Tai tiesiog kurybingumas
kam tu tokias nesamones rasineji?
Pora mano pamąstymų... Teko kreiptis į darbo biržą: mane, žmogų turintį universitetinį išsilavinimą ir prastą sveikatą pasiuntė drbti... viešuosius darbus Gerai ten man nervus prtitampė. "Ačiū" visiems sudalyvavusiems tame projekte.
Šimtai, tūkstančiai tikriausiai jaunų merginų kasmet iš provincijos atvažiuoja į didžiuosius miestus studijuoti ar laimės ieškoti: jos pasiruošusios beveik bet kam, kad tik likti mieste. Galima suprasti ir jas, kas joms belieka - kaimas merdi. Konkurencija didelė darbo rinkoje. Ir jeigu esi sąlyginai jaunas ir niekam neįsipareigojęs, gal ir gali keisti darbus kaip kojines... Ieškoti savęs...
Visad sakiau, kad esamas darbas tikrai neparodo žmogaus intelekto, gal greičiau, turtingų dėdžių kiekį...
Mano dbartinis darbas, ką aš žinau... Neseniai darbovietėje mirė mano panašaus amžiaus mergina neturėjo ji lyg ir jokių baisių ligų... žinojom tik, kad darbe jai nesiseka ir vadovė yra ant jos užsisėdusi. Ar tai jai "padėjo" - kas čia žino kaip ten buvo. Tada susimąstai tik what's next... who's next..?Tuoj tikriausiai ir pas mus bus kaip Japonijoje, kur žmonės miršta darbo vietose.
Dar ir kokia pasaulio pabaiga darbo praradimas: mes viską, ką turime tik dėl darbo - pinigai, maistas, galimybės, net ir draugai... Ar vis tai turėtumėte ir bedarbiai... nežinau...