QUOTE(cezi @ 2011 03 12, 23:26)
Nu va kokios šaunuolės mergitės, ir asociacijos nereikia

ko nesakėt kad tokį raštą kurpiat būtų daugiau minčių ir parašiukų

šaunuolės
Tai kad cia ekspromtu viskas ivyko

Parasiau tekstuka, pasikalbejau su mergaitemis, parodziau joms savo kurini, pakoregavau pagal patarimus ir issiunciau emaila

Kreipiausi asmeniskai nuo saves, bet kaip ir del bendros problemos, ne vien del savo sunaus. Zodziu, gavosi kaip gavosi, truputi degtukiskai taip

O kai prades veikti asociacija, pasistengsiu ir ten sudalyvauti. Labai rupi vienas kitas klausimas del jau suaugusiu autistiku - ju uzimtumo, integracijos klausimai, dar mastau, kad reiketu kazkaip suorganizuoti tokiems zmonems lydinti asmeni, gal koki socialini darbuotoja ar kazka panasaus, kuris padetu susigaudyti gyvenimiskuose klausimuose, paglobotu tada, kai tevai negali, nes ir tevai ne visada ir ne viska susigaudo, arba kiti dirbantys ir negali lydeti suaugusio vaiko visur, kur reikia (i darbo birza, mokymo istaigas, pagelbeti su adaptacija naujoje darbovieteje ir pan). Nes as jau dabar suku galva kaip atrodysiu atlydejusi savo dvimetrini vaikeli i darbo birza. Bet ten tai dar nieko, o jeigu jam pasiulys darba, ir vaziuosiu kartu su juo pas darbdavi pasikalbeti (pats juk nei adreso nesusiras, jeigu nepazistama vieta pasitaikys)... Ir visur pasakosiu, kad lydziu savo vaika del to, kad jis turi toki ir toki sutrikima, tik neturi neigalumo, nes valdiskose istaigose pastrigome tvarkydamiesi ji (neigalumas kartais suteikia privaluma, nes buna darbo vietu, kur priima tik turinciu negalia asmenis, arba lygtai kazkokiu lengvatu darbdaviai gauna, idarbine toki zmogu), o sunus pats uz save nepakalbes ir nieko nepaaiskins juk... Is pradziu buvo siurpoka isvaizduoti sitas sceneles, o dabar jau ir juokas ima, tragikomedija kazkokia