į pusrūsyje esantį kambarį kokių 8 kv. m. patalpa su dvigule lova po langu pristumta prie sienos, kitame kampe stovėjo 70-ųjų metų griaudintis šaldytuvas, o lange išdidžiai birbė kokių 20 m. senumo kondicionierius. Patalynės nėra, užtat yra televizorius jungti nedrįsau, kad nesprogtų, dar į sieną buvo atremtas sudaužytas veidrodis, o lubose buvo įkaltas kablys (labai pavojingai taip ir traukia užsinerti kilpą). Laiko miegui buvo nedaug, apsiklojome savo rankšluosčiais ir nusprendėme numigti iki ryto. Kur tau! Na, šaldytuvą iš rozetės išjungėme ir triukšmo sumažėjo, tačiau greitai paaiškėjo, kad kondicionierius ne ką mažesnis triukšmo šaltinis, bet jį išjungus, tampa pernelyg karšta, jį įjungus, miegoti neleidžia triukšmas, o Lietuvoje, kaip tik, rytas - pasipylė telefono skambučiai... Apie dušą nerašysiu, atitinkamai atrodė ir jis, vanduo nors ir iš abiejų kranų bėgo šaltas, bet ten šaltas kaip pas mus šiltas, praustis galima. Kadangi sutartu laiku mus turėjo pasiimti žmogus, atsikėlėme, nusiprausėme, o pusryčiams dar gavome bandelę su margarinu, apelsinų sulčių iš miltelių ir kavos su pienu Braziliški pusryčiai. Bet pigu. Mus pasitikęs žmogus nuvežė į uostą, pristatė katerio kapitonui ir, pasiėmęs sutartus pinigus, išvyko, o mus su studentų iš Italijos porele ir moterimi su dukra iš Čilės susodino į laivą ir išvežė žiūrėti vandenų susiliejimo.
Manaus, - Amazonijos sostinė, dabar šiek tiek nutriušęs apie 2 mln. gyventojų miestas, kuris klestėjo kaučiuko vyravimo pramonėje laikais,- tada tai buvo turtingiausias Brazilijos miestas, prisistatė daugybę brangių, bet neskoningų pastatų, į ten privažiavo daug gyventojų, bet, atsiradus sintetikai, pinigų srautai sumažėjo, miestas neteko savo buvusio žavesio, tapo prastai prižiūrimas ir dabar neblizga pastatai, nors dar palyginti neseni, dėl nepriežiūros ir nepalankaus klimato aiškiai reikalauja remonto, gyventojai tamsaus gymio, labai daug indėnų, gatvės nelygios, daug turgelių, nesimato parduotuvių spindinčiomis vitrinomis.
http://i882.photobuc.../Picture018.jpg
http://i882.photobuc.../Picture013.jpg
Tai Amazonijos centras čia Amazonės gyventojai mažais laiveliais atvyksta į žuvų turgų, esantį prie pat prieplaukos, parduoda žuvį, nusiperka produktų, degalų ir grįžta į džiungles.
http://i882.photobuc...razilija001.jpg
http://i882.photobuc.../Picture007.jpg
http://i882.photobuc.../Picture009.jpg
Brazilijoje visi ilsisi ten, kur patinka, jei pavargo, nieko keista matyti žmones ant šaligatvių, prie parduotuvių, ar kitose tam nepritaikytose vietose...
http://i882.photobuc.../Picture010.jpg
Degalai paklausi prekė, todėl degalinės stovi tiesiog ant vandens.
http://i882.photobuc.../Picture014.jpg
http://i882.photobuc.../Picture015.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
Yra ir didžioji navigacija, laivų nedaug, bet gana dideli. Didžiausią daugumą sudaro turizmui skirti laivai, kurių galybė prieplaukoje laukia turistų norinčių nuplaukti upe į vieną ar kitą pusę. Yra keleivinių laivukų, plaukiančių net iki vandenyno per visą Amazonę, yra maži lėktuviukai, malūnsparniai, kuriais galima paskraidyti virš Amazonijos. Tačiau daugiausia turistų, kaip ir mes, į Manaus atvyko tik laikinai stotelei pakeliui į džiunglių ložę taip vadinasi palei Amazonės krantus arba intakuose įrengti įvairaus dydžio nameliai ir viešbutėliai, turintys savo gidus, organizuojantys ekskursijas į džiungles, apgyvendinantys ir maitinantys turistus. Jie išsidėstę apie 100 km. upe nuo miesto įvairiomis kryptimis ir gali būti įvairaus komforto lygio nuo plaukiojančio namuko be elektros iki gana prabangaus viešbučio krante. Galima rinktis pagal norus ir kišenę. Trukmė, kurią galima praleisti tokiose ložėse įvairi nuo vienos dienos iki 5 yra paruoštos specialios programos, tačiau jei norėtumėte vykti ilgesniam laikui, nesunkiai galima susitarti ir dėl individualios programos sudarymo. Keliones reikia užsisakyti vietinėse kelionių agentūrose, kurios jas organizuoja. Mes užsisakėme http://www.planettours.com.br/. Bet tų firmų yra daug, reikia ieškoti įvairių variantų, galima derėtis, jie atsiunčia pasiūlymus reikia išsirinkti kas patinka. Kainos nuo 70 iki 110 dolerių dienai vienam žmogui. Jei norėsite komforto, galima gauti brangiau. http://www.amazonast...gle_lodges.html Firma jus pasiima iš oro uosto arba viešbučio, nuveža į ložę, ten suorganizuoja žadėtas išvykas ir grąžina į miestą. Galima nesinaudoti firmų paslaugomis, daug pasiūlymų vietiniai siūlo jau oro uoste, daug kelionių organizatorių yra mieste, uoste galima derėtis tiesiog pasirinkus laivą - su jo kapitonu.
http://i882.photobuc...razilija004.jpg
http://i882.photobuc...razilija007.jpg
http://i882.photobuc...razilija008.jpg
http://i882.photobuc...razilija003.jpg
Tačiau renkantis firmą būtinai atkreipkite dėmesį ar ji turi valstybinį sertifikatą, kadangi pinigus sumokate prieš išvykdami į turą ir jos darbuotojų daugiau nesutinkate, o kiek bus vykdoma jūsų sutartis jau tik firmos sąžinės reikalas. Turinčios sertifikatus firmos bijo jį prarasti ir laikosi sutarties, o privatūs nesertifikuoti paslaugų tiekėjai dažnai nesugeba vykdyti įsipareigojimų, praktiškai, niekuo nerizikuodami dažniausia tai būna nepilnai vykdoma programa, blogai angliškai kalbantis gidas arba nepilnavertė mityba. Maitinimą tokiose sutartyse numato visi, o vandenį ne, todėl svarbu atkreipti dėmesį į vandens suteikimą arba nesuteikimą, jei vanduo neįtrauktas, jis kainuos brangiai, o jo ten reikia daug. Na, ir labai individualus dalykas yra trukmė, su mumis keliavę Italijos studentai vyko 2 dienoms, moterys iš Čilės 1 dienai ir sakė, kad miegoti ložėje tikrai neketina, o mums labai nepavydi ir net truputį mūsų gailisi. Mes buvome užsisakę 4 dienų programą su viena nakvyne džiunglėse. Dabar vertinant, trijų dienų programa būtų pats tas, jei esate sveiki ir turite pakankamai energijos nes paskutinę dieną (po nakvynės džiunglėse) mes praleidome kelias valandas besimaudydami upėje ir paprasčiausiai ilsėdamiesi.
Manaus, - Amazonijos sostinė, dabar šiek tiek nutriušęs apie 2 mln. gyventojų miestas, kuris klestėjo kaučiuko vyravimo pramonėje laikais,- tada tai buvo turtingiausias Brazilijos miestas, prisistatė daugybę brangių, bet neskoningų pastatų, į ten privažiavo daug gyventojų, bet, atsiradus sintetikai, pinigų srautai sumažėjo, miestas neteko savo buvusio žavesio, tapo prastai prižiūrimas ir dabar neblizga pastatai, nors dar palyginti neseni, dėl nepriežiūros ir nepalankaus klimato aiškiai reikalauja remonto, gyventojai tamsaus gymio, labai daug indėnų, gatvės nelygios, daug turgelių, nesimato parduotuvių spindinčiomis vitrinomis.
http://i882.photobuc.../Picture018.jpg
http://i882.photobuc.../Picture013.jpg
Tai Amazonijos centras čia Amazonės gyventojai mažais laiveliais atvyksta į žuvų turgų, esantį prie pat prieplaukos, parduoda žuvį, nusiperka produktų, degalų ir grįžta į džiungles.
http://i882.photobuc...razilija001.jpg
http://i882.photobuc.../Picture007.jpg
http://i882.photobuc.../Picture009.jpg
Brazilijoje visi ilsisi ten, kur patinka, jei pavargo, nieko keista matyti žmones ant šaligatvių, prie parduotuvių, ar kitose tam nepritaikytose vietose...
http://i882.photobuc.../Picture010.jpg
Degalai paklausi prekė, todėl degalinės stovi tiesiog ant vandens.
http://i882.photobuc.../Picture014.jpg
http://i882.photobuc.../Picture015.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
Yra ir didžioji navigacija, laivų nedaug, bet gana dideli. Didžiausią daugumą sudaro turizmui skirti laivai, kurių galybė prieplaukoje laukia turistų norinčių nuplaukti upe į vieną ar kitą pusę. Yra keleivinių laivukų, plaukiančių net iki vandenyno per visą Amazonę, yra maži lėktuviukai, malūnsparniai, kuriais galima paskraidyti virš Amazonijos. Tačiau daugiausia turistų, kaip ir mes, į Manaus atvyko tik laikinai stotelei pakeliui į džiunglių ložę taip vadinasi palei Amazonės krantus arba intakuose įrengti įvairaus dydžio nameliai ir viešbutėliai, turintys savo gidus, organizuojantys ekskursijas į džiungles, apgyvendinantys ir maitinantys turistus. Jie išsidėstę apie 100 km. upe nuo miesto įvairiomis kryptimis ir gali būti įvairaus komforto lygio nuo plaukiojančio namuko be elektros iki gana prabangaus viešbučio krante. Galima rinktis pagal norus ir kišenę. Trukmė, kurią galima praleisti tokiose ložėse įvairi nuo vienos dienos iki 5 yra paruoštos specialios programos, tačiau jei norėtumėte vykti ilgesniam laikui, nesunkiai galima susitarti ir dėl individualios programos sudarymo. Keliones reikia užsisakyti vietinėse kelionių agentūrose, kurios jas organizuoja. Mes užsisakėme http://www.planettours.com.br/. Bet tų firmų yra daug, reikia ieškoti įvairių variantų, galima derėtis, jie atsiunčia pasiūlymus reikia išsirinkti kas patinka. Kainos nuo 70 iki 110 dolerių dienai vienam žmogui. Jei norėsite komforto, galima gauti brangiau. http://www.amazonast...gle_lodges.html Firma jus pasiima iš oro uosto arba viešbučio, nuveža į ložę, ten suorganizuoja žadėtas išvykas ir grąžina į miestą. Galima nesinaudoti firmų paslaugomis, daug pasiūlymų vietiniai siūlo jau oro uoste, daug kelionių organizatorių yra mieste, uoste galima derėtis tiesiog pasirinkus laivą - su jo kapitonu.
http://i882.photobuc...razilija004.jpg
http://i882.photobuc...razilija007.jpg
http://i882.photobuc...razilija008.jpg
http://i882.photobuc...razilija003.jpg
Tačiau renkantis firmą būtinai atkreipkite dėmesį ar ji turi valstybinį sertifikatą, kadangi pinigus sumokate prieš išvykdami į turą ir jos darbuotojų daugiau nesutinkate, o kiek bus vykdoma jūsų sutartis jau tik firmos sąžinės reikalas. Turinčios sertifikatus firmos bijo jį prarasti ir laikosi sutarties, o privatūs nesertifikuoti paslaugų tiekėjai dažnai nesugeba vykdyti įsipareigojimų, praktiškai, niekuo nerizikuodami dažniausia tai būna nepilnai vykdoma programa, blogai angliškai kalbantis gidas arba nepilnavertė mityba. Maitinimą tokiose sutartyse numato visi, o vandenį ne, todėl svarbu atkreipti dėmesį į vandens suteikimą arba nesuteikimą, jei vanduo neįtrauktas, jis kainuos brangiai, o jo ten reikia daug. Na, ir labai individualus dalykas yra trukmė, su mumis keliavę Italijos studentai vyko 2 dienoms, moterys iš Čilės 1 dienai ir sakė, kad miegoti ložėje tikrai neketina, o mums labai nepavydi ir net truputį mūsų gailisi. Mes buvome užsisakę 4 dienų programą su viena nakvyne džiunglėse. Dabar vertinant, trijų dienų programa būtų pats tas, jei esate sveiki ir turite pakankamai energijos nes paskutinę dieną (po nakvynės džiunglėse) mes praleidome kelias valandas besimaudydami upėje ir paprasčiausiai ilsėdamiesi.
Puikiai žinau, kad Lietuvoje esama pasitikinčių savo jėgomis ir labai kietų keliautojų, todėl, savęs nuraminimui, norėtųsi įspėti, - jeigu planuojate iškeliauti į džiungles ir ten keletą dienų pagyventi vieni, nesinaudodami vietinių gyventojų ar agentūrų paslaugomis, galit labai nusivilti. Amazonės džiunglės savo gyvūnija ir augmenija, visiškai neprimena nei europinių, nei azijietiškų, nei Sibiro miškų, - ten nepasistatysi palapinės, nesusikursi laužo, ten be mačetės nelabai net pavyks pro jas prasibrauti, todėl, bent jau pirmą kartą, rekomenduoju pasinaudoti siūlomomis paslaugomis, juolab, kad jos nėra labai brangios ir daug sutaupyti jums tikrai nepavyks.
Mes pasinaudojome agentūros planettours paslaugomis ir ryte kateriu išplaukėme iš Manaus stebėti vandenų susijungimo tai yra keletas kilometrų aukštyn upe, reiškinys stebimas Amazonės upės viduryje, nežinau kiek tai matosi nuotraukoje, tačiau vietoje stebėti įdomu. Čia pat prisistato vietiniai paaugliai su nedideliu krokodiliuku ir tinginiu,
http://i882.photobuc...razilija018.jpg
http://i882.photobuc...razilija019.jpg
http://i882.photobuc...razilija024.jpg
vėliau dar atplaukia vienas su anakonda duoda turistams palaikyti, pačiupinėti, nusifotografuoti, tikėdamiesi už tai nedidelio atlygio.
http://i882.photobuc...razilija030.jpg
Toliau mūsų kelionė suko atgal, žemyn upe, sustojus vietiniame nacionaliniame parke Janaguary, kur ant vandens plaukiojo restoranėlis,
http://i882.photobuc...razilija035.jpg
prie jo nedidelė suvenyrų parduotuvė ir į mišką vedantis medinis takelis su ant medžių laukiančiomis beždžionėlėmis.
http://i882.photobuc...razilija040.jpg
http://i882.photobuc...razilija038.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture058.jpg
http://i882.photobuc.../Picture038.jpg
http://i882.photobuc...razilija040.jpg
Virš žemės pastatytu takeliu galima nukeliauti kokius 300 metrų į mišką, ten esančiame užutekyje pasigrožėti didžiulėmis lelijomis (Vitòria regia)
http://i882.photobuc...razilija053.jpg
http://i882.photobuc...razilija047.jpg
Deja, buvome pernelyg anksti ir lelijos dar nebuvo prasiskleidusios, vėliau tuo pačiu takeliu grįžome į katerį ir išplaukėme į savo ložę 40 km. žemyn upe. Atvykome tiksliai pietums, ložėje tuo metu gyveno porelė iš Brazilijos. Mes buvome užsisakę plaukiojančią ložę be patogumų, elektros ir karšto vandens, tačiau atskirame kambaryje su dušu, tuo tarpu galima užsisakyti nakvynes hamakuose,- yra ir tokia galimybė. Šiek tiek apsižiūrėję, gavome savo kambarį ir turėjome galimybę išsikrauti savo daiktus. Kas ta ložė?
http://i882.photobuc.../Picture116.jpg
http://i882.photobuc...razilija156.jpg
http://i882.photobuc...razilija157.jpg
http://i882.photobuc...razilija158.jpg
http://i882.photobuc...razilija160.jpg
http://i882.photobuc...razilija159.jpg
Tai ant vandens plaukiojantis medinis namelis, kurio fasadas nukreiptas į upės pusę su įrengta terasa. Terasoje stovi du stalai su suolais dengti klijuote ir suolas. Prieš terasą pririšti du dideli prieplauką atstojantys rastai ir dvi valtelės. Pats namukas nedidelis per vidurį platus koridorius, kuriame galima pasikabinti hamakus jei taip užsisakytumėte, o iš šonų kambariukai su įvairiais kiekiais lovų. Koridoriaus gale virtuvė, kurioje šeimininkės ruošdavo maistą, ūkinis pastatėlis ir nedidelis dyzeliukas įjungiamas kasdien 1 2 valandoms, kad pritrauktų vandens iš upės į dušų sistemą, tiksliau, į katilą, iš kurio vanduo aprūpina dušus ir praustuves. Karštas vanduo ir vandens šildymas neaktualus, kadangi ten ir taip vanduo tokiose talpyklose būna pernelyg šiltas, - upėje vanduo apie 30 laipsnių, o pabuvęs sistemoje jis dar labiau sušyla. Kambariukai apie 10 kv. m., jokių baldų juose nėra, tik lova be antklodės. Daiktus teko ir toliau laikyti savo lagaminuose. Kambariuko kampe lentine pertvara atskirtas tualetas su dušu ir praustuve. Dar sienoje buvo įkaltos kelios vinys, todėl kai kuriuos drabužius galėjome pasikabinti, tačiau tokių vinių buvo labai nedaug. Dar kas įdomu visos namelio pertvaros yra maždaug 2,5 m. aukščio, o stogas pakeltas virš jų dar kokius 30 cm., ir viršuje, pastogėje, palikta tuščia erdvė, tokiu būdu, nuo kaimynų buvome atskirti lentomis, tačiau visi garsai tiek iš kambarių, tiek iš tualetų ar dušų, po namelį sklisdavo be kliūčių, kartais net sukeldami gardaus juoko. Kartais tokia konstrukcija net leisdavo susilaukti netikėtų svečių :
http://i882.photobuc.../Picture136.jpg
Jokios elektros ir, suprantama, elektrinių prietaisų ten nebuvo. Kambariuose durys paprastos, sukaltos iš lentų, jokių spynų nėra, iš koridoriaus pusės pritaisytas geležiukas, prilaikantis, kad durys neatsidarytų savaime nameliui pasisupus ar pasvirus, o užsirakinimas iš vidaus nenumatytas apskritai. Pradžioje tokios sąlygos kiek neramino, tačiau vėliau supratome, kad to visiškai pakanka dėl apkrautos dienotvarkės į kambariuką sugrįždavome tik pamiegoti, nusiprausti arba persirengti, šiaip visi gyventojai valgydavo ir planuodavo išvykas visi kartu susėdę namelio terasoje. Namelio šeimininkai - brazilų šeima, kurios tėvas vežiodavo produktus iš miesto ir darydavo viską, ko reikia, motina su dukra gamindavo maistą, sūnus dirbo kaip motoristas, plukdydavo turistus, nes iš namelio galima išvykti tik valtimi, tačiau nei vienas šeimos narių nemokėjo nei žodžio angliškai. Vakarais dar vienas jaunas vaikinas įsitaisydavo hamake terasoje, tačiau dienomis jo nebūdavo ir mes nutarėme, kad tai, galimai, dukros vyras. Vienaip ar kitaip, namelio gyventojai ir šeimininkai visi vieni kitus pažinojo, o svetimi žmonės patekti į namelį nepastebėti negalėjo niekaip. Tiesa, pietų metu vienadieniai turistai atplaukdavo pavalgyti, bet visą laiką jie praleisdavo terasoje, į namuko vidų net neužeidami.
Taigi, susitvarkę daiktus ir persirengę, terasoje susipažinome su gidu viduramžis indėnas, gerai išmanantis vietinę gamtą ir puikiai kalbantis angliškai,- jis mus supažindino su dienotvarke, išklausė pageidavimus ir trumpai pristatė programą. Atskiru susitarimu su gidu galima buvo pasirinkti kelionės dienotvarkę ir nuspręsti ko labiausia norime. Vienintelis nepatogumas buvo, kad italai nesuprato angliškai, bet mokėjo šiek tiek portugališkai, šiek tiek ispaniškai, o mes mokėjome tik angliškai gidui teko viską pasakoti du kartus, tačiau didelių sunkumų dėl to nepatyrėme kokia kalba išgirsta klausimą, tokia kalba ir atsakydavo. Su namelio personalu taip pat galėjome susikalbėti tik gido pagalba, o vakarais, kai indėnas išplaukdavo namo, į kaimą, mūsų kontaktai apsiribodavo pavieniais žodžiais, gestais ir šypsenomis. Maistą ruošdavo šeimininkė su dukra rytais duodavo kavos, kiaušinienės, daržovių, margarino, pietums kepta žuvis (kasdien kitokia), ryžiai, nesūdytos virtos bulvės, daržovių salotos, arbūzas, vakarienei bulvės, ryžiai, daržovės, vištienos troškinys ir visada ant stalo stovėdavo krepšys su apelsinais, bananais, papajomis ir dar kokiais nors vaisiais. Maisto netrūko ir nebuvo per daug, gamino skaniai, aš nesu didelis žuvies mėgėjas, bet ten mielai valgiau paruoštą žuvį. Apskritai, tokiame karštyje kaip ten, apie maistą retai kada ir susimąstydavome, labiau rūpėjo vanduo, tiesa, apnikdavo svajonės ir apie šaltą alų, tačiau tik kaip svajonės, nors gidui apie tai ir užsiminiau. Kokią žuvį valgėme, taip ir nebesužinosiu, kadangi portugališkas pavadinimas nieko nesako, o lietuviškai niekas nemokėjo, kita vertus, gal lietuviškai tokio pavadinimo net ir nėra apskritai. Po pietų dar šiek tiek pabendravome, vėliau moterys iš Čilės išvyko atgal į Manaus, - jos ėmė 1 d. programą, o mes su gidu, motoristu ir italais kanoja išvykome meškerioti piranijų. Nors atstumai ten nėra dideli, kanoja plaukia gana lėtai ir norint kur nors nusigauti, tenka užtrukti ne mažiau nei pusvalandį. Piranijų gaudymas turistams padaryta atrakcija, kadangi jų ten knibžda, kur beužmesi meškerę, jos nedelsiant ima tampyti jauką mažos, matyt, neapžioja kablio, didesnės nelabai griebia. Jaukui naudojome vištienos odelę, o meškerė buvo valas su geležiniu pavadėliu ir kokių 4 cm. kabliukas, nei svorių, nei plūdės jie nenaudoja, tik užmetus, meškerę ima judinti nedidelės žuvelės, kurių kelias ištraukėme, bet iškart paleisdavome atgal. Laimikis :
http://i882.photobuc.../Picture072.jpg
Priešingai nei žvejojant Lietuvoje, gaudant piranijas reikia kelti kuo didesnį triukšmą, kad jos atplauktų, todėl visi meškerėmis nuolatos pliaukši į vandens paviršių. Visą mūsų žvejybą susirinko pasižiūrėti keletas rožinių ir pilkųjų delfinų jie prisitaiso visur, kur pamato žmones, nes ten būna žuvies. Vietiniai žvejai delfinų nemėgsta, net šaudo, kadangi šie aptikę suplėšo žvejybai paliktus tinklus. Vienu metu net suabejojau ar tikrai mes gaudome piranijas, tačiau indėnas greitai įrodė, kad aš klystu abejodamas : į žuvytės burną įkišo piršto storio švendrę, kuri iš karto buvo nukirpta tarsi žirklėmis. Didesnių žuvų nepagavome, mažas paleisdavome, todėl didelio laimikio iš žvejybos neparsivežėme, bet teigiamų emocijų pakako, jei ten nuvyksite, būtinai užsisakykite piranijų žvejybą. Toliau mūsų programoje buvo numatytas naktinis upės gyvenimas, tačiau dar buvo gana šviesu ir gidas pasiūlė pasižiūrėti vieną reiškinį, kurį galima pamatyti tik tose vietovėse mus nuplukdė prie salos, išoriškai niekuo nesiskiriančios nuo kitų, pradžioje net pagalvojau, kad taip tempiame laiką iki sutems, bet greitai virš salos ėmė suktis vis daugiau ir daugiau kregždučių, jos atskrisdavo būriais ir pavieniui, sukosi apie salą ir mes nelabai supratome kas vyksta, kol, galiausia, jau pradėjus temti, kregždutės tarsi pagal komandą ėmė skristi į salą iš dangaus, didžiuliu greičiu, juoda paukščių masė leidosi prie vandens, palei upės paviršių nėrė į salą ir pranykdavo lapuočių tankmėje. Vaizdas, kai didžiulis paukščių būrys didžiuliu greičiu lekia tiesiai į mus, paskutiniu momentu apsukdamas valtį, mums aiškiai priminė Hičkoko filmą Paukščiai tokio kiekio paukščių niekada nebuvome regėję, o jų sukeliamas sparnų šlamesys nuteikė tikrai labai nejaukiai.
http://i882.photobuc...razilija090.jpg
Toks reginys truko apie 10 minučių, atskrisdavo vis nauji ir nauji paukščių būriai, kol sutemo, paukščių nebesimatė, tik saloje girdėjosi jų keliamas didelis triukšmas. Reginys paliko neišdildomą įspūdį ir mes išgavome indėno pažadą, kad pamatysime kaip paukščiai palieka salą ryte, švintant. Pasirodo, kad tai esanti sala, į kurią paukščiai skrenda perėti iš visos Amerikos, todėl, esą, jų ten susirenka tiek daug.
Kadangi buvo jau beveik sutemę, toliau nuplaukėme stebėti aligatorių (kaimanų), nuvykus į džiungles, indėnas išjungė variklį ir lėtai irdamasis vandeniu prožektoriumi švietė į vandenį iš kraštų, arčiau medžių, retkarčiais galima išvysti du raudonus žiburiukus krokodilų akis, vėliau įplaukėme tarp medžių ir gidas, iššokęs iš valties, gana greitai pagavo nedidelį krokodiliuką, kurį davė mums pačiupinėti, apžiūrėti ir paleido atgal, toliau švietė prožektoriumi į vandenį ieškodamas didesnio gyvūno.
http://i882.photobuc.../Picture082.jpg
http://i882.photobuc...razilija095.jpg
Netrukus po vandeniu buvo aptiktas maždaug 1,5 metro krokodilas, absoliučiai nereaguojantis į prožektorių šviesą, ir neprieštaraujantis apžiūrimas (iš valties, žinoma) iš visų pusių. Krokodilai po vandeniu, pasirodo, yra visiškai akli, todėl jis į mus nereagavo, tačiau pradėjus abejoti ar jis apskritai gyvas, indėnas jį vos palietė irklu šis akimirksniu šoko vos neapversdamas valties ir dingo medžių tankmėje. Į ložę grįžome apie 21 valandą, pavalgėme pasišviesdami prožektoriais ir žvakutėmis, o kadangi be šviesos nelabai yra ką veikti, išsiskirstėme po savo kambarius. Miegas buvo ilgas ir gilus, į ekskursijas vykti susitardavome laiką, tačiau ten nebuvo nei vieno laikrodžio ir tai galėjo tapti problema, tarkime, išsikrovus telefonui. Pusryčiai negausūs, tačiau poros puodukų baltos kavos tikrai pakanka prieš iškeliaujant į džiungles tokia išvyka buvo numatyta antros dienos ryte. Dangus buvo apsiniaukęs, tai stipriau, tai silpniau palynodavo, bet indėnas nekreipė į tai jokio dėmesio. Su gidu ilgai derinome aprangą, kadangi italai nelabai turėjo tinkamų drabužių, lietpalčių, šiek tiek užtruko kol jie susiruošė. Mes turėjome pasiėmę guminius batus, džinsus ir striukes ilgomis rankovėmis, kuriuos vežėmės numatydami ten ir palikti. To pakako ir net buvo per daug manęs gidas neįkalbėjo autis džinsų, nes pats keliavo su ilgais batais, šortais ir trumpomis rankovėmis. Kepures užsidėjome, bet neilgam, bent jau aš ją greitai nusiėmiau. Ilgi drabužiai labai tinka saugumo prasme, kadangi aplinkui daug netikėtumų, bet tvyranti drėgmė ir karštis neleidžia ilgai būti su tokiais drabužiais ir mano striukė greitai pasislėpė kuprinėje būk atsargus, nelįsk, kur nereikia ir nieko blogo nenutiks. Kita vertus, į mišką lįsti niekas neliepia, priekyje keliauja gidas su mačete ir rodo ko vengti, pro kur praeiti, ką apeiti, veda vaikščiotais takeliais. Net be drabužių to karščio iškęsti neįmanoma, o mums dar kelionės metu nuolatos nestipriai lynojo. Ką ten galima pamatyti?
Galybės visokių gyvių ir supančių augalų, mūsų akyse per kelias minutes buvo pagamintas kaučiukas, bendrakeleivė šiek tiek sirguliavo jai buvo paruošti vaistai, atsigerti miške galima kaip iš maišytuvo namuose, tik reikia žinoti, kurį augalą kirsti, kaip gaunami įvairūs garsai naudojant augalus, mėgdžiojami paukščiai ir t.t.
http://i882.photobuc...razilija116.jpg
http://i882.photobuc...razilija115.jpg
http://i882.photobuc...razilija128.jpg
http://i882.photobuc.../Picture101.jpg
http://i882.photobuc.../Picture092.jpg
http://i882.photobuc.../Picture091.jpg
http://i882.photobuc.../Picture086.jpg
http://i882.photobuc.../Picture096.jpg
http://i882.photobuc.../Picture093.jpg
Ne viską matyti ar jausti buvo malonu, bet tai džiunglės, ten vyksta nuolatinė kova dėl būvio :
http://i882.photobuc.../Picture098.jpg
http://i882.photobuc...razilija134.jpg
Galima buvo pasirinkti du maršrutų variantus siūlytas ir sudėtingesnis, bet dėl bendrakeleivės iš Italijos negalavimo turėjome pasirinkti paprastesnį. Užteko ir to per keletą valandų, praleistų miške, pamatėme tiek, kiek per visą botanikos kursą mokykloje, o gal ir daugiau. Po klaidžiojimo miškais, nuklydome į vietinės reikšmės poilsio zoną kaimą, kuriame buvo restoranas, restorane šaltas alus...
http://i882.photobuc...razilija140.jpg
http://i882.photobuc.../Picture108.jpg
Na, gal mes restoraną iki tok įsivaizdavome kiek kitaip, bet alaus buvo ir jis buvo gana šaltas. O prabanga jiems visai nebūtina. Šaltus daiktus jie laiko didelėse iš jūros putos pagamintose dėžėse į jas pripila daug maistinių ledukų ir gėrimus galima atšaldyti, ir į kokteilį yra ką įmesti... Šiek tiek pasėdėję restorane, atsipūtę, sulaukėme mus atvykusio pasiimti motoristo ir, pasiėmę ryšulėlį alaus su savimi, išplaukėme namo pietauti. Po pietų italai atsisveikino ir su vienadieniais turistais išvyko į Manaus, o į ložę 4 dienoms atvyko trijulė vaikinų du čekai ir slovakas, kurie toliau ir sudarė bendrą kompaniją su mumis. Po pietų išplaukėme stebėti paukščių ir roplių mažais intakais ir kanalėliais, irklais braudamiesi pro plaukiojančių žolių telkinius ir maurais apaugusius nedidelius užutekius. Buvo paukščiukų, iguanų, dar visokių gyvių, tačiau nesu didelis paukščių mėgėjas, todėl labai plačiau komentuoti nesiimsiu. Plaukiodami matėme gražių vietų, išgąsdinome daug brakonierių kaip ir pas mus, vietiniai tuose upeliuose stato tinklus ir iš pagautos žuvies gyvena, nors indėnas tvirtino, kad tai nelegalu. Keletą tokių žvejų ir sutikome. Bendrai paėmus tai tos pačių džiunglių stebėjimas iš vandens. Šią ekskursiją rekomenduočiau tiems, kas gerai pažįsta paukščius ir smulkią gyvūniją nes jei, kaip aš, skiriate tik didelius ir mažus paukščius, pusdienį sėdėti valtyje šiek tiek prailgsta. Trečios dienos rytą pagal tvarkaraštį turėjo būtim saulėtekio stebėjimas virš Amazonės, tačiau diena, kaip, beje, ir kitos, buvo debesuota ir saulėtekio matyti nebuvo galima, tačiau, kaip žadėta, nuplaukėme prie salos, kur peri kregždutės. Ir šį kartą viskas vyko tuo pačiu scenarijumi, tik atvirkščia tvarka šiek tiek prašvitus, tarsi pagal komandą iš salos ėmė skristi paukščiai didžiuliais būriais toks reginys truko apie 10 min. ir baigėsi taip pat staigiai vos prašvitus. Pusryčių metu buvo pasiūlytos dvi pirmo pusdienio galimybės : vaisių plantacijos arba indėnų kaimas. Žinoma, vienbalsiai pasirinkome indėnų kaimą, nors į ten indėnams už specialų pasirodymą nuo visų reikėjo surinkti 35 eurus. Tačiau keliauti reikėjo į kitą upės pusę, apie 6 kilometrus skersai ir maždaug tiek pat aukštyn upe tai, pasirodė, esanti ne tokia paprasta užduotis. Nutolus nuo kranto, upės viduryje, valtį ėmė supti gana didelės bangos, beplaukiant sulūžo variklio velenas ne mažiau kaip valandą viduryje upės laukėme kol vietinis žvejys nutempė mus į krantą,
http://i882.photobuc.../Picture140.jpg
http://i882.photobuc.../Picture144.jpg
vėliau kol surado naują valtį ir indėnų kaimelį pasiekėme tik apie vidurdienį.
http://i882.photobuc.../Picture162.jpg
http://i882.photobuc.../Picture166.jpg
http://i882.photobuc.../Picture110.jpg
http://i882.photobuc...razilija178.jpg
http://i882.photobuc...razilija177.jpg
http://i882.photobuc...razilija179.jpg
Užtat visas indėnų kaimas mums surengė nemažą koncertą. Suprantama, tie indėnai iš to ir gyvena, juos išlaiko valstybė, kadangi jaunimas nelinkęs gyventi džiunglėse atsiradus pirmai galimybei išvyksta į miestą, todėl likusieji gyvena valstybės saugomuose rezervuaruose ir yra tapę turistine atrakcija už nedidelius pinigus linksmina užklystančius turistus. Nedaug jų ten gyvena dvi gentys. Vaikšto pasipuošę plunksnomis, išsidažę, koncerto metu papasakoja apie kai kuriuos papročius, pašoka, pademonstruoja nacionalinius muzikos instrumentus, po koncerto galima kartu nusifotografuoti, pasiūlo nusipirkti savo dirbinių, gali net išdažyti jei kas nors pareiškia norą.
http://i882.photobuc...razilija183.jpg
http://i882.photobuc...razilija182.jpg
http://i882.photobuc...razilija180.jpg
http://i882.photobuc.../Picture183.jpg
http://i882.photobuc.../Picture176.jpg
Kelionė atgal pavyko žymiai sklandžiau, o grįžę ložėje radome 8 merginas iš Vokietijos ir Italijos ir dar kažkur, kurios atvyko pietums. Po pietų merginos su gidu išvyko meškerioti piranijų, o mes pradėjome ruoštis naktinei išvykai į džiungles. Susikrovę nedideles kuprines, pasikeitę rūbus ir susirinkę ložės prieplaukoje turėjome galimybę stebėti valties veleno remontą draugiškai susirinkusi šeimininkų šeima remontavo variklį. Pradžioje atrodė, kad jie apskritai jokio supratimo apie variklį neturi, tačiau vėliau, vis tik, pavyko, ir mes išplaukėme į naktinį kempingą kitoje upės pusėje. Iki nakvynės vietos teko vilkti į kalną visą mantą, produktus, hamakus, vandenį ir net stogo dangą. Nakvynei įsirengti padėjo ložės šeimininkas, jis parodė kaip kabintis hamakus, uždėti tinklus nuo moskitų, lauže iškepė viščiukus, iš lapų pagamino lėkštes, iš medžių įrankius ir dar visokius niekus naudodamas tik miške esančias medžiagas. Džiunglėse labai karšta, ypač apsivilkus ilgus drabužius ten nėra jokio oro judėjimo, karšta ir tvanku, valgyti nesinori. Sutemus atsirado moskitų, tačiau jų tikrai nebuvo daugiau negu Lietuvos miškuose ir jie netrukdė įsitaisyti hamakuose.
http://i882.photobuc...razilija213.jpg
http://i882.photobuc...razilija200.jpg
http://i882.photobuc...razilija210.jpg
http://i882.photobuc...razilija208.jpg
http://i882.photobuc.../Picture195.jpg
Ši nakvynė verta jau vien tuo, kad pavyksta išgirsti naktinius džiunglių garsus, kurie dažnai net prižadina iš miego, o automobilio signalizacija, palyginus, butų ne tokia jau ir garsi. Ryte vedlys ant laužo išvirė kavos, iškepė kiaušinienės, papusryčiavę nusiėmėme hamakus, susidėjome daiktus ir iškeliavome namo. Sodyboje ant upės kranto sulaukėme valtelės ir persikėlėme per upę į ložę. Gyventojai jau buvo kažkur išvykę, o mes persirengėme ir su šeimininkais išplaukėme į pliažą.
http://i882.photobuc...razilija083.jpg
Amazonės krantai daugelyje vietų smėlėti ir daug kur gali būti pliažas, bet mus nuvežė į salą, kurios krantai buvo iš balto smėlio ir brendant į vandenį gylis didėjo gana lėtai. Saulė švietė tik pro debesis ir pliaže, besidžiaugdami saulės ir vandens teikiamais malonumais, praleidome apie 4 valandas. Čekai buvo nuėję į salos gilumą stebėti paukščiukų, o mes, su malonumu, laiką leidome šiltame aukso spalvos Amazonės vandenyje. Pietauti į ložę atvyko nemažas Amerikos turistų būrys, keletas jų pasiliko nakvynei, o mes su visais po pietų išvykome į Manaus. Kelionė prieš srovę truko kiek ilgiau ir miestą pasiekėme tik apie 18 valandą, dar svarstėme pasivaikščioti po miestą, tačiau daiktų palikti nebuvo kur, su savimi tampytis nesinorėjo dėl karščio, todėl nutarėme vykti į oro uostą pasilepinti vėsiu oru ir šaltu alumi. 23 valandą laukė naktinis skrydis į Rio de Žaneirą.
Mes pasinaudojome agentūros planettours paslaugomis ir ryte kateriu išplaukėme iš Manaus stebėti vandenų susijungimo tai yra keletas kilometrų aukštyn upe, reiškinys stebimas Amazonės upės viduryje, nežinau kiek tai matosi nuotraukoje, tačiau vietoje stebėti įdomu. Čia pat prisistato vietiniai paaugliai su nedideliu krokodiliuku ir tinginiu,
http://i882.photobuc...razilija018.jpg
http://i882.photobuc...razilija019.jpg
http://i882.photobuc...razilija024.jpg
vėliau dar atplaukia vienas su anakonda duoda turistams palaikyti, pačiupinėti, nusifotografuoti, tikėdamiesi už tai nedidelio atlygio.
http://i882.photobuc...razilija030.jpg
Toliau mūsų kelionė suko atgal, žemyn upe, sustojus vietiniame nacionaliniame parke Janaguary, kur ant vandens plaukiojo restoranėlis,
http://i882.photobuc...razilija035.jpg
prie jo nedidelė suvenyrų parduotuvė ir į mišką vedantis medinis takelis su ant medžių laukiančiomis beždžionėlėmis.
http://i882.photobuc...razilija040.jpg
http://i882.photobuc...razilija038.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture058.jpg
http://i882.photobuc.../Picture038.jpg
http://i882.photobuc...razilija040.jpg
Virš žemės pastatytu takeliu galima nukeliauti kokius 300 metrų į mišką, ten esančiame užutekyje pasigrožėti didžiulėmis lelijomis (Vitòria regia)
http://i882.photobuc...razilija053.jpg
http://i882.photobuc...razilija047.jpg
Deja, buvome pernelyg anksti ir lelijos dar nebuvo prasiskleidusios, vėliau tuo pačiu takeliu grįžome į katerį ir išplaukėme į savo ložę 40 km. žemyn upe. Atvykome tiksliai pietums, ložėje tuo metu gyveno porelė iš Brazilijos. Mes buvome užsisakę plaukiojančią ložę be patogumų, elektros ir karšto vandens, tačiau atskirame kambaryje su dušu, tuo tarpu galima užsisakyti nakvynes hamakuose,- yra ir tokia galimybė. Šiek tiek apsižiūrėję, gavome savo kambarį ir turėjome galimybę išsikrauti savo daiktus. Kas ta ložė?
http://i882.photobuc.../Picture116.jpg
http://i882.photobuc...razilija156.jpg
http://i882.photobuc...razilija157.jpg
http://i882.photobuc...razilija158.jpg
http://i882.photobuc...razilija160.jpg
http://i882.photobuc...razilija159.jpg
Tai ant vandens plaukiojantis medinis namelis, kurio fasadas nukreiptas į upės pusę su įrengta terasa. Terasoje stovi du stalai su suolais dengti klijuote ir suolas. Prieš terasą pririšti du dideli prieplauką atstojantys rastai ir dvi valtelės. Pats namukas nedidelis per vidurį platus koridorius, kuriame galima pasikabinti hamakus jei taip užsisakytumėte, o iš šonų kambariukai su įvairiais kiekiais lovų. Koridoriaus gale virtuvė, kurioje šeimininkės ruošdavo maistą, ūkinis pastatėlis ir nedidelis dyzeliukas įjungiamas kasdien 1 2 valandoms, kad pritrauktų vandens iš upės į dušų sistemą, tiksliau, į katilą, iš kurio vanduo aprūpina dušus ir praustuves. Karštas vanduo ir vandens šildymas neaktualus, kadangi ten ir taip vanduo tokiose talpyklose būna pernelyg šiltas, - upėje vanduo apie 30 laipsnių, o pabuvęs sistemoje jis dar labiau sušyla. Kambariukai apie 10 kv. m., jokių baldų juose nėra, tik lova be antklodės. Daiktus teko ir toliau laikyti savo lagaminuose. Kambariuko kampe lentine pertvara atskirtas tualetas su dušu ir praustuve. Dar sienoje buvo įkaltos kelios vinys, todėl kai kuriuos drabužius galėjome pasikabinti, tačiau tokių vinių buvo labai nedaug. Dar kas įdomu visos namelio pertvaros yra maždaug 2,5 m. aukščio, o stogas pakeltas virš jų dar kokius 30 cm., ir viršuje, pastogėje, palikta tuščia erdvė, tokiu būdu, nuo kaimynų buvome atskirti lentomis, tačiau visi garsai tiek iš kambarių, tiek iš tualetų ar dušų, po namelį sklisdavo be kliūčių, kartais net sukeldami gardaus juoko. Kartais tokia konstrukcija net leisdavo susilaukti netikėtų svečių :
http://i882.photobuc.../Picture136.jpg
Jokios elektros ir, suprantama, elektrinių prietaisų ten nebuvo. Kambariuose durys paprastos, sukaltos iš lentų, jokių spynų nėra, iš koridoriaus pusės pritaisytas geležiukas, prilaikantis, kad durys neatsidarytų savaime nameliui pasisupus ar pasvirus, o užsirakinimas iš vidaus nenumatytas apskritai. Pradžioje tokios sąlygos kiek neramino, tačiau vėliau supratome, kad to visiškai pakanka dėl apkrautos dienotvarkės į kambariuką sugrįždavome tik pamiegoti, nusiprausti arba persirengti, šiaip visi gyventojai valgydavo ir planuodavo išvykas visi kartu susėdę namelio terasoje. Namelio šeimininkai - brazilų šeima, kurios tėvas vežiodavo produktus iš miesto ir darydavo viską, ko reikia, motina su dukra gamindavo maistą, sūnus dirbo kaip motoristas, plukdydavo turistus, nes iš namelio galima išvykti tik valtimi, tačiau nei vienas šeimos narių nemokėjo nei žodžio angliškai. Vakarais dar vienas jaunas vaikinas įsitaisydavo hamake terasoje, tačiau dienomis jo nebūdavo ir mes nutarėme, kad tai, galimai, dukros vyras. Vienaip ar kitaip, namelio gyventojai ir šeimininkai visi vieni kitus pažinojo, o svetimi žmonės patekti į namelį nepastebėti negalėjo niekaip. Tiesa, pietų metu vienadieniai turistai atplaukdavo pavalgyti, bet visą laiką jie praleisdavo terasoje, į namuko vidų net neužeidami.
Taigi, susitvarkę daiktus ir persirengę, terasoje susipažinome su gidu viduramžis indėnas, gerai išmanantis vietinę gamtą ir puikiai kalbantis angliškai,- jis mus supažindino su dienotvarke, išklausė pageidavimus ir trumpai pristatė programą. Atskiru susitarimu su gidu galima buvo pasirinkti kelionės dienotvarkę ir nuspręsti ko labiausia norime. Vienintelis nepatogumas buvo, kad italai nesuprato angliškai, bet mokėjo šiek tiek portugališkai, šiek tiek ispaniškai, o mes mokėjome tik angliškai gidui teko viską pasakoti du kartus, tačiau didelių sunkumų dėl to nepatyrėme kokia kalba išgirsta klausimą, tokia kalba ir atsakydavo. Su namelio personalu taip pat galėjome susikalbėti tik gido pagalba, o vakarais, kai indėnas išplaukdavo namo, į kaimą, mūsų kontaktai apsiribodavo pavieniais žodžiais, gestais ir šypsenomis. Maistą ruošdavo šeimininkė su dukra rytais duodavo kavos, kiaušinienės, daržovių, margarino, pietums kepta žuvis (kasdien kitokia), ryžiai, nesūdytos virtos bulvės, daržovių salotos, arbūzas, vakarienei bulvės, ryžiai, daržovės, vištienos troškinys ir visada ant stalo stovėdavo krepšys su apelsinais, bananais, papajomis ir dar kokiais nors vaisiais. Maisto netrūko ir nebuvo per daug, gamino skaniai, aš nesu didelis žuvies mėgėjas, bet ten mielai valgiau paruoštą žuvį. Apskritai, tokiame karštyje kaip ten, apie maistą retai kada ir susimąstydavome, labiau rūpėjo vanduo, tiesa, apnikdavo svajonės ir apie šaltą alų, tačiau tik kaip svajonės, nors gidui apie tai ir užsiminiau. Kokią žuvį valgėme, taip ir nebesužinosiu, kadangi portugališkas pavadinimas nieko nesako, o lietuviškai niekas nemokėjo, kita vertus, gal lietuviškai tokio pavadinimo net ir nėra apskritai. Po pietų dar šiek tiek pabendravome, vėliau moterys iš Čilės išvyko atgal į Manaus, - jos ėmė 1 d. programą, o mes su gidu, motoristu ir italais kanoja išvykome meškerioti piranijų. Nors atstumai ten nėra dideli, kanoja plaukia gana lėtai ir norint kur nors nusigauti, tenka užtrukti ne mažiau nei pusvalandį. Piranijų gaudymas turistams padaryta atrakcija, kadangi jų ten knibžda, kur beužmesi meškerę, jos nedelsiant ima tampyti jauką mažos, matyt, neapžioja kablio, didesnės nelabai griebia. Jaukui naudojome vištienos odelę, o meškerė buvo valas su geležiniu pavadėliu ir kokių 4 cm. kabliukas, nei svorių, nei plūdės jie nenaudoja, tik užmetus, meškerę ima judinti nedidelės žuvelės, kurių kelias ištraukėme, bet iškart paleisdavome atgal. Laimikis :
http://i882.photobuc.../Picture072.jpg
Priešingai nei žvejojant Lietuvoje, gaudant piranijas reikia kelti kuo didesnį triukšmą, kad jos atplauktų, todėl visi meškerėmis nuolatos pliaukši į vandens paviršių. Visą mūsų žvejybą susirinko pasižiūrėti keletas rožinių ir pilkųjų delfinų jie prisitaiso visur, kur pamato žmones, nes ten būna žuvies. Vietiniai žvejai delfinų nemėgsta, net šaudo, kadangi šie aptikę suplėšo žvejybai paliktus tinklus. Vienu metu net suabejojau ar tikrai mes gaudome piranijas, tačiau indėnas greitai įrodė, kad aš klystu abejodamas : į žuvytės burną įkišo piršto storio švendrę, kuri iš karto buvo nukirpta tarsi žirklėmis. Didesnių žuvų nepagavome, mažas paleisdavome, todėl didelio laimikio iš žvejybos neparsivežėme, bet teigiamų emocijų pakako, jei ten nuvyksite, būtinai užsisakykite piranijų žvejybą. Toliau mūsų programoje buvo numatytas naktinis upės gyvenimas, tačiau dar buvo gana šviesu ir gidas pasiūlė pasižiūrėti vieną reiškinį, kurį galima pamatyti tik tose vietovėse mus nuplukdė prie salos, išoriškai niekuo nesiskiriančios nuo kitų, pradžioje net pagalvojau, kad taip tempiame laiką iki sutems, bet greitai virš salos ėmė suktis vis daugiau ir daugiau kregždučių, jos atskrisdavo būriais ir pavieniui, sukosi apie salą ir mes nelabai supratome kas vyksta, kol, galiausia, jau pradėjus temti, kregždutės tarsi pagal komandą ėmė skristi į salą iš dangaus, didžiuliu greičiu, juoda paukščių masė leidosi prie vandens, palei upės paviršių nėrė į salą ir pranykdavo lapuočių tankmėje. Vaizdas, kai didžiulis paukščių būrys didžiuliu greičiu lekia tiesiai į mus, paskutiniu momentu apsukdamas valtį, mums aiškiai priminė Hičkoko filmą Paukščiai tokio kiekio paukščių niekada nebuvome regėję, o jų sukeliamas sparnų šlamesys nuteikė tikrai labai nejaukiai.
http://i882.photobuc...razilija090.jpg
Toks reginys truko apie 10 minučių, atskrisdavo vis nauji ir nauji paukščių būriai, kol sutemo, paukščių nebesimatė, tik saloje girdėjosi jų keliamas didelis triukšmas. Reginys paliko neišdildomą įspūdį ir mes išgavome indėno pažadą, kad pamatysime kaip paukščiai palieka salą ryte, švintant. Pasirodo, kad tai esanti sala, į kurią paukščiai skrenda perėti iš visos Amerikos, todėl, esą, jų ten susirenka tiek daug.
