


Tai darbo juk ieškot jūs, o ne mes? Papasakokit savo istoriją: koks jūsų išsilavinimas, kokios ligos trukdo ieškoti darbo ir kaip konkrečiai ieškojot, kad iki šiol nepasisekė? Gal tada bus aišku kokias klaidas darot. Kaip kažkas čia komentavo pagal tai, jog jus siunčia viešiesiems darbams, tai jau senokai neturit darbo?
Jau skubu. Manau, kad didžiausia mano bėda - per gerai mąstau apie kai kuriuos žmones: atrodo, kad kalbu su kito žmogaus galva, o pasirdo, kad su šik*a. Nu, atsiprašau, o kokio komentaro jūs tikties iš manęs. Skaitėte pati sau garsiai savo mintis..?
Ar jūs mane pažįstat - ne. Ar skaitėte daugiau negu paskutinius mano post'us-irgi ne. Nei jūsų patarimų, nei gailesčio man nereikia.
Tiek malkų priskaldyti iš vieno komentaro, dar ir ne ta kryptim...
Kai man nepatiko situacija su darbais Lietuvoje, tai sedau i automobili ir isvaziavau i UK.
Ten susiradau normalu darba per metus (dirbau ir nekoki apmokejimo prasme, bet pagal specialybe).
Tada liko probema, kad nepatinka UK gyventi.
Tai pasakiau sefui, kad atsibodo, ir isvaziavau i LT. ZIuriu po menesio alga pervede uz ta menesii kur nedirbau. Taii susidomejau grizau ir jau dirbu 13 metu. Tiesa nepatiko Anglija, tai sefui pasakiau,, kad nenoriu UK gyvenit, geriau patinka kokia Vokietija ar Olandija ir is ten vazinesiu i UK dirbti.
Sutiko.
Pries metus pasakiau, kad daugiau aplamai nenoriu i UK vaziuot, tai is namu dirbu...
Moka neypac, bet Lietuvoje tiek gauna nedaug specialistu. O turint galvoje, kad nereikia i darba eiti ir aplamai dirbti mazai reikia (plaukiojimas po ezera valttyje su darbiniu mobiliaku ant kaklo uzsiskaito uz darba) - tai normaliai moka.
Bet reikia kazkuo dometis ir kazka sugebet...
Kitaip tai vargas visur nu Australijos iki Rusijos
Čia ne sekmės istorija. Čia eilinio lietuvio emigranto patirtis.
Tai ko jus tikites?
Norit tapti milijoniere? O gal milijardiere?
Na, sprendžiant iš to kaip didžiavoties savimi ir bandėte visaip mane prieš visus išstatyti kažkokia nevykele, aš pamaniau kad turite kažkokią super duper istoriją, kuria norėtumėte pