Aš ir mano autistukas - 6

Nepavadinčiau šios dienos švente Tiesiog minėtina diena
Buvau su savo zuikiu parduotuvėje šiandien - vaikas kykštavo iš laimės, važinėjo mašinėlėje prekių vežimo, garsiai šūkavo, komentavo sava kalba, ne vienas žmogus vis atsisukdavo į mus...nieko blogo jis nedarė...bet...matyt daug kas pamanė, kodėl toks didelis vaikas elgiasi kaip koks 1,5 metukų leliukas Žinoma, jam buvo daug emocijų, nes retai veduosi į parduotuvę (dėl infekcijų žiemą), be to, buvo gana stipriai pavargęs po darželio...bet...man vis tiek buvo liūdnoka, kad jis vis dar taip leliukiškai elgiasi...nors...pasiekimų lyg ir yra daugiau...jau klauso prašymų, nepabėga, padeda prekes prie kasos sudėti, be problemų turbūt pirmą kartą išlipo jis iš tos mašinos (seniau būdavo isterijos, nes nepavykdavo jo iškrapštyti) ir pasakė "atia masina"...na, nu
klydau nuo minties...tiesiog norėjau pasakyti, kad važinėjomės su juo po prekybcentrį, o man vis galvoje sukosi mintys: "ryt autizmo diena, jei kas paklaustų, kodėl vaikas taip elgiasi, paklausčiau, ar žino, kas yra autizmas, ir jei pasakytų, kad ne, pasakyčiau, kad ryt autizmo diena - puiki proga sužinoti..." Va tokios šiandieninės mintys...

džiaugiuosi, kad kažkam patiko ta mintis, nes kažkaip jaučiuos kalta

o info neperdavimas iš pedagogų pusės tai varo išproto juodai

buvo žemės diena.. reikėjo apsirengti žaliai... jis man tai pasakė iš vakaro prieš einant gult, po 21 val. (ačiū dievui,kad kartkartėmis jis jau pasako, tik dažniausiai be naudos) nu iškur man naktį gaut žalią drabužį nu neturėjo jis tokių, ir ką buvo vienintelis neapsirengęs žaliai... man tai savotiška diskriminacija... jei būtų mokytoja parašius man, kad to reikia bent 1 diena anksčiau taip nebūtų buvę



Tai tame ir bėda




CP skaitau tavo postus ir galvoju... dieve dieve, kaip tau bus sunku kai eisit į mokyklą... tau labai labai reiks nusivilt, gal tu pamažu pratinkis prie minties, kad taip nebus, paskui lengviau bus...

Negi tu tikrai manai, kad mes to nenorim ir nemokom... Aš 6 metus kiekvieną dieną 100 kart per dieną, klausiau jo kaip tavo vardas, ir kaskart kartodavau koks jo vardas, tol kol jis išmoko! 8 metus sugaišau, kol išmokiau pasakyt kiek jam metų ir t.t. negi tu manai, kad nusiš.... ką jis moka ko ne???????


va būtent ir toks skambinimas nei vienai pusei turbūt nepatiktų


įdomus jausmas... teko patirt... tai nekiekvienam mirtingajam duota... va už tai aš ir dėkinga savo sūnui... už galimybę patirti tai ko kitiems patirt nelemta...

Šiandien puiki proga tai padaryti... PADĖKOTI...

nu kažkaip ir man taip atrodo, kad svetimų turėtų klausyti labiau nei mamkos, bet isivaizduok, kokia tada situacija mkloj jei jis ten nė vienos neklauso



kaip pirštu į akį
[quote=cute,2011 04 01, 20:04]
Cezi, o ar domėjaisi PPT kokia įstatymo ir tvarkos aprašų numatyta eiga, jei tėvai nepasirašo po modifikuota ar adaptuota programa (nebūtinai iš principo, - gal pvz. tiesiog nesutinka su pačia metodika)?
Dėl mokytojo padėjėjo tai jūsų direktorė tikrai į "pievas piešia" - lai pasiskaito bendras numatytas pareigines instrukcijas. Nereikia pedagoginio ar kažkokio spec. išsilavinimo šiam darbui. Bet kaip suprantu, kadangi ji žmogus be jokių profesinių ambicijų, tai ir nesupranta, kad mama būtų tas geriausias padėjėjo variantas vaikui pamokoje.
Drąsos tau tuose Druskienikuose
Beje, kažkada klausei apie "Lorna" - mes gavom siuntimą pas reabilitologą po VRC greituko (buvom tame krizių skyriuje, kur ir jūs). Tai eisiu į tik "Lorną". Vėliau parašysiu įspūdžius.
ne... o mintis gera, reiks pasidomėt

žinau, kad ji neteisi, manau ir ji žino, bet ką daryt varo savo ir viskas

po adaptuota programa nieks neduodavo man pasirašyt nuo pirmos kl. (o jos daromos 2k per metus), o dabar kai parašiau po ją, kad nesutinku, tai mokytoja net nesiteike parodyt direkt. kad aš taip parašiau ir toliau ugdė lyg niekur nieko ir direktorei tai pasirodė visai normalu

jei įdomu kam galiu email'o susirašinėjimus įkelt, kur švelniai tariant man aiškiai buvo pasakyta, kad aš ją erzinu...

mano zuikis išsisuko kojytę bėda su tuo info perdavimu ne tik mokykloj o ir gyvenime. va nepasakė iš vakaro, kad jam skauda, kad susimušė ir negalėjom šaldyt iškatr, o ryte jau atsikėlė sus sutinusia

jatus - sveikatytes

ačiū bandysim sveikt, jei gausis, tas jo neadekvatus skausmo suvokimas kiša koją gi nesaugo jis jos, kad tik neprisižaistų, nes užsidarys futbolininko karjera

mes irgi turim ta problema, kad nesako kai skauda, tarkim nukritus. atvirksciai, rekia, kad neskauda. nesuvokia prasmes - kodel reikia sakyti! dar ir pati nezinodama tai dalinai nulemiau. dabar mazu autistuku mamytems galeciau patart, kad nereaguotu emociskai i vaiko skausma, kad ateity jam nesisietu skausmas/trauma ir nerimas motinos veide, nes tai ateity gali issaukt neigima.

dar turiu klausima, gal ne visai i tema...
kaip sumaniai paaiskint vaikui (net ne autistui) kas yra mesa arba is ko ji padaryta kaip jusu vaikai tai suzinojo?

oho kokius klausimus gvildenat , mums tas neiskilo dar - bet faktas kad vistiena ne mesa irgi
jei pasakysi kad kas buna gyvas ir paskui negyvas - tai gali nebevalgyt...
o jei pasakysi kad viskas, kas auga ant kaulu mesa - gal sueis?

o tu tikra, kad jis neuvokia būtent to - kodėl reikia sakyt? Mūsų atveju jis nejaučia skausmo, kol nemato skausmo šaltinio, manau, kad jis supranta tai, kad įdrėskimas, mėlynė ar sutinimas reiškia jog turi skaudėti o kada to nemato, tai jam ir neskauda

va ir dabar - vaikšto net nešlubuodamas (nes tada nemato), o kai imu tepalu tept (pamato sutinimą) tai man dar neprisilietus rėkia, kad skauda

sudėtingi klausimai pas jus klausė maniškis kieno čia mėsa? atsakiau, kad kiauliena, pasivaipė kažkiek bet valgo. atsimenu buvo problema kažkada, kad atsisakė valgyt, nes kišdavom sakydami - imk, skanu, gi čia vienas raumenukas pasirodo jam tai asociavosi su žmogaus raumenim išaiškinau tada, kad čia tikrai ne žmogaus mėsa ir dingo problema

na, o kaip vyresnelis suzinojo ta paslapti ? kol kas as irgi dar galiu manipuliuot ir isvengt tiesaus paaiskinimo, bet vis susiduriam tai sveciuose, tai dar kur nors su frazem alia "imk, vaikeli, vistos kojyte sugrauzk" arba knygelese, kur salia kiaules nupiestas kumpis ir reikia atsakyt kam zmones laiko kiaules na, kol kas issiverciu sakydama 'kiaule duoda zmogui mesa", bet seka klausimas - kaip? juk karve tai mate melziama..



kad jaucia tai tikrai, nors dukra zymiai stipriau reaguoja, bet tai gali but susije su tuo, kad jam tiesiog teko priprast prie med.proceduru del sveikatos problemu.


as pati atsimenu savo pirma suvokima bevalgant.. tik negaliu pasakyt kiek metu man tada buvo, bet ilgai negalejau i mesa ziuret ir siaip didziulis stresas buvo, nes sukrete visa mano suvokima apie daug ka, sukele eile minciu... ir nezinau ar as tiesiog ne laiku tai suzinojau, ar aplinkybes netinkamos buvo, bet nei vieno, nei kito nepamenu

dickiui kazkaip viskas naturaliai - kaime auginom parsa Petra, kuri paskui suvalgem, vaikas vasara visa uzausi gloste - nes Petras iskart vos palietus nukrisdavo ant sono is malonumo, visad ziuredavom kiek uzaugo, kalbejom kad bus skanus musu Petras , o va ozkiukus - vaikai kaip suniukus prieme, nesiojos, mylejo, zaide - tai ir nezinojo ka suvalge...
o Mildai dar nekyla tokie klausimai - mesa ir yra is mesos

kad nė nežinau ar jam kada kilo tokių minčių kažkaip natūraliai - maistas ir tiek

Na va ir aš perskaičiau, knygą "tas keistas nutikimas šuniui naktį". Beje, parsisiunčiau internetu e knygos.