Kadangi buvo jau beveik sutemę, toliau nuplaukėme stebėti aligatorių (kaimanų), nuvykus į džiungles, indėnas išjungė variklį ir lėtai irdamasis vandeniu prožektoriumi švietė į vandenį iš kraštų, arčiau medžių, retkarčiais galima išvysti du raudonus žiburiukus krokodilų akis, vėliau įplaukėme tarp medžių ir gidas, iššokęs iš valties, gana greitai pagavo nedidelį krokodiliuką, kurį davė mums pačiupinėti, apžiūrėti ir paleido atgal, toliau švietė prožektoriumi į vandenį ieškodamas didesnio gyvūno.
http://i882.photobuc.../Picture082.jpg
http://i882.photobuc...razilija095.jpg
Netrukus po vandeniu buvo aptiktas maždaug 1,5 metro krokodilas, absoliučiai nereaguojantis į prožektorių šviesą, ir neprieštaraujantis apžiūrimas (iš valties, žinoma) iš visų pusių. Krokodilai po vandeniu, pasirodo, yra visiškai akli, todėl jis į mus nereagavo, tačiau pradėjus abejoti ar jis apskritai gyvas, indėnas jį vos palietė irklu šis akimirksniu šoko vos neapversdamas valties ir dingo medžių tankmėje. Į ložę grįžome apie 21 valandą, pavalgėme pasišviesdami prožektoriais ir žvakutėmis, o kadangi be šviesos nelabai yra ką veikti, išsiskirstėme po savo kambarius. Miegas buvo ilgas ir gilus, į ekskursijas vykti susitardavome laiką, tačiau ten nebuvo nei vieno laikrodžio ir tai galėjo tapti problema, tarkime, išsikrovus telefonui. Pusryčiai negausūs, tačiau poros puodukų baltos kavos tikrai pakanka prieš iškeliaujant į džiungles tokia išvyka buvo numatyta antros dienos ryte. Dangus buvo apsiniaukęs, tai stipriau, tai silpniau palynodavo, bet indėnas nekreipė į tai jokio dėmesio. Su gidu ilgai derinome aprangą, kadangi italai nelabai turėjo tinkamų drabužių, lietpalčių, šiek tiek užtruko kol jie susiruošė. Mes turėjome pasiėmę guminius batus, džinsus ir striukes ilgomis rankovėmis, kuriuos vežėmės numatydami ten ir palikti. To pakako ir net buvo per daug manęs gidas neįkalbėjo autis džinsų, nes pats keliavo su ilgais batais, šortais ir trumpomis rankovėmis. Kepures užsidėjome, bet neilgam, bent jau aš ją greitai nusiėmiau. Ilgi drabužiai labai tinka saugumo prasme, kadangi aplinkui daug netikėtumų, bet tvyranti drėgmė ir karštis neleidžia ilgai būti su tokiais drabužiais ir mano striukė greitai pasislėpė kuprinėje būk atsargus, nelįsk, kur nereikia ir nieko blogo nenutiks. Kita vertus, į mišką lįsti niekas neliepia, priekyje keliauja gidas su mačete ir rodo ko vengti, pro kur praeiti, ką apeiti, veda vaikščiotais takeliais. Net be drabužių to karščio iškęsti neįmanoma, o mums dar kelionės metu nuolatos nestipriai lynojo. Ką ten galima pamatyti?
Galybės visokių gyvių ir supančių augalų, mūsų akyse per kelias minutes buvo pagamintas kaučiukas, bendrakeleivė šiek tiek sirguliavo jai buvo paruošti vaistai, atsigerti miške galima kaip iš maišytuvo namuose, tik reikia žinoti, kurį augalą kirsti, kaip gaunami įvairūs garsai naudojant augalus, mėgdžiojami paukščiai ir t.t.
http://i882.photobuc...razilija116.jpg
http://i882.photobuc...razilija115.jpg
http://i882.photobuc...razilija128.jpg
http://i882.photobuc.../Picture101.jpg
http://i882.photobuc.../Picture092.jpg
http://i882.photobuc.../Picture091.jpg
http://i882.photobuc.../Picture086.jpg
http://i882.photobuc.../Picture096.jpg
http://i882.photobuc.../Picture093.jpg
Ne viską matyti ar jausti buvo malonu, bet tai džiunglės, ten vyksta nuolatinė kova dėl būvio :
http://i882.photobuc.../Picture098.jpg
http://i882.photobuc...razilija134.jpg
Galima buvo pasirinkti du maršrutų variantus siūlytas ir sudėtingesnis, bet dėl bendrakeleivės iš Italijos negalavimo turėjome pasirinkti paprastesnį. Užteko ir to per keletą valandų, praleistų miške, pamatėme tiek, kiek per visą botanikos kursą mokykloje, o gal ir daugiau. Po klaidžiojimo miškais, nuklydome į vietinės reikšmės poilsio zoną kaimą, kuriame buvo restoranas, restorane šaltas alus...
http://i882.photobuc...razilija140.jpg
http://i882.photobuc.../Picture108.jpg
Na, gal mes restoraną iki tok įsivaizdavome kiek kitaip, bet alaus buvo ir jis buvo gana šaltas. O prabanga jiems visai nebūtina. Šaltus daiktus jie laiko didelėse iš jūros putos pagamintose dėžėse į jas pripila daug maistinių ledukų ir gėrimus galima atšaldyti, ir į kokteilį yra ką įmesti... Šiek tiek pasėdėję restorane, atsipūtę, sulaukėme mus atvykusio pasiimti motoristo ir, pasiėmę ryšulėlį alaus su savimi, išplaukėme namo pietauti. Po pietų italai atsisveikino ir su vienadieniais turistais išvyko į Manaus, o į ložę 4 dienoms atvyko trijulė vaikinų du čekai ir slovakas, kurie toliau ir sudarė bendrą kompaniją su mumis. Po pietų išplaukėme stebėti paukščių ir roplių mažais intakais ir kanalėliais, irklais braudamiesi pro plaukiojančių žolių telkinius ir maurais apaugusius nedidelius užutekius. Buvo paukščiukų, iguanų, dar visokių gyvių, tačiau nesu didelis paukščių mėgėjas, todėl labai plačiau komentuoti nesiimsiu. Plaukiodami matėme gražių vietų, išgąsdinome daug brakonierių kaip ir pas mus, vietiniai tuose upeliuose stato tinklus ir iš pagautos žuvies gyvena, nors indėnas tvirtino, kad tai nelegalu. Keletą tokių žvejų ir sutikome. Bendrai paėmus tai tos pačių džiunglių stebėjimas iš vandens. Šią ekskursiją rekomenduočiau tiems, kas gerai pažįsta paukščius ir smulkią gyvūniją nes jei, kaip aš, skiriate tik didelius ir mažus paukščius, pusdienį sėdėti valtyje šiek tiek prailgsta. Trečios dienos rytą pagal tvarkaraštį turėjo būtim saulėtekio stebėjimas virš Amazonės, tačiau diena, kaip, beje, ir kitos, buvo debesuota ir saulėtekio matyti nebuvo galima, tačiau, kaip žadėta, nuplaukėme prie salos, kur peri kregždutės. Ir šį kartą viskas vyko tuo pačiu scenarijumi, tik atvirkščia tvarka šiek tiek prašvitus, tarsi pagal komandą iš salos ėmė skristi paukščiai didžiuliais būriais toks reginys truko apie 10 min. ir baigėsi taip pat staigiai vos prašvitus. Pusryčių metu buvo pasiūlytos dvi pirmo pusdienio galimybės : vaisių plantacijos arba indėnų kaimas. Žinoma, vienbalsiai pasirinkome indėnų kaimą, nors į ten indėnams už specialų pasirodymą nuo visų reikėjo surinkti 35 eurus. Tačiau keliauti reikėjo į kitą upės pusę, apie 6 kilometrus skersai ir maždaug tiek pat aukštyn upe tai, pasirodė, esanti ne tokia paprasta užduotis. Nutolus nuo kranto, upės viduryje, valtį ėmė supti gana didelės bangos, beplaukiant sulūžo variklio velenas ne mažiau kaip valandą viduryje upės laukėme kol vietinis žvejys nutempė mus į krantą,
http://i882.photobuc.../Picture140.jpg
http://i882.photobuc.../Picture144.jpg
vėliau kol surado naują valtį ir indėnų kaimelį pasiekėme tik apie vidurdienį.
http://i882.photobuc.../Picture162.jpg
http://i882.photobuc.../Picture166.jpg
http://i882.photobuc.../Picture110.jpg
http://i882.photobuc...razilija178.jpg
http://i882.photobuc...razilija177.jpg
http://i882.photobuc...razilija179.jpg
Užtat visas indėnų kaimas mums surengė nemažą koncertą. Suprantama, tie indėnai iš to ir gyvena, juos išlaiko valstybė, kadangi jaunimas nelinkęs gyventi džiunglėse atsiradus pirmai galimybei išvyksta į miestą, todėl likusieji gyvena valstybės saugomuose rezervuaruose ir yra tapę turistine atrakcija už nedidelius pinigus linksmina užklystančius turistus. Nedaug jų ten gyvena dvi gentys. Vaikšto pasipuošę plunksnomis, išsidažę, koncerto metu papasakoja apie kai kuriuos papročius, pašoka, pademonstruoja nacionalinius muzikos instrumentus, po koncerto galima kartu nusifotografuoti, pasiūlo nusipirkti savo dirbinių, gali net išdažyti jei kas nors pareiškia norą.
http://i882.photobuc...razilija183.jpg
http://i882.photobuc...razilija182.jpg
http://i882.photobuc...razilija180.jpg
http://i882.photobuc.../Picture183.jpg
http://i882.photobuc.../Picture176.jpg
Kelionė atgal pavyko žymiai sklandžiau, o grįžę ložėje radome 8 merginas iš Vokietijos ir Italijos ir dar kažkur, kurios atvyko pietums. Po pietų merginos su gidu išvyko meškerioti piranijų, o mes pradėjome ruoštis naktinei išvykai į džiungles. Susikrovę nedideles kuprines, pasikeitę rūbus ir susirinkę ložės prieplaukoje turėjome galimybę stebėti valties veleno remontą draugiškai susirinkusi šeimininkų šeima remontavo variklį. Pradžioje atrodė, kad jie apskritai jokio supratimo apie variklį neturi, tačiau vėliau, vis tik, pavyko, ir mes išplaukėme į naktinį kempingą kitoje upės pusėje. Iki nakvynės vietos teko vilkti į kalną visą mantą, produktus, hamakus, vandenį ir net stogo dangą. Nakvynei įsirengti padėjo ložės šeimininkas, jis parodė kaip kabintis hamakus, uždėti tinklus nuo moskitų, lauže iškepė viščiukus, iš lapų pagamino lėkštes, iš medžių įrankius ir dar visokius niekus naudodamas tik miške esančias medžiagas. Džiunglėse labai karšta, ypač apsivilkus ilgus drabužius ten nėra jokio oro judėjimo, karšta ir tvanku, valgyti nesinori. Sutemus atsirado moskitų, tačiau jų tikrai nebuvo daugiau negu Lietuvos miškuose ir jie netrukdė įsitaisyti hamakuose.
http://i882.photobuc...razilija213.jpg
http://i882.photobuc...razilija200.jpg
http://i882.photobuc...razilija210.jpg
http://i882.photobuc...razilija208.jpg
http://i882.photobuc.../Picture195.jpg
Ši nakvynė verta jau vien tuo, kad pavyksta išgirsti naktinius džiunglių garsus, kurie dažnai net prižadina iš miego, o automobilio signalizacija, palyginus, butų ne tokia jau ir garsi. Ryte vedlys ant laužo išvirė kavos, iškepė kiaušinienės, papusryčiavę nusiėmėme hamakus, susidėjome daiktus ir iškeliavome namo. Sodyboje ant upės kranto sulaukėme valtelės ir persikėlėme per upę į ložę. Gyventojai jau buvo kažkur išvykę, o mes persirengėme ir su šeimininkais išplaukėme į pliažą.
http://i882.photobuc...razilija083.jpg
Amazonės krantai daugelyje vietų smėlėti ir daug kur gali būti pliažas, bet mus nuvežė į salą, kurios krantai buvo iš balto smėlio ir brendant į vandenį gylis didėjo gana lėtai. Saulė švietė tik pro debesis ir pliaže, besidžiaugdami saulės ir vandens teikiamais malonumais, praleidome apie 4 valandas. Čekai buvo nuėję į salos gilumą stebėti paukščiukų, o mes, su malonumu, laiką leidome šiltame aukso spalvos Amazonės vandenyje. Pietauti į ložę atvyko nemažas Amerikos turistų būrys, keletas jų pasiliko nakvynei, o mes su visais po pietų išvykome į Manaus. Kelionė prieš srovę truko kiek ilgiau ir miestą pasiekėme tik apie 18 valandą, dar svarstėme pasivaikščioti po miestą, tačiau daiktų palikti nebuvo kur, su savimi tampytis nesinorėjo dėl karščio, todėl nutarėme vykti į oro uostą pasilepinti vėsiu oru ir šaltu alumi. 23 valandą laukė naktinis skrydis į Rio de Žaneirą.
Labai daug žmonių, kurie apsilanko Brazilijoje, tvirtina, kad tai geriausia vieta pasaulyje, o kitaip manantys yra arba užkietėję cinikai arba nepataisomi skeptikai. Brazilijos ekonomika TVF ekspertų pripažinta devintąja pasaulyje, ir tai - esant jos geografiniam nutolimui nuo pasaulio verslo centrų. Šalis su dinamiškai besivystančia ekonomika, besiruošianti surengti olimpiadą ir Pasaulio futbolo čempionatą, didžiausia pasaulyje maisto produktų eksportuotoja, pasakiško klimato ir derlingiausių žemių dėka nuimanti keturis derlius metuose, valdanti beveik pusę pasaulio kavos rinkos, tikrai gali pretenduoti į Geriausios pasaulyje vietos titulą. Rio de Žaneiras buvo Ostapo Benderio didžiausia gyvenimo svajone, rūpestingai saugodamas savo švarko kišenėje išplėštą enciklopedijos lapelį su miesto ir šalies aprašymu, jis paaukojo visą savo gyvenimą, siekdamas ten patekti. Tai krištolinė mano vaikystės svajonė ir nedrįskite jos liesti savo purvinomis rankomis sakė Šurai Balaganovui. Ir tikrai : Brazilijoje beveik visi laiko save laimingais. Jie negyvena, jie švenčia. O ko nešvęsti kai visus metus šviečia saulė, negresia nei badas, nei šaltis, galvoti reikia kaip linksmiau pašvęsti, o ne kaip pasirūpinti rytdiena. Ir tikrai šalis tam nuteikia.
http://i882.photobuc.../Picture009.jpg
http://i882.photobuc...razilija238.jpg
http://i882.photobuc.../Picture039.jpg
Tačiau ne vien teigiamų, bet ir daug neigiamų atsiliepimų teko prisiklausyti prieš vykstant į Rio visai suprantama, kad Brazilija, tai ne tik nuostabi gamta ir užburiantys peizažai su besilinksminančiais žmonėmis ir nuolatine švente. Kaip ir kiekvienoje šalyje ten yra visko ir skurdo, ir lūšnų, ir piktų žmonių, ir kriminalo, ir netvarkos, ir negražių pastatų, ir neūkiškumo, bet argi to pasižiūrėti mes trenkiamės per visą pasaulį? Aš to stengiuosi nepastebėti, nefotografuoti ir mano atmintyje tai neišlieka.
Nors lėktuvas šiek tiek vėlavo, iš Amazonės į Rio mus atskraidino labai anksti ryte, oro uoste judėjimas buvo tik prasidėjęs, eilių nebuvo, daiktus atidavė greitai ir atvykimo salėje atsidūrėme keletą minučių po septynių. Kaip ir bet kuriame pasaulio oro uoste, mus pirmiausia pasitiko taksistai ir pervežimu užsiimantys privatininkai. Siūloma kaina buvo nuo 20 /žmogui iki 30 už nuvežimą iki miesto. Rio de Žaneiras tai didžiulis miestas, į kurį vykstant geriausia būtų iš anksto žinoti bent paprasčiausius dalykus kaip keliauti, kur gyventi, valgyti, kur vaikščioti, ko nedaryti. Tai, didžia dalimi, padės sutaupyti jūsų pinigus ir išsaugoti nervus. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad miestas suskirstytas rajonais, nors apytiksliai - kaip tie rajonai išsidėstę ir kokie objektai kokiame rajone yra. Turint tokią informaciją jau nebūtina samdyti taksi, galima mėginti nukeliauti autobusais, kurių tinklas mieste labai tankus, jie važiuoja dažnai, kainuoja pigiai, nebūna perkrauti ir juose vėsu. Tokiu būdu, nuo atvykimo salės, prasibrovus pro brangius taksistų pasiūlymus, išėjus į lauką reikėtų sukti į dešinę ir už kokių 30 metrų stabtelėti prie autobuso stotelės. 2018 numeris už 4 jus nuveš į bet kurį turistinį rajoną jis pravažiuoja centrą, miesto oro uostą, tada av. Atlantica per visus pliažus važiuoja ratu ir grįžta atgal į oro uostą. Kodėl per pliažus? Todėl, kad rajonai ir pliažai ten vadinasi tuo pačiu vardu, o juose dažniausiai apsistoja turistai. Kaip nebūtų keista, pigiausi Rio viešbučiai yra miesto centre, todėl reikia žinoti, kad centro rajonas nėra pats patogiausias turistams jis veikia tik darbo metu, o visas gyvenimas mieste vyksta pliažų rajonuose, taip vadinamoje, Zona Sul. Jei gyventumėte centre, kaskart į pajūrį jums tektų vykti autobusu arba taksi, todėl prarastumėte laiko ir sutaupyti nepavyktų. Ieškant gyvenamos vietos, siūlyčiau pirmenybę teikti tokiems rajonams kaip Copacabana (populiariausias brangiausias), Ipanema, Leblon, Leme, Flamenko (pigiausias) šie rajonai pritaikyti poilsiautojams, jie visi turi didelius paplūdimius, prie kurių vyksta pagrindinis gyvenimas, o lygiagrečiai paplūdimiams išilgai miesto eina Avenida Atlantica tai tarsi promenada, skirianti pliažus nuo viešbučių ir gyvenamųjų namų, kuri nedarbo dienomis virsta pėsčiųjų alėja. Lygiagrečiai šiai gatvei už vieno namų kvartalo, Kopakabanoje eina kita gatvė, kuria važiuoja didžioji dauguma autobusų av. Nossa Senhora de Copacabana, išdėstytos parduotuvės ir restoranai, kituose rajonuose, ši gatvė vadinsis kitaip. Šias dvi gatves jungia daug mažų gatvelių, su begale viešbučių, hostelių, apartamentų, sulčių barų, maitinimo įstaigų ir pan. Apsigyventi pigiausia hosteliuose, o viešbučiuose ir apartamentuose būtų brangiau, geras tinklapis www.ipanema.com. Apartamentai gali kainuoti pigiau už viešbutį, turėsite virtuvę, buitinę techniką, apsauginį prie įėjimo į laiptinę, tačiau trumpam laikui apartamentus savininkai nuomoja nenoriai ir šiek tiek kelia kainas. Ieškoti patarčiau per google įsivedus appartments in Rio, ten rasite daug pasiūlymų. Viešbučiai gana brangūs, tačiau visada galima derėtis. Mes užsisakėme viešbutį prieš gerą pusmetį ir mokėjome tik pusę kainos nuo to, kiek jis kainavo viešnagės metu. Tiesa, teko šiek tiek pasiderėti, bet apsimokėjo kambarys Kopakabanoje, patogioje vietoje su vaizdu į vandenyną ir pusryčiais kainavo 110 $/parai. Reikia pasakyti, kad poilsio metu toks kambarys kainavo 230 /parai, todėl gyvenamos vietos ieškotis reikia pagal savo prioritetus ir norus. Kainos priklauso nuo sezonų, renginių ir pan., tarkime, karnavalo metu jos šokteli 4 5 kartus. Aš, užsisakydamas viešbutį, didelį dėmesį kreipiu vietai, nes gyvenimas išmokė, kad net sumokėjus truputį brangiau užsakant, vėliau tai atsiperka su kaupu. Žinoma, jei tai nebus 5 žv. Gyvenome gana patogiai, kambarys nedidelis, bet viskas veikia, yra šaldytuvas, kondicionierius, gera santechnika, pusryčių metu vaizdas per langą nuostabus, o vakarais beveik po langais prasideda naktinis suvenyrų turgus, kuris tęsiasi av. Atlantica kokius 500 m.. Wi-fi internetas nemokamas. Visai šalia viešbučio sulčių baras ir dvi šuraskarijos su mažomis kainomis ir labai neblogu maistu. Jei kas norės pamėginti tinklapis : http://www.debret.co...glish/index.asp . Vaizdas pro viešbučio langą :
http://i882.photobuc...razilija357.jpg
http://i882.photobuc...razilija356.jpg
Nepaisant, kad gyvenome pakrantėje, dėl patirtų saulės nudegimų Amazonėje paplūdimio malonumais galėjome gėrėtis tik per kambario langą arba gurkšnodami kaipiriniją pliažo bare. Vanduo tuo metu vandenyne buvo labai šaltas nežinau kiek laipsnių, bet po upės jis atrodė ledinis ir besimaudančių nebuvo labai daug, bent jau saulei nusileidus. Tiesiog, tokiu metu pataikėme, vėliau maudėmės už poros šimtų kilometrų Ilhabeloje vanduo jau buvo šiltas, maudytis malonu. Taigi laisvu laiku daugiau važinėdavome arba vaikštinėjome po miestą. Ką būtina aplankyti Rio? Pirmiausia, turbūt, Corcovado Kristaus Atpirkėjo skulptūra ji yra Cosmo Velho.
http://i882.photobuc...razilija236.jpg
http://i882.photobuc.../Picture021.jpg
http://i882.photobuc...razilija237.jpg
http://i882.photobuc...razilija238.jpg
Ją galima pasiekti metro važiuoti iki stotelės Largo do Machado, vėliau persėdant į autobusą, važiuojantį iki Cosmo Velho, tokiu atveju jums derėtų pirkti ne paprastą metro bilietą, o derinį metro+onibus expresso už 1,7 sutaupysite porą realų. Kitas variantas, važiuoti 583 autobusu nuo viešbučio,- tai kainuotų 1,4 , o važiuotumėte pro pagrindinius turistinius pliažus ir miestą, tačiau autobusas važiuoja ne av. Atlantica, o pirma lygiagrečia jai gatve av. Nossa Senhora de Copacabana. Cosmo Velho nėra paskutinė stotelė, todėl reikia stebėti pro langą iš kairės pamatysite traukinukų, keliančių į kalną, stotį, o galima paprašyti konduktoriaus, kad įspėtų. Toliau jūsų laukia į kalną keliantis traukinukas ir kokių 20 min. kelionė iki kalno viršaus už 18 į abu galus.
http://i882.photobuc...razilija228.jpg
Stotyje iškabintos daugelio pasaulio šalių vėliavos, o Lietuvos nėra :
http://i882.photobuc...razilija229.jpg
Nelygu kiek žmonių, traukinuko gali tekti palaukti ant bilieto užrašytas jūsų išvykimo laikas, o vagonėlyje jus net gali palinksminti gyva muzika - sambos ritmai, sukeliantys labai audringą reakciją brazilų tarpe :
http://i882.photobuc...razilija231.jpg
http://i882.photobuc...razilija271.jpg
Nusileidus atgal dar galima aplankyti botanikos sodą tuo pačiu 583 autobusu, bet į kitą pusę iki stotelės Jardim Botaniko, sodas veikia iki 17 val., kainuoja 5 /2žmonėms.
http://i882.photobuc.../Picture066.jpg
http://i882.photobuc.../Picture068.jpg
http://i882.photobuc.../Picture042.jpg
http://i882.photobuc.../Picture041.jpg
http://i882.photobuc.../Picture060.jpg
http://i882.photobuc.../Picture061.jpg
http://i882.photobuc.../Picture049.jpg
http://i882.photobuc.../Picture047.jpg
http://i882.photobuc...razilija286.jpg
http://i882.photobuc...razilija282.jpg
http://i882.photobuc...razilija280.jpg
Turi jie ir savo sveikuolių, kurie energijos kraunasi po Baobabais :
http://i882.photobuc.../Picture085.jpg
http://i882.photobuc.../Picture086.jpg
Nuo parko važiuoti sudėtingiau, kadangi ten visi autobusai pilni, todėl geriau sėsti į bet kurį, kuris sustos su jūsų rajono pavadinimu. Vienai dienai to visiškai pakanka. Jei visur važinėtumėte taksi, sutaupytumėte daug laiko ir, gal būt, dar spėtumėte aplankyti Cukrinės galvos kalną Sugarloaf. Jei, vis tik, važiuojate autobusu, tai kitos dienos rytą sėskite į 511 av. Nossa Senhora de Copacabana ir važiuokite Botafogo kryptimi išlipkite ten, kur išlipa dauguma turistų, mums pasakė kartu važiavusi brazilė, kad laikas lipti. Arba galima metro iki Botafogo stoties, o paskui autobusu iki Praia Vermelho tas pats variantas kaip į Korkovado, reikia pirkti kombinuotą bilietą. Pasikėlimas kainuoja 23 /žmogui, vyksta dviem etapais pradžioje pasikeliate į kalną Urca, ten pasivaikštote, galima pasižiūrėti kaip į mieste ant vandens įrengtą oro uostą tupia lėktuvai vaizdas kaip ant delno,
http://i882.photobuc...razilija309.jpg
http://i882.photobuc...razilija299.jpg
http://i882.photobuc...razilija302.jpg
http://i882.photobuc...razilija301.jpg
http://i882.photobuc.../Picture015.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
toliau kitu keltuvu keliatės į kitą kalną Pão de Açúcar (cukrinė galva), iš ten jau galima matyti atskirus pliažus ir 360o miesto panoramą.
http://i882.photobuc...razilija323.jpg
http://i882.photobuc...razilija318.jpg
http://i882.photobuc...razilija317.jpg
http://i882.photobuc.../Picture006.jpg
http://i882.photobuc...razilija312.jpg
http://i882.photobuc...razilija314.jpg
http://i882.photobuc...razilija315.jpg
Grįžus, galima vykti į miestą arba, jei labai sukaitote, nusimaudyti šalia esančiame mažame, bet nuostabaus grožio pliaže Vermelho ten nėra gyvenamojo rajono, todėl nedaug žmonių.
http://i882.photobuc...razilija322.jpg
Mes keliavome nežinodami kur ir ieškojome nežinodami ko, todėl sėdome į autobusą, vežantį į centrą (Central) ir po kokių 40 min. atsidūrėme prie San Sebastiano katedros.
http://i882.photobuc...razilija333.jpg
Centre nepakeliamas karštis ir minios žmonių, todėl neužsibuvome - sėdome į metro ir nuvykome pasižiūrėti Marakanos stadiono.
http://i882.photobuc...razilija334.jpg
http://i882.photobuc...razilija339.jpg
http://i882.photobuc.../Picture057.jpg
Šiuo metu vyksta stadiono renovacija, tačiau sumokėjus 10 jūs galite pasivaikščioti po apačioje esantį muziejų, apsilankyti parduotuvėje, pasižiūrėti žymiausių pasaulyje futbolininkų pėdų spaudus ir net pakilti į septintą aukštą, kur pateksite į tribūnas ir galėsite pamatyti visą stadioną iš vidaus. Tačiau dabar ten vyksta dideli statybos darbai, ruošiamasi pasaulio čempionatui, todėl vaizdas bus atitinkamas.
http://i882.photobuc...razilija338.jpg
http://i882.photobuc...razilija340.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture054.jpg
http://i882.photobuc...razilija347.jpg
http://i882.photobuc...razilija348.jpg
http://i882.photobuc...razilija349.jpg
http://i882.photobuc...razilija351.jpg
http://i882.photobuc...razilija341.jpg
http://i882.photobuc...zilija345-1.jpg
Grįžome metro Rio metro schema labai paprasta, ją sudaro tik dvi linijos ir orientuotis labai lengva, kiekviename viešbutyje gausite schemą. Vieną dieną skyrėme miesto pažinimui pėsti, galima tai daryti patiems, galima organizuotai su gidu už 50 . Mes pėsti nukeliavome per visus didžiuosius paplūdimius, pavaikštinėjome po Kopakabanos naktinį turgų ir tuo mūsų buvimas Rio baigėsi. Dar kirbėjo mintis nuvažiuoti pasižiūrėti sambodromo metro iki Praca Onze, tačiau nutarėme ten apsilankyti kitą kartą, kai bus Sambos festivalis.
Ipanema :
http://i882.photobuc...razilija355.jpg
http://i882.photobuc...razilija354.jpg
http://i882.photobuc.../Picture065.jpg
http://i882.photobuc.../Picture067.jpg
Dar porą sakinių apie maistą Rio pusryčiai viešbutyje arba vienoje iš gausių kavinukių, dienos metu labai karšta ir aktualiausia yra sulčių barai ten galima ir nebrangiai užkąsti kokių nors pyragėlių ar kepinukų, jų gausu visur, juose yra ir įvairių vaisių. Paprastai būna kokių 20 30 rūšių sulčių, mišinių ir visokių miksų su pienu, kainos apie 2 6 . Kas didelis arbatų mėgėjas, ras ir Matė, bet mes jį vartojome tik pieniškų kokteilių sudėtyje (supermatte, megamatte), - taip pat visai neblogai. Dar visada darydami vaisių kokteilį paklausia ar dėti cukraus jie mėgsta saldžiau ir į vaisius deda cukrų, ypač jei valgytumėte ten populiarius Acai uogų kokteilius. Kavos arba alaus jau reikėtų ieškoti kavinėse arba užkandinėse, tai kainuotų apie 2 3 , paplūdimiuose galima išgerti kokosą už 2 3 , arba labai skanų ir gaivinantį kokteilį Caipirinha už 4 6 (laimas, ištrintas su cukrumi, pridėta daug smulkaus ledo, užpiltas Cachasa ir suplaktas), tačiau, nereikia pamiršti, kad už 100 m. nuo pliažo viskas jau kainuotų trečdaliu pigiau. Cachasa skaidri braziliška degtinė, populiariausia rūšis 51 šiek tiek, gal, primena mūsų naminukę, tačiau vieną gerti neskanu, butelis kainuoja apie 10 , bet yra ir brangesnių, gelsvos spalvos, kaina iki 50 . Maisto ar gėrimų galima nusipirkti parduotuvėje kainuos panašiai kaip Lietuvoje, tai labai patogu jeigu turite šaldytuvą. Tačiau, suprantama, pagrindinį maistą reikėtų valgyti braziliškuose restoranuose churascaria jų būna dviejų rūšių vienos dirba kaip švediškas stalas, kur gali laisvai dėtis bet kokį maistą, o keptą mėsą atneša padavėjai ir atpjauna pagal pageidavimą kiek patinka, moki fiksuotą kainą 20 40 , priklausomai nuo meniu ir įstaigos lygio. Alkoholis ir gėrimai apmokami atskirai išeinant iš restorano. Mums geriau patiko kitas variantas kai vitrinoje arba prie įėjimo iškabinta maisto kaina už 1 kg. arba 100 g., galima krautis į lėkštę ko nori ir kiek patinka, padavėjas pasvers, užrašys ant popieriuko, pripliusuos gėrimus ir su popieriuku eini valgyti. Jei mažai, gali dar nueiti, vėl pasvers ir parašys taip kiek nori kartų. Išeidamas iš restorano popieriuką pateiki padavėjui ir apmoki sąskaitą. Tokių restoranų yra daug ir labai įvairių savo kainomis ir meniu. Jei paprastas kasdienis maistas, tai 100 g. kainuos nuo 1 iki 2,5 , jei kokios nors jūros gėrybės ir prašmatnus restoranas, gali kainuoti iki 3,0 4,5 , jei picos 1 2 . Geri pietūs neprabangiame restoranėlyje išeina apie 10 20 /žmogui. Gatvėje ant griliaus kepa dešras, mėsos vėrinukus, jie nebrangūs, skanūs, kainuoja 1 , tačiau duonos prie jų negausite. Yra labai skanūs ir mažai kaloringi jogurtiniai ledai mažų parduotuvėlių su 1 3 staliukais tinklas, vadinasi jogo, jogoberry ar kaip nors panašiai labai skanu ir gaivina, įvairūs priedai pagal pageidavimą, bet, deja, mes aptikome tik priešpaskutinę dieną. Dar Rio de Žaneire turistams yra tokia ekskursija - galima užsisakyti išvyką į lūšnynus (favelas), tačiau ten, kur veža turistus, jos yra šiek tiek pagražintos ir nelabai atitinka tikrovės, o į tas, kur turistų neveža, savarankiškai lįsti nelabai rekomenduojama. Seniau visą gyvenimą favelose kontroliavo mafijinės struktūros, policija ten net neužeidavo, miestą valdė mafija ir policija bendru susitarimu, o tokia simbiozė buvo palanki abiems, tačiau kai Brazilija buvo paskelbta Olimpinių žaidynių ir futbolo čempionato šalimi, mafija su griausmais iš miesto buvo išrūkyta ir miestą pradėjo kontroliuoti valstybė tai vyko visai neseniai, prieš 2 3 mėn., lapkričio pabaigoje į miestą net buvo įvesta kariuomenė kovai su mafija, todėl dabar mieste žymiai ramiau nei buvo prieš metus - kitus, bet jeigu su fotoaparatu ir pinigine ten klaidžiosite vakarais, nežinia ar su visais daiktais sveikas grįšite namo (manau, kad jei užsienietis vakare nuvažiuotų į Kirtimus Vilniuje, jam baigtųsi ne ką geriau). Šiaip jau, lūšnynai Brazilijoje yra tarsi socialinės pagalbos neturtingiems gyventojams forma. Jie gyvena nemokėdami jokių mokesčių,- už elektrą ir vandenį sumoka valstybė, o kai žmogus prasigyvena, jis perka namą arba butą, išsikrausto iš lūšnynų ir toliau išsilaiko save pats, mokėdamas visus valstybinius mokesčius. Galima šaipytis, tačiau, giliau pažvelgus, galima būtų ir perimti kai kurią patirtį... Žinoma, ten nereikia šildyti, bet niekas ir nesiskundžia, kad iš gaunamų pajamų negali išlaikyti būsto. Ir niekas negali piktnaudžiauti valstybės pašalpomis. Viskas teisinga jei neturi pinigų išlaikyti didelio buto, kraustykis į mažą, o ne skųskis, kad viskas brangu. Būstas turi atspindėti pajamas, o ne bedarbiai gyvena 4 kambarių bute, gauna kompensacijas ir skundžiasi, kad brangu. Gera idėja naujai savivaldybei ir Vilniuje galima būtų paaukoti kokį vieną rajoną ir turistams bus nauja atrakcija...
Su Rio de Žaneiru atsisveikinome šeštadienio rytą, taksi iki oro uosto turi pastovią kainą - 25 . Dar vienas vidinis skrydis į Foz du Iguasu miestelį Brazilijos, Argentinos ir Paragvajaus sienų sankirtoje prie Iguasu upės. Ko ten vyksta turistai? Ten yra labai gražūs kriokliai, jei ne gražiausi, tai bent vieni gražiausių pasaulyje ir juos pamatyti žmonės traukia iš viso pasaulio.
http://i882.photobuc.../Picture009.jpg
http://i882.photobuc...razilija238.jpg
http://i882.photobuc.../Picture039.jpg
Tačiau ne vien teigiamų, bet ir daug neigiamų atsiliepimų teko prisiklausyti prieš vykstant į Rio visai suprantama, kad Brazilija, tai ne tik nuostabi gamta ir užburiantys peizažai su besilinksminančiais žmonėmis ir nuolatine švente. Kaip ir kiekvienoje šalyje ten yra visko ir skurdo, ir lūšnų, ir piktų žmonių, ir kriminalo, ir netvarkos, ir negražių pastatų, ir neūkiškumo, bet argi to pasižiūrėti mes trenkiamės per visą pasaulį? Aš to stengiuosi nepastebėti, nefotografuoti ir mano atmintyje tai neišlieka.
Nors lėktuvas šiek tiek vėlavo, iš Amazonės į Rio mus atskraidino labai anksti ryte, oro uoste judėjimas buvo tik prasidėjęs, eilių nebuvo, daiktus atidavė greitai ir atvykimo salėje atsidūrėme keletą minučių po septynių. Kaip ir bet kuriame pasaulio oro uoste, mus pirmiausia pasitiko taksistai ir pervežimu užsiimantys privatininkai. Siūloma kaina buvo nuo 20 /žmogui iki 30 už nuvežimą iki miesto. Rio de Žaneiras tai didžiulis miestas, į kurį vykstant geriausia būtų iš anksto žinoti bent paprasčiausius dalykus kaip keliauti, kur gyventi, valgyti, kur vaikščioti, ko nedaryti. Tai, didžia dalimi, padės sutaupyti jūsų pinigus ir išsaugoti nervus. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad miestas suskirstytas rajonais, nors apytiksliai - kaip tie rajonai išsidėstę ir kokie objektai kokiame rajone yra. Turint tokią informaciją jau nebūtina samdyti taksi, galima mėginti nukeliauti autobusais, kurių tinklas mieste labai tankus, jie važiuoja dažnai, kainuoja pigiai, nebūna perkrauti ir juose vėsu. Tokiu būdu, nuo atvykimo salės, prasibrovus pro brangius taksistų pasiūlymus, išėjus į lauką reikėtų sukti į dešinę ir už kokių 30 metrų stabtelėti prie autobuso stotelės. 2018 numeris už 4 jus nuveš į bet kurį turistinį rajoną jis pravažiuoja centrą, miesto oro uostą, tada av. Atlantica per visus pliažus važiuoja ratu ir grįžta atgal į oro uostą. Kodėl per pliažus? Todėl, kad rajonai ir pliažai ten vadinasi tuo pačiu vardu, o juose dažniausiai apsistoja turistai. Kaip nebūtų keista, pigiausi Rio viešbučiai yra miesto centre, todėl reikia žinoti, kad centro rajonas nėra pats patogiausias turistams jis veikia tik darbo metu, o visas gyvenimas mieste vyksta pliažų rajonuose, taip vadinamoje, Zona Sul. Jei gyventumėte centre, kaskart į pajūrį jums tektų vykti autobusu arba taksi, todėl prarastumėte laiko ir sutaupyti nepavyktų. Ieškant gyvenamos vietos, siūlyčiau pirmenybę teikti tokiems rajonams kaip Copacabana (populiariausias brangiausias), Ipanema, Leblon, Leme, Flamenko (pigiausias) šie rajonai pritaikyti poilsiautojams, jie visi turi didelius paplūdimius, prie kurių vyksta pagrindinis gyvenimas, o lygiagrečiai paplūdimiams išilgai miesto eina Avenida Atlantica tai tarsi promenada, skirianti pliažus nuo viešbučių ir gyvenamųjų namų, kuri nedarbo dienomis virsta pėsčiųjų alėja. Lygiagrečiai šiai gatvei už vieno namų kvartalo, Kopakabanoje eina kita gatvė, kuria važiuoja didžioji dauguma autobusų av. Nossa Senhora de Copacabana, išdėstytos parduotuvės ir restoranai, kituose rajonuose, ši gatvė vadinsis kitaip. Šias dvi gatves jungia daug mažų gatvelių, su begale viešbučių, hostelių, apartamentų, sulčių barų, maitinimo įstaigų ir pan. Apsigyventi pigiausia hosteliuose, o viešbučiuose ir apartamentuose būtų brangiau, geras tinklapis www.ipanema.com. Apartamentai gali kainuoti pigiau už viešbutį, turėsite virtuvę, buitinę techniką, apsauginį prie įėjimo į laiptinę, tačiau trumpam laikui apartamentus savininkai nuomoja nenoriai ir šiek tiek kelia kainas. Ieškoti patarčiau per google įsivedus appartments in Rio, ten rasite daug pasiūlymų. Viešbučiai gana brangūs, tačiau visada galima derėtis. Mes užsisakėme viešbutį prieš gerą pusmetį ir mokėjome tik pusę kainos nuo to, kiek jis kainavo viešnagės metu. Tiesa, teko šiek tiek pasiderėti, bet apsimokėjo kambarys Kopakabanoje, patogioje vietoje su vaizdu į vandenyną ir pusryčiais kainavo 110 $/parai. Reikia pasakyti, kad poilsio metu toks kambarys kainavo 230 /parai, todėl gyvenamos vietos ieškotis reikia pagal savo prioritetus ir norus. Kainos priklauso nuo sezonų, renginių ir pan., tarkime, karnavalo metu jos šokteli 4 5 kartus. Aš, užsisakydamas viešbutį, didelį dėmesį kreipiu vietai, nes gyvenimas išmokė, kad net sumokėjus truputį brangiau užsakant, vėliau tai atsiperka su kaupu. Žinoma, jei tai nebus 5 žv. Gyvenome gana patogiai, kambarys nedidelis, bet viskas veikia, yra šaldytuvas, kondicionierius, gera santechnika, pusryčių metu vaizdas per langą nuostabus, o vakarais beveik po langais prasideda naktinis suvenyrų turgus, kuris tęsiasi av. Atlantica kokius 500 m.. Wi-fi internetas nemokamas. Visai šalia viešbučio sulčių baras ir dvi šuraskarijos su mažomis kainomis ir labai neblogu maistu. Jei kas norės pamėginti tinklapis : http://www.debret.co...glish/index.asp . Vaizdas pro viešbučio langą :
http://i882.photobuc...razilija357.jpg
http://i882.photobuc...razilija356.jpg
Nepaisant, kad gyvenome pakrantėje, dėl patirtų saulės nudegimų Amazonėje paplūdimio malonumais galėjome gėrėtis tik per kambario langą arba gurkšnodami kaipiriniją pliažo bare. Vanduo tuo metu vandenyne buvo labai šaltas nežinau kiek laipsnių, bet po upės jis atrodė ledinis ir besimaudančių nebuvo labai daug, bent jau saulei nusileidus. Tiesiog, tokiu metu pataikėme, vėliau maudėmės už poros šimtų kilometrų Ilhabeloje vanduo jau buvo šiltas, maudytis malonu. Taigi laisvu laiku daugiau važinėdavome arba vaikštinėjome po miestą. Ką būtina aplankyti Rio? Pirmiausia, turbūt, Corcovado Kristaus Atpirkėjo skulptūra ji yra Cosmo Velho.
http://i882.photobuc...razilija236.jpg
http://i882.photobuc.../Picture021.jpg
http://i882.photobuc...razilija237.jpg
http://i882.photobuc...razilija238.jpg
Ją galima pasiekti metro važiuoti iki stotelės Largo do Machado, vėliau persėdant į autobusą, važiuojantį iki Cosmo Velho, tokiu atveju jums derėtų pirkti ne paprastą metro bilietą, o derinį metro+onibus expresso už 1,7 sutaupysite porą realų. Kitas variantas, važiuoti 583 autobusu nuo viešbučio,- tai kainuotų 1,4 , o važiuotumėte pro pagrindinius turistinius pliažus ir miestą, tačiau autobusas važiuoja ne av. Atlantica, o pirma lygiagrečia jai gatve av. Nossa Senhora de Copacabana. Cosmo Velho nėra paskutinė stotelė, todėl reikia stebėti pro langą iš kairės pamatysite traukinukų, keliančių į kalną, stotį, o galima paprašyti konduktoriaus, kad įspėtų. Toliau jūsų laukia į kalną keliantis traukinukas ir kokių 20 min. kelionė iki kalno viršaus už 18 į abu galus.
http://i882.photobuc...razilija228.jpg
Stotyje iškabintos daugelio pasaulio šalių vėliavos, o Lietuvos nėra :
http://i882.photobuc...razilija229.jpg
Nelygu kiek žmonių, traukinuko gali tekti palaukti ant bilieto užrašytas jūsų išvykimo laikas, o vagonėlyje jus net gali palinksminti gyva muzika - sambos ritmai, sukeliantys labai audringą reakciją brazilų tarpe :
http://i882.photobuc...razilija231.jpg
http://i882.photobuc...razilija271.jpg
Nusileidus atgal dar galima aplankyti botanikos sodą tuo pačiu 583 autobusu, bet į kitą pusę iki stotelės Jardim Botaniko, sodas veikia iki 17 val., kainuoja 5 /2žmonėms.
http://i882.photobuc.../Picture066.jpg
http://i882.photobuc.../Picture068.jpg
http://i882.photobuc.../Picture042.jpg
http://i882.photobuc.../Picture041.jpg
http://i882.photobuc.../Picture060.jpg
http://i882.photobuc.../Picture061.jpg
http://i882.photobuc.../Picture049.jpg
http://i882.photobuc.../Picture047.jpg
http://i882.photobuc...razilija286.jpg
http://i882.photobuc...razilija282.jpg
http://i882.photobuc...razilija280.jpg
Turi jie ir savo sveikuolių, kurie energijos kraunasi po Baobabais :
http://i882.photobuc.../Picture085.jpg
http://i882.photobuc.../Picture086.jpg
Nuo parko važiuoti sudėtingiau, kadangi ten visi autobusai pilni, todėl geriau sėsti į bet kurį, kuris sustos su jūsų rajono pavadinimu. Vienai dienai to visiškai pakanka. Jei visur važinėtumėte taksi, sutaupytumėte daug laiko ir, gal būt, dar spėtumėte aplankyti Cukrinės galvos kalną Sugarloaf. Jei, vis tik, važiuojate autobusu, tai kitos dienos rytą sėskite į 511 av. Nossa Senhora de Copacabana ir važiuokite Botafogo kryptimi išlipkite ten, kur išlipa dauguma turistų, mums pasakė kartu važiavusi brazilė, kad laikas lipti. Arba galima metro iki Botafogo stoties, o paskui autobusu iki Praia Vermelho tas pats variantas kaip į Korkovado, reikia pirkti kombinuotą bilietą. Pasikėlimas kainuoja 23 /žmogui, vyksta dviem etapais pradžioje pasikeliate į kalną Urca, ten pasivaikštote, galima pasižiūrėti kaip į mieste ant vandens įrengtą oro uostą tupia lėktuvai vaizdas kaip ant delno,
http://i882.photobuc...razilija309.jpg
http://i882.photobuc...razilija299.jpg
http://i882.photobuc...razilija302.jpg
http://i882.photobuc...razilija301.jpg
http://i882.photobuc.../Picture015.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
toliau kitu keltuvu keliatės į kitą kalną Pão de Açúcar (cukrinė galva), iš ten jau galima matyti atskirus pliažus ir 360o miesto panoramą.
http://i882.photobuc...razilija323.jpg
http://i882.photobuc...razilija318.jpg
http://i882.photobuc...razilija317.jpg
http://i882.photobuc.../Picture006.jpg
http://i882.photobuc...razilija312.jpg
http://i882.photobuc...razilija314.jpg
http://i882.photobuc...razilija315.jpg
Grįžus, galima vykti į miestą arba, jei labai sukaitote, nusimaudyti šalia esančiame mažame, bet nuostabaus grožio pliaže Vermelho ten nėra gyvenamojo rajono, todėl nedaug žmonių.
http://i882.photobuc...razilija322.jpg
Mes keliavome nežinodami kur ir ieškojome nežinodami ko, todėl sėdome į autobusą, vežantį į centrą (Central) ir po kokių 40 min. atsidūrėme prie San Sebastiano katedros.
http://i882.photobuc...razilija333.jpg
Centre nepakeliamas karštis ir minios žmonių, todėl neužsibuvome - sėdome į metro ir nuvykome pasižiūrėti Marakanos stadiono.
http://i882.photobuc...razilija334.jpg
http://i882.photobuc...razilija339.jpg
http://i882.photobuc.../Picture057.jpg
Šiuo metu vyksta stadiono renovacija, tačiau sumokėjus 10 jūs galite pasivaikščioti po apačioje esantį muziejų, apsilankyti parduotuvėje, pasižiūrėti žymiausių pasaulyje futbolininkų pėdų spaudus ir net pakilti į septintą aukštą, kur pateksite į tribūnas ir galėsite pamatyti visą stadioną iš vidaus. Tačiau dabar ten vyksta dideli statybos darbai, ruošiamasi pasaulio čempionatui, todėl vaizdas bus atitinkamas.
http://i882.photobuc...razilija338.jpg
http://i882.photobuc...razilija340.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture054.jpg
http://i882.photobuc...razilija347.jpg
http://i882.photobuc...razilija348.jpg
http://i882.photobuc...razilija349.jpg
http://i882.photobuc...razilija351.jpg
http://i882.photobuc...razilija341.jpg
http://i882.photobuc...zilija345-1.jpg
Grįžome metro Rio metro schema labai paprasta, ją sudaro tik dvi linijos ir orientuotis labai lengva, kiekviename viešbutyje gausite schemą. Vieną dieną skyrėme miesto pažinimui pėsti, galima tai daryti patiems, galima organizuotai su gidu už 50 . Mes pėsti nukeliavome per visus didžiuosius paplūdimius, pavaikštinėjome po Kopakabanos naktinį turgų ir tuo mūsų buvimas Rio baigėsi. Dar kirbėjo mintis nuvažiuoti pasižiūrėti sambodromo metro iki Praca Onze, tačiau nutarėme ten apsilankyti kitą kartą, kai bus Sambos festivalis.
