Aciu labai uz uzvesta tema.
Perskaiciau visas jusu mintis, nes man dabar irgi aktualu suns elgesys po naujagimio atejimo i pasauli.
Mes turime mazdaug 6m. vyr. lyties rotveileri. Elgiames kaip su seimos nariu: mylime ir juo rupinames. Ir nuosirdziai lepiname.
Suo yra labai didelis, stiprus ir labai prisirises prie manes. Visa diena praleidziu su juo: nuo rytinio pasivaiksciojimo, "dirbam" kartu, t.y. turiu galimybe suni atsivesti i savo darbo vieta ir griztam su "kolega" kartu vakare namo. Vnz, suo yra judanti spinta. Su vyru bendrauja irgi mielai, bet jau kitaip - abu jie viens kitam "laisvalaikio praleidimui"
Dabar laukiuosi. Pergyvenu, kad sugrius mano suns rutina, sumazes zenkliai demesio mano "versiukiui", ir jis del to labai pergyvens ir stresuos.
Aisku, jis manes besalygiskai klauso, zino, kad as jo alfa ir be jokiu zodziu, o is zvilgsnio zino, ka reikia/galima/ daryti ir elgtis.
Jis pas mus "senbernis". Kadangi mums ateinantis naujagimis bus pirmas vaikas, o "versiukiui" irgi pirmas patyrimas su naujagimiu, tai striokavoju del abieju: del vaiko rytinio miego/zindymo, suns rytinio pasivaiksciojimo=mano rytinio pasibegiojimo, del darbo dienos grafiko ir t.t.
Vnz, prirasiau paklode, suni myliu be galo, jis prie manes irgi nuolankiai ir nuosirdziai prisirises. Baime mane ima del jo, ne del to, kad jis labai "uzsistresuos", bet kad nezinau as jo gyvenimo istorijos iki ateinant i musu seima. Mes ji paememe is prieglaudos pries du metus, kai jis jau buvo susiformaves ir suauges suo. Jam buvo apie 4metus. Tai bijau, kad jam kokie "negeri" prisiminimai ar baimes vel buti paliktam vienam gali sukilti ir jis gali pradeti elgtis agresyviai ar nenumanomai.
Tai va tokios baimes mane kankina del to savo rotveilerio "versiuko"