Mes turim stafą 4 metų ir sūnelį 5mėn.

Kol laukiausi labai bijojau kaip bus, nes šuns atiduoti niekam nesinori , o ir būtų pavojinga, tad... Kol

buvau, ateidavo snukutį ant pilvo pasidėti, tai vis pasakodavau, kad bus mažas žmogutis , kuris jį mylės, bet ir jam reikės meilę ir dėmesį didelį rodyti

Kai parsivežėm iš ligoninės pirmoje eilėje įėjus pro duris šunį suglosčiau, o mažiuką padėjus ant lovos leidau apuostyti, supažindinau

Turiu pasakyti, kad labai myli mažį, net kartais baisu ar ne per stipriai

. Geriausia auklė. Sūnelis tik knerkteli, o šuo jau stovi šalia ir laižo

.Mes balso negalim namie pakelti tuoj būnam apurgsti. Kamuoliuko savo niekam neduoda net kai žaidžiam reikia apgaule išprašyti, o sūneliui pats atneša i įdeda į vežimėlį.