QUOTE(lydekaite @ 2011 05 09, 15:43)
Gal galėtumėte pasidalinti šiais minusais?
Maniškės labai judrios, tai man baisu, kad jos ims šokinėti nuo antro lovytės aukšto.
Mūsų viena lova aukšta, antro aukšto čiužinys apie 1,7m aukštyje (kad pirmas aukštas būtų pilnavertis, netruktų erdvės), o dar borteliai. Man nėra lengva (nors esu aukšta, beveik 1,80m ūgio) ne tik patalynę keisti, bet ir sužiūrėti tvarką lovoje, rūpintis susirgusiu vaiku ir pan. situacijose. Dėl to antrąją lovą gaminomės žemesnę, o erdvės problemą išsprendėme sustatydami lovas kampu, t.y. ne visai dviaukštė gavosi, tokia pusantro aukšto. Problemų kilo ir su lovos pasiklojimu - nors lovos turi patalynės dėžes, bet ikimokyklinukams tikrai per sudėtinga kasvakar patalynę užsitempti aukštyn, o kas rytą vėl nukraustyti žemyn. Teko patalynę palikinėti ir uždenginėti lovatiesėmis. Kadangi dviaukštė lova tarnauja ne tik kaip miegamasis baldas, bet ir kaip populiari žaidimų vieta (ir ne tik antras aukštas, bet ir pirmas, kuris nuolat paverčiamas namu, ola, scena ir pan. dalykais), toks pasiklojimo būdas man nelabai patinka.
Dėl judrumo, tai ir maniškiai tikrai ne iš ramiųjų. Tačiau kai vaikai nuo 1,5 metukų be vargo karstosi sekcijos lentynomis ar tvoromis, tai dviaukštė lova su borteliais ir kopetėlėmis atrodo pakankamai saugus variantas

. Aš tame mačiau tik pliusą - kai pirkome pirmąją lovą, tai mažutėliame kambaryje tiesiog nebuvo galimybės vaikams įrengti švediškos sienelės, lova laikinai atstojo ir ją, buvome net virvines kopetėles pakabinę kurį laiką, kaip alternatyvų įlipimą.