QUOTE(kosemalose @ 2011 03 10, 09:43)
man labai butu idomi F nuomone apie autistuku 'kolektyvizacija '

Gal turi prisiminimu kaip sekesi ir kaip jauteisi darzelyje, mokykloje?
Turiu, tik iš mano prisiminimų nespręskit apie autistukų kolektyvizaciją.
Ėjau į kažkokį specialų darželį, tik nežinau, kam skirtą. Viena mergaitė iš to darželio, kiek dabar atsimenu, labai bijojo visokių konkrečių dalykų ir nemokėjo valgyti. O kiti vaikai ją saugojo nuo tų dalykų. Kiti vaikai tai atrodo, kad paprasti buvo. Aš atsimenu, kad jiems norėjau vadovauti, jiems aiškint, ką žaisti, ir dar mokiau juos skaityti

tais laikais dar nebuvo AS, nes jis Lietuvoje pradėtas diagnozuot maždaug 1998 metais, tai nežinau, dėl ko mane į tą darželį leido. Kai vaikystėj kaip nors negerai pasielgdavau (dažniausiai ką nors nemandagaus žmonėms pasakydavau), ir norėdavau pasitaisyti, tai mama mane įžeidinėdavo, kad aš nepasitaisysiu, nes atseit esu išsigimusi, iš prigimties labai bloga, ir kad ji vargšė turi su tuo susitaikyti. O aš sakydavau, kad ne, žmonės gali pasitaisyti ir išmokti visokių dalykų. O ji sakė, kad neišmoksiu, nes mano prigimtis tokia, ir kad dėl to į specialų darželį mane leido ir kad jame taip sakė. Dabar, šiais laikais, kai paklausiau, kodėl, jei AS Lietuvoj atrastas tik 1998 m, tai sakė, kad ji leido mane į tą darželį, nes norėjo, kad mane gerai prižiūrėtų. Bet kai supyksta, tai ir dabar prikiša man tą darželį ir mano atseit netikusią prigimtį

mane nervuoja, kad ji visiškai priešingus dalykus sako priklausomai nuo savo psichologinės būsenos. Aš manau, kad nederėtų to painioti, faktai turi išlikti tokie pat, nepriklausomai nuo juos sakančiojo nuotaikos.
Tai va, o mokykloj jau pagal mano prisiminimus kitaip buvo. Ten buvo daug vaikų, 1 klasėj, ir jie nelabai pasidavė mano įtakai. Mokytoja per pamokas išmesdavo mane už durų, kad jiems netrukdyčiau

nes jie mokėsi viską, ką aš jau mokėjau. O į aukštesnę klasę manęs nenorėjo leisti, nes aš atseit nemokėjau su vaikais bendrauti

jie lakstydavo per pertraukas koridoriais, o aš stovėjau kampe ir klykiau, kad jie tik prie manęs neasiartintų

nebuvau aš tokia, kuri bijo vaikų, šiaip. Eidavau prie jų, vaikų iš kitų klasių, tik kažkaip netyčia ką nors negerai pasakydavau, ir supykdavo jie ant manęs. Gaudydavo ir norėdavo primušti

arba tyčiodavosi, o aš maniau, kad čia viskas gerai, tik mama sakydavo, nebendrauk, nes jie tyčiojasi, ir kad tai atseit labai blogai yra, kad jie man nori blogo. O su suaugusiais tai gerai sutariau, su visokiais mokytojais (ne savo). Buvo mokytoja, kuri mane laikė vos ne genijum ir atsitempė mane į savo klasę mokiniams pademonstruot mano nepaprastų sugebėjimų

nes aš pirmoj, antroj klasėj mokėjau turbūt visą pradinės mokyklos kursą.
Papildyta:
QUOTE(Kriiste @ 2011 03 14, 12:23)
bet juk sitame forume randi kazka bendra su mumis - tai rasi ir ten
o ką konkrečiai daryt, ką ateit ir sakyt :
- Sveiki žmonės, tai aš esu F iš forumo

Žmonės:
- Kas tokia? Ką? Tu autisto mama?
- Nu ne.
- Tai ką čia veiki?
- eee. Nežinau

Atėjau su jumis pabendraut.
- Tai jei nesi autisto mama, tai ko nori? Gal pati turi autizmą?
- Nu dar ne

nežinau, ar išvis turėsiu, ar man reikia, dar neapsisprendžiau.
- Nu gerai, mielosios autistų mamos. Nekreipkim dėmesio į visokius išsišokėlius, pradedam savo susirinkimą.