Ipanema :
http://i882.photobuc...razilija355.jpg
http://i882.photobuc...razilija354.jpg
http://i882.photobuc.../Picture065.jpg
http://i882.photobuc.../Picture067.jpg
Dar porą sakinių apie maistą Rio pusryčiai viešbutyje arba vienoje iš gausių kavinukių, dienos metu labai karšta ir aktualiausia yra sulčių barai ten galima ir nebrangiai užkąsti kokių nors pyragėlių ar kepinukų, jų gausu visur, juose yra ir įvairių vaisių. Paprastai būna kokių 20 30 rūšių sulčių, mišinių ir visokių miksų su pienu, kainos apie 2 6 . Kas didelis arbatų mėgėjas, ras ir Matė, bet mes jį vartojome tik pieniškų kokteilių sudėtyje (supermatte, megamatte), - taip pat visai neblogai. Dar visada darydami vaisių kokteilį paklausia ar dėti cukraus jie mėgsta saldžiau ir į vaisius deda cukrų, ypač jei valgytumėte ten populiarius Acai uogų kokteilius. Kavos arba alaus jau reikėtų ieškoti kavinėse arba užkandinėse, tai kainuotų apie 2 3 , paplūdimiuose galima išgerti kokosą už 2 3 , arba labai skanų ir gaivinantį kokteilį Caipirinha už 4 6 (laimas, ištrintas su cukrumi, pridėta daug smulkaus ledo, užpiltas Cachasa ir suplaktas), tačiau, nereikia pamiršti, kad už 100 m. nuo pliažo viskas jau kainuotų trečdaliu pigiau. Cachasa skaidri braziliška degtinė, populiariausia rūšis 51 šiek tiek, gal, primena mūsų naminukę, tačiau vieną gerti neskanu, butelis kainuoja apie 10 , bet yra ir brangesnių, gelsvos spalvos, kaina iki 50 . Maisto ar gėrimų galima nusipirkti parduotuvėje kainuos panašiai kaip Lietuvoje, tai labai patogu jeigu turite šaldytuvą. Tačiau, suprantama, pagrindinį maistą reikėtų valgyti braziliškuose restoranuose churascaria jų būna dviejų rūšių vienos dirba kaip švediškas stalas, kur gali laisvai dėtis bet kokį maistą, o keptą mėsą atneša padavėjai ir atpjauna pagal pageidavimą kiek patinka, moki fiksuotą kainą 20 40 , priklausomai nuo meniu ir įstaigos lygio. Alkoholis ir gėrimai apmokami atskirai išeinant iš restorano. Mums geriau patiko kitas variantas kai vitrinoje arba prie įėjimo iškabinta maisto kaina už 1 kg. arba 100 g., galima krautis į lėkštę ko nori ir kiek patinka, padavėjas pasvers, užrašys ant popieriuko, pripliusuos gėrimus ir su popieriuku eini valgyti. Jei mažai, gali dar nueiti, vėl pasvers ir parašys taip kiek nori kartų. Išeidamas iš restorano popieriuką pateiki padavėjui ir apmoki sąskaitą. Tokių restoranų yra daug ir labai įvairių savo kainomis ir meniu. Jei paprastas kasdienis maistas, tai 100 g. kainuos nuo 1 iki 2,5 , jei kokios nors jūros gėrybės ir prašmatnus restoranas, gali kainuoti iki 3,0 4,5 , jei picos 1 2 . Geri pietūs neprabangiame restoranėlyje išeina apie 10 20 /žmogui. Gatvėje ant griliaus kepa dešras, mėsos vėrinukus, jie nebrangūs, skanūs, kainuoja 1 , tačiau duonos prie jų negausite. Yra labai skanūs ir mažai kaloringi jogurtiniai ledai mažų parduotuvėlių su 1 3 staliukais tinklas, vadinasi jogo, jogoberry ar kaip nors panašiai labai skanu ir gaivina, įvairūs priedai pagal pageidavimą, bet, deja, mes aptikome tik priešpaskutinę dieną. Dar Rio de Žaneire turistams yra tokia ekskursija - galima užsisakyti išvyką į lūšnynus (favelas), tačiau ten, kur veža turistus, jos yra šiek tiek pagražintos ir nelabai atitinka tikrovės, o į tas, kur turistų neveža, savarankiškai lįsti nelabai rekomenduojama. Seniau visą gyvenimą favelose kontroliavo mafijinės struktūros, policija ten net neužeidavo, miestą valdė mafija ir policija bendru susitarimu, o tokia simbiozė buvo palanki abiems, tačiau kai Brazilija buvo paskelbta Olimpinių žaidynių ir futbolo čempionato šalimi, mafija su griausmais iš miesto buvo išrūkyta ir miestą pradėjo kontroliuoti valstybė tai vyko visai neseniai, prieš 2 3 mėn., lapkričio pabaigoje į miestą net buvo įvesta kariuomenė kovai su mafija, todėl dabar mieste žymiai ramiau nei buvo prieš metus - kitus, bet jeigu su fotoaparatu ir pinigine ten klaidžiosite vakarais, nežinia ar su visais daiktais sveikas grįšite namo (manau, kad jei užsienietis vakare nuvažiuotų į Kirtimus Vilniuje, jam baigtųsi ne ką geriau). Šiaip jau, lūšnynai Brazilijoje yra tarsi socialinės pagalbos neturtingiems gyventojams forma. Jie gyvena nemokėdami jokių mokesčių,- už elektrą ir vandenį sumoka valstybė, o kai žmogus prasigyvena, jis perka namą arba butą, išsikrausto iš lūšnynų ir toliau išsilaiko save pats, mokėdamas visus valstybinius mokesčius. Galima šaipytis, tačiau, giliau pažvelgus, galima būtų ir perimti kai kurią patirtį... Žinoma, ten nereikia šildyti, bet niekas ir nesiskundžia, kad iš gaunamų pajamų negali išlaikyti būsto. Ir niekas negali piktnaudžiauti valstybės pašalpomis. Viskas teisinga jei neturi pinigų išlaikyti didelio buto, kraustykis į mažą, o ne skųskis, kad viskas brangu. Būstas turi atspindėti pajamas, o ne bedarbiai gyvena 4 kambarių bute, gauna kompensacijas ir skundžiasi, kad brangu. Gera idėja naujai savivaldybei ir Vilniuje galima būtų paaukoti kokį vieną rajoną ir turistams bus nauja atrakcija...
Su Rio de Žaneiru atsisveikinome šeštadienio rytą, taksi iki oro uosto turi pastovią kainą - 25 . Dar vienas vidinis skrydis į Foz du Iguasu miestelį Brazilijos, Argentinos ir Paragvajaus sienų sankirtoje prie Iguasu upės. Ko ten vyksta turistai? Ten yra labai gražūs kriokliai, jei ne gražiausi, tai bent vieni gražiausių pasaulyje ir juos pamatyti žmonės traukia iš viso pasaulio.
Kokie vaizdai 
Kurioje PA vietoje beatostogautumėte, poros dienų kelionė prie Iguasu krioklių apsimokės. Nežinau ar tie kriokliai patys gražiausi pasaulyje, nežinau ar jie patys aukščiausi, net negaliu užtikrinti, kad jų ten tikrai 275 neskaičiavau, tačiau tokio reginio gyvenime regėti dar nebuvo tekę. Gal ne tik reginio, sunku nusakyti kuo tai sužavi vaizdas, vandens tėkmė, šniokštimas, olos, augmenija užburia tarsi koks gamtinis jutiminis kokteilis. To negalima pamatyti nuotraukose arba vaizdo įrašuose, to negalima perduoti jokiais pasakojimais, tą reikia patirti, galbūt, todėl, nepaisant labai tikslios skaitmeninės audio video technikos, žmonės miniomis plūsta į tą nuostabų pasaulio kraštelį iš viso pasaulio. Iguasu upė skiria Braziliją ir Argentiną, visiškai greta prasideda Paragvajus, todėl prie jų patogu atvažiuoti iš bet kur. Abejose upės pusėse įrengti gražiai sutvarkyti nacionaliniai parkai su visa infrastruktūra, krioklius galima pamatyti Brazilijos pusėje pakilus malūnsparniu iš paukščio skrydžio,
http://i882.photobuc...razilija405.jpg
arba Argentinos pusėje laivuku nuplaukti tiesiog po krentančiu vandeniu.
http://i882.photobuc...razilija367.jpg
Malūnsparniu toks malonumas kainuoja 75 , laivuku paplaukioti galima sumokėjus 45 . Tie parkai dideli, ten įrengtos pasivaikščiojimo trasos ir takeliai, organizuojamos įvairios ekskursijos ir safariai, todėl kiek laiko praleisti kiekvienas gali pasirinkti savo nuožiūra, tačiau minimaliai tam reikėtų skirti dvi dienas, o jei važinėtumėte taksi ir pradėtumėte nuo ryto, galima apsieiti tik 1 diena, bet krioklius reikėtų pamatyti iš abiejų upėws pusių, kadangi vaizdai gana skirtingi, o iš kurios pusės labiau patiks jau skonio reikalas. Žmonių atsiliepimus galima paskaityti http://www.tripadvis...es_Litoral.html
Nuo Rio de Žaneiro iki Foz du Iguasu lėktuvas skrenda šiek tiek daugiau nei 2 valandas pradžioje rytine žemyno pakrante, o ties Praia Grande suka į vakarus ir apie valandą galima stebėti plokščiakalnius, upes ir nesibaigiančius miškus, kol jų viduryje pasirodo boluojantys kriokliai. Nieko labai nuostabaus iš lėktuvo nepamatysite, bet leidžia įsivaizduoti proporcijas.
http://i882.photobuc.../Picture079.jpg
http://i882.photobuc.../Picture080.jpg
http://i882.photobuc.../Picture081.jpg
Foz du Iguasu nedidelis pasienio miestelis gyvenantis, pagrinde, iš atvykstančių turistų. Kainos šioje turistinėje vietovėje yra truputį didesnės nei kitur, tačiau mažesnės nei, tarkime, Rio. Miestelyje labai daug viešbučių, begalės turistinių agentūrų ir privačių agentų, organizuojančių krioklių lankymą už pinigus. Tačiau, manau, kad visiškai nesunkiai krioklius galima apžiūrėti savarankiškai, tokiu atveju jums reikės skirti vieną dieną apžiūrai iš Brazilijos pusės ir vieną dieną iš Argentinos pusės. Nacionalinis parkas yra už keleto kilometrų nuo oro uosto ir apie 20 kilometrų iki miestelio Foz du Iguasu. Planuojant kelionę derėtų numatyti maršrutą kur gyventi, kokia tvarka lankytis parkuose, kiek laiko tam skirti. Mes atskridome apie pietus, apsigyvenome netoliese parko, už keleto kilometrų nuo oro uosto, kadangi skrydis į SP laukė labai ankstų rytą. Iš anksto buvome užsisakę hostelį, tačiau prieš mėnesį iki išvykimo iš Hostelbookers.com gavome tokio turinio laišką Hello, I hope this email finds you well. I am writing to you to kindly ask you to confirm your booking with Paudimar Hostel with the reference number above directly as we are currently having communication problems with them and they refused to confirm some future bookings. Please let us know if you have not heard from them within 3 days of your email. Please accept our apologies for all the inconvenience. Kind regards, Balint Bendrabutis per tris dienas nieko neatsakė ir mums neliko nieko daugiau, kaip užsisakyti viešbutį dvigubai brangiau, už 80 eurų parai. Kai buvo užsakytas viešbutis, sulaukėme ir laiško iš bendrabučio, tačiau buvo jau per vėlu ir juo mes nepasinaudojome, tačiau jei kas norėtų pamėginti - Email: info@paudimar.com.br Telephone: 55-45-3529-6061. Apie tą bendrabutį internete yra visai neblogų atsiliepimų, bendrabutis tarp miesto ir oro uosto, o kaina už dvivietį su kondicionieriumi 30 eurų. Tačiau mes ten taip ir neapsigyvenome, gyvenome hotel Canzi jokių blogų atsiliepimų nėra, viešbutis be nereikalingos prabangos, taksi nuo oro uosto 10 , nuo viešbučio iki oro uosto 7,5 .
http://i882.photobuc...razilija443.jpg
http://i882.photobuc.../Picture245.jpg
http://i882.photobuc.../Picture244.jpg
Atstumas iki paukščių parko apie 400 m, iki nacionalinio parko apie 700 m. visi atstumai įveikiami pėsti. Autobuso stotelė į miestą už 200 m. nuo viešbučio, kelionės laikas iki autobusų stoties apie 40 min. Tokiu būdu, pirmą dieną mums pavyko aplankyti krioklius iš Brazilijos pusės ir spėti į paukščių parką.
http://s882.photobuc...razilija402.jpg
Kaina žmogui apie 40 , nuo įėjimo gaunate parko planą, o toliau veža autobusas, reikia išlipti artimiausioje stotelėje ir keliauti specialiai įrengtais takeliais apžiūrint krioklius nuo įvairaus aukščio ir iš įvairaus atstumo. Takeliai yra keliuose lygiuose, jų ilgis apie kelis kilometrus, kol priartėsite visai iki krentančio vandens.
http://i882.photobuc...razilija364.jpg
http://i882.photobuc...razilija369.jpg
http://i882.photobuc...razilija375.jpg
http://i882.photobuc...razilija377.jpg
http://i882.photobuc...razilija378.jpg
http://i882.photobuc...razilija380.jpg
http://i882.photobuc...razilija381.jpg
http://i882.photobuc...razilija391.jpg
http://i882.photobuc...razilija398.jpg
http://i882.photobuc.../Picture106.jpg
http://i882.photobuc.../Picture123.jpg
http://i882.photobuc.../Picture116.jpg
http://i882.photobuc.../Picture120.jpg
http://i882.photobuc.../Picture108.jpg
http://i882.photobuc.../Picture117.jpg
Išėjus iš parko, už kelių šimtų metrų, yra paukščių parkas, paukštelių mėgėjams ten tikrai yra kur paganyti akis. Parke ne tik paukščiai, yra visokių įdomių augalų, žuvų, tvenkinių ir pan.
http://i882.photobuc...razilija403.jpg
http://i882.photobuc...razilija427.jpg
http://i882.photobuc...razilija415.jpg
http://i882.photobuc...razilija410.jpg
http://i882.photobuc...razilija408.jpg
http://i882.photobuc.../Picture236.jpg
http://i882.photobuc.../Picture197.jpg
http://i882.photobuc.../Picture173.jpg
http://i882.photobuc.../Picture153.jpg
http://i882.photobuc.../Picture155.jpg
http://i882.photobuc.../Picture146.jpg
Tačiau ne visi paukščiai tokie protingi, kad lauktų kol juo apžiūrės lankytojai, daug paukščių laikomi specialiuose aptvaruose - aviariumuose, tai mažyčiai paukščiukai kaip kolibriai ar pan.
http://i882.photobuc.../Picture158.jpg
http://i882.photobuc.../Picture159.jpg
http://i882.photobuc...razilija420.jpg
http://i882.photobuc...razilija421.jpg
O tiems, kurie buvo Pantanale ir ten nepamatė visų paukščių, arba matė juos iš labai toli, arba ketina ten nuvykti, įrengta atskira erdvė su Pantanalo gyvūnija
http://i882.photobuc...razilija424.jpg
http://i882.photobuc...razilija428.jpg
http://i882.photobuc...razilija439.jpg
Jei labai patiko paukščiukai, galima nusipirkti gražius rankšluosčius su jų atvaizdais
http://i882.photobuc.../Picture242.jpg
http://i882.photobuc.../Picture241.jpg
Gero pusdienio kriokliams ir paukščiukams pilnai užtenka, jei nesinaudosite papildomomis ekskursijomis, - tarkime, jei nuspręstumėte pasižvalgyti iš malūnsparnio, tektų užtrukti pora valandų ilgiau, nors pats skrydis tetrunka keletą minučių.
Nuvykimui į Argentiną reikėtų skirti atskirą dieną, kadangi nemažai laiko užtruks kelionė jei keliausite ne taksi ir svarbu nepamiršti paso nes reikės kirsti sieną du kartus. Ryte pilni autobusai važiuoja į nacionalinį parką pilni žmonių, o iš ten grįžta apytuščiai, todėl kelionė iki miesto bus gana patogi ir teužtruks kiek daugiau nei pusvalandį. Vykti reikėtų iki autobusų stoties, ten išlipti ir persėsti į autobusą, vykstantį į Puerto Iguasu - miestelį, esantį Argentinos pusėje. Šis autobusas stoja visai šalia autobusų stoties, ant lango yra užrašas. Kaina 3 , iki pasienio posto važiuoja apie 0,5 val., ten būsite išlaipinti, praeisite pasienio postą ir gerą pusvalandį turėsite laukti sekančio autobuso, kuris nuveš į Puerto Iguasu autobusų stotį. Ten nuvykus nereikia skubėti džiaugtis tolimesnei kelionei reikės argentinietiškų pesų, geriausiai būtų jų turėti, kitaip teks nusileisti gretima gatvele iki bankomato pasiimti pinigų, o grįžus už keletą pesų įsigysite bilietus į autobusą, vykstantį į nacionalinį parką. Kelionėje užtruksite apie pusvalandį, vėliau nusipirksite bilietus po 100 pesų ir pateksite į parką
http://i882.photobuc...razilija508.jpg
Susipažinę su parko planu, sėsite į traukinuką ir vyksite žiūrėti krioklių. Yra trys traukinuko stotelės įlipsite centrinėje, tada nuvyksite į tarpinę, ten turite dvi galimybes keliauti į takelius prie krioklių, arba persėsti į kitą traukinuką, vežantį į galinę stotelę, Šėtono gerklė (kur susilieja keletas krioklių). Ir vienu ir kitu atveju keliausite tais pačiais metaliniais takeliais tik iš skirtingų pusių. Takeliai eina per keletą lygių, atstumai gana dideli, keletas kilometrų, galima nusileisti prie upės ir paplaukioti laiveliu, bet sugaišite daug laiko (eilės), kiaurai peršlapsite ir brangokai sumokėsite, yra ir kitokių ekskursijų, paplaukioti po upę virš krioklių, kažkokia išvyka su džipu, pasivaikščiojimai po lietaus mišką ir pan. Tam jau reikia daugiau laiko.
http://i882.photobuc...razilija447.jpg
http://i882.photobuc...razilija444.jpg
http://i882.photobuc...razilija445.jpg
http://i882.photobuc...razilija493.jpg
http://i882.photobuc...razilija494.jpg
http://i882.photobuc...razilija481.jpg
http://i882.photobuc...razilija475.jpg
http://i882.photobuc...razilija471.jpg
http://i882.photobuc...razilija463.jpg
http://i882.photobuc...razilija453.jpg
http://i882.photobuc...razilija450.jpg
Visą laiką vaikštinėjant geležiniais tekeliais kepina saulė ir purškia vandens purslai, todėl karštis ir prakaitas, susimaišęs su vandeniu lydi visą dieną, o medžių paunksmė saugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Tokie pasivaikščiojimai labai nepatinka fototechnikai, o žmonės gali prisėsti pailsėti ant įrengtų suoliukų arba retai pasitaikančiose kavinukėse atsigerti ir suvalgyti kokį nors sumuštinį. Tuo linkę pasinaudoti po parką lakstantys oposumai nors visur rašoma, kad jų šerti negalima, visi, kaip įmanydami, stengiasi juos pašerti.
http://i882.photobuc...razilija501.jpg
http://i882.photobuc...razilija487.jpg
http://i882.photobuc...razilija486.jpg
Sąžiningai pasivaikščiojus visą dieną, jūsų apynaujė avalynė gali atrodyti maždaug taip
http://i882.photobuc...razilija505.jpg
Grįžome iš parko tuo pačiu keliu kaip ir nuvykome, na, dar galima pasivaikščioti po miestelį Argentinos pusėje, tačiau nieko ypatingo ten nėra, galima pavalgyti kokiame argentinietiškame restoranėlyje, pietūs su vynu ir alumi kainuotų apie 100 pesų. Pasienyje vėl ta pati procedūra ir gana ilgas sekančio autobuso laukimas. Apie 40 km. nuo Foz du Iguasu, prie Iguasu upės, yra didelė elektrinė Itaipu, jei neklystu, antra pagal dydį pasaulyje taip pat organizuojamos ekskursijos, galima nuvažiuoti jei turite kokį pusdienį laisvo laiko iki lėktuvo arba labai domitės elektros gamybos technologijomis. Tačiau mums įspūdžių pakako, laukė ankstyvas skrydis į San Paulą, todėl grįžome į viešbutį trumpam poilsiui.
http://i882.photobuc...razilija405.jpg
arba Argentinos pusėje laivuku nuplaukti tiesiog po krentančiu vandeniu.
http://i882.photobuc...razilija367.jpg
Malūnsparniu toks malonumas kainuoja 75 , laivuku paplaukioti galima sumokėjus 45 . Tie parkai dideli, ten įrengtos pasivaikščiojimo trasos ir takeliai, organizuojamos įvairios ekskursijos ir safariai, todėl kiek laiko praleisti kiekvienas gali pasirinkti savo nuožiūra, tačiau minimaliai tam reikėtų skirti dvi dienas, o jei važinėtumėte taksi ir pradėtumėte nuo ryto, galima apsieiti tik 1 diena, bet krioklius reikėtų pamatyti iš abiejų upėws pusių, kadangi vaizdai gana skirtingi, o iš kurios pusės labiau patiks jau skonio reikalas. Žmonių atsiliepimus galima paskaityti http://www.tripadvis...es_Litoral.html
Nuo Rio de Žaneiro iki Foz du Iguasu lėktuvas skrenda šiek tiek daugiau nei 2 valandas pradžioje rytine žemyno pakrante, o ties Praia Grande suka į vakarus ir apie valandą galima stebėti plokščiakalnius, upes ir nesibaigiančius miškus, kol jų viduryje pasirodo boluojantys kriokliai. Nieko labai nuostabaus iš lėktuvo nepamatysite, bet leidžia įsivaizduoti proporcijas.
http://i882.photobuc.../Picture079.jpg
http://i882.photobuc.../Picture080.jpg
http://i882.photobuc.../Picture081.jpg
Foz du Iguasu nedidelis pasienio miestelis gyvenantis, pagrinde, iš atvykstančių turistų. Kainos šioje turistinėje vietovėje yra truputį didesnės nei kitur, tačiau mažesnės nei, tarkime, Rio. Miestelyje labai daug viešbučių, begalės turistinių agentūrų ir privačių agentų, organizuojančių krioklių lankymą už pinigus. Tačiau, manau, kad visiškai nesunkiai krioklius galima apžiūrėti savarankiškai, tokiu atveju jums reikės skirti vieną dieną apžiūrai iš Brazilijos pusės ir vieną dieną iš Argentinos pusės. Nacionalinis parkas yra už keleto kilometrų nuo oro uosto ir apie 20 kilometrų iki miestelio Foz du Iguasu. Planuojant kelionę derėtų numatyti maršrutą kur gyventi, kokia tvarka lankytis parkuose, kiek laiko tam skirti. Mes atskridome apie pietus, apsigyvenome netoliese parko, už keleto kilometrų nuo oro uosto, kadangi skrydis į SP laukė labai ankstų rytą. Iš anksto buvome užsisakę hostelį, tačiau prieš mėnesį iki išvykimo iš Hostelbookers.com gavome tokio turinio laišką Hello, I hope this email finds you well. I am writing to you to kindly ask you to confirm your booking with Paudimar Hostel with the reference number above directly as we are currently having communication problems with them and they refused to confirm some future bookings. Please let us know if you have not heard from them within 3 days of your email. Please accept our apologies for all the inconvenience. Kind regards, Balint Bendrabutis per tris dienas nieko neatsakė ir mums neliko nieko daugiau, kaip užsisakyti viešbutį dvigubai brangiau, už 80 eurų parai. Kai buvo užsakytas viešbutis, sulaukėme ir laiško iš bendrabučio, tačiau buvo jau per vėlu ir juo mes nepasinaudojome, tačiau jei kas norėtų pamėginti - Email: info@paudimar.com.br Telephone: 55-45-3529-6061. Apie tą bendrabutį internete yra visai neblogų atsiliepimų, bendrabutis tarp miesto ir oro uosto, o kaina už dvivietį su kondicionieriumi 30 eurų. Tačiau mes ten taip ir neapsigyvenome, gyvenome hotel Canzi jokių blogų atsiliepimų nėra, viešbutis be nereikalingos prabangos, taksi nuo oro uosto 10 , nuo viešbučio iki oro uosto 7,5 .
http://i882.photobuc...razilija443.jpg
http://i882.photobuc.../Picture245.jpg
http://i882.photobuc.../Picture244.jpg
Atstumas iki paukščių parko apie 400 m, iki nacionalinio parko apie 700 m. visi atstumai įveikiami pėsti. Autobuso stotelė į miestą už 200 m. nuo viešbučio, kelionės laikas iki autobusų stoties apie 40 min. Tokiu būdu, pirmą dieną mums pavyko aplankyti krioklius iš Brazilijos pusės ir spėti į paukščių parką.
http://s882.photobuc...razilija402.jpg
Kaina žmogui apie 40 , nuo įėjimo gaunate parko planą, o toliau veža autobusas, reikia išlipti artimiausioje stotelėje ir keliauti specialiai įrengtais takeliais apžiūrint krioklius nuo įvairaus aukščio ir iš įvairaus atstumo. Takeliai yra keliuose lygiuose, jų ilgis apie kelis kilometrus, kol priartėsite visai iki krentančio vandens.
http://i882.photobuc...razilija364.jpg
http://i882.photobuc...razilija369.jpg
http://i882.photobuc...razilija375.jpg
http://i882.photobuc...razilija377.jpg
http://i882.photobuc...razilija378.jpg
http://i882.photobuc...razilija380.jpg
http://i882.photobuc...razilija381.jpg
http://i882.photobuc...razilija391.jpg
http://i882.photobuc...razilija398.jpg
http://i882.photobuc.../Picture106.jpg
http://i882.photobuc.../Picture123.jpg
http://i882.photobuc.../Picture116.jpg
http://i882.photobuc.../Picture120.jpg
http://i882.photobuc.../Picture108.jpg
http://i882.photobuc.../Picture117.jpg
Išėjus iš parko, už kelių šimtų metrų, yra paukščių parkas, paukštelių mėgėjams ten tikrai yra kur paganyti akis. Parke ne tik paukščiai, yra visokių įdomių augalų, žuvų, tvenkinių ir pan.
http://i882.photobuc...razilija403.jpg
http://i882.photobuc...razilija427.jpg
http://i882.photobuc...razilija415.jpg
http://i882.photobuc...razilija410.jpg
http://i882.photobuc...razilija408.jpg
http://i882.photobuc.../Picture236.jpg
http://i882.photobuc.../Picture197.jpg
http://i882.photobuc.../Picture173.jpg
http://i882.photobuc.../Picture153.jpg
http://i882.photobuc.../Picture155.jpg
http://i882.photobuc.../Picture146.jpg
Tačiau ne visi paukščiai tokie protingi, kad lauktų kol juo apžiūrės lankytojai, daug paukščių laikomi specialiuose aptvaruose - aviariumuose, tai mažyčiai paukščiukai kaip kolibriai ar pan.
http://i882.photobuc.../Picture158.jpg
http://i882.photobuc.../Picture159.jpg
http://i882.photobuc...razilija420.jpg
http://i882.photobuc...razilija421.jpg
O tiems, kurie buvo Pantanale ir ten nepamatė visų paukščių, arba matė juos iš labai toli, arba ketina ten nuvykti, įrengta atskira erdvė su Pantanalo gyvūnija
http://i882.photobuc...razilija424.jpg
http://i882.photobuc...razilija428.jpg
http://i882.photobuc...razilija439.jpg
Jei labai patiko paukščiukai, galima nusipirkti gražius rankšluosčius su jų atvaizdais
http://i882.photobuc.../Picture242.jpg
http://i882.photobuc.../Picture241.jpg
Gero pusdienio kriokliams ir paukščiukams pilnai užtenka, jei nesinaudosite papildomomis ekskursijomis, - tarkime, jei nuspręstumėte pasižvalgyti iš malūnsparnio, tektų užtrukti pora valandų ilgiau, nors pats skrydis tetrunka keletą minučių.
Nuvykimui į Argentiną reikėtų skirti atskirą dieną, kadangi nemažai laiko užtruks kelionė jei keliausite ne taksi ir svarbu nepamiršti paso nes reikės kirsti sieną du kartus. Ryte pilni autobusai važiuoja į nacionalinį parką pilni žmonių, o iš ten grįžta apytuščiai, todėl kelionė iki miesto bus gana patogi ir teužtruks kiek daugiau nei pusvalandį. Vykti reikėtų iki autobusų stoties, ten išlipti ir persėsti į autobusą, vykstantį į Puerto Iguasu - miestelį, esantį Argentinos pusėje. Šis autobusas stoja visai šalia autobusų stoties, ant lango yra užrašas. Kaina 3 , iki pasienio posto važiuoja apie 0,5 val., ten būsite išlaipinti, praeisite pasienio postą ir gerą pusvalandį turėsite laukti sekančio autobuso, kuris nuveš į Puerto Iguasu autobusų stotį. Ten nuvykus nereikia skubėti džiaugtis tolimesnei kelionei reikės argentinietiškų pesų, geriausiai būtų jų turėti, kitaip teks nusileisti gretima gatvele iki bankomato pasiimti pinigų, o grįžus už keletą pesų įsigysite bilietus į autobusą, vykstantį į nacionalinį parką. Kelionėje užtruksite apie pusvalandį, vėliau nusipirksite bilietus po 100 pesų ir pateksite į parką
http://i882.photobuc...razilija508.jpg
Susipažinę su parko planu, sėsite į traukinuką ir vyksite žiūrėti krioklių. Yra trys traukinuko stotelės įlipsite centrinėje, tada nuvyksite į tarpinę, ten turite dvi galimybes keliauti į takelius prie krioklių, arba persėsti į kitą traukinuką, vežantį į galinę stotelę, Šėtono gerklė (kur susilieja keletas krioklių). Ir vienu ir kitu atveju keliausite tais pačiais metaliniais takeliais tik iš skirtingų pusių. Takeliai eina per keletą lygių, atstumai gana dideli, keletas kilometrų, galima nusileisti prie upės ir paplaukioti laiveliu, bet sugaišite daug laiko (eilės), kiaurai peršlapsite ir brangokai sumokėsite, yra ir kitokių ekskursijų, paplaukioti po upę virš krioklių, kažkokia išvyka su džipu, pasivaikščiojimai po lietaus mišką ir pan. Tam jau reikia daugiau laiko.
http://i882.photobuc...razilija447.jpg
http://i882.photobuc...razilija444.jpg
http://i882.photobuc...razilija445.jpg
http://i882.photobuc...razilija493.jpg
http://i882.photobuc...razilija494.jpg
http://i882.photobuc...razilija481.jpg
http://i882.photobuc...razilija475.jpg
http://i882.photobuc...razilija471.jpg
http://i882.photobuc...razilija463.jpg
http://i882.photobuc...razilija453.jpg
http://i882.photobuc...razilija450.jpg
Visą laiką vaikštinėjant geležiniais tekeliais kepina saulė ir purškia vandens purslai, todėl karštis ir prakaitas, susimaišęs su vandeniu lydi visą dieną, o medžių paunksmė saugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Tokie pasivaikščiojimai labai nepatinka fototechnikai, o žmonės gali prisėsti pailsėti ant įrengtų suoliukų arba retai pasitaikančiose kavinukėse atsigerti ir suvalgyti kokį nors sumuštinį. Tuo linkę pasinaudoti po parką lakstantys oposumai nors visur rašoma, kad jų šerti negalima, visi, kaip įmanydami, stengiasi juos pašerti.
http://i882.photobuc...razilija501.jpg
http://i882.photobuc...razilija487.jpg
http://i882.photobuc...razilija486.jpg
Sąžiningai pasivaikščiojus visą dieną, jūsų apynaujė avalynė gali atrodyti maždaug taip
http://i882.photobuc...razilija505.jpg
Grįžome iš parko tuo pačiu keliu kaip ir nuvykome, na, dar galima pasivaikščioti po miestelį Argentinos pusėje, tačiau nieko ypatingo ten nėra, galima pavalgyti kokiame argentinietiškame restoranėlyje, pietūs su vynu ir alumi kainuotų apie 100 pesų. Pasienyje vėl ta pati procedūra ir gana ilgas sekančio autobuso laukimas. Apie 40 km. nuo Foz du Iguasu, prie Iguasu upės, yra didelė elektrinė Itaipu, jei neklystu, antra pagal dydį pasaulyje taip pat organizuojamos ekskursijos, galima nuvažiuoti jei turite kokį pusdienį laisvo laiko iki lėktuvo arba labai domitės elektros gamybos technologijomis. Tačiau mums įspūdžių pakako, laukė ankstyvas skrydis į San Paulą, todėl grįžome į viešbutį trumpam poilsiui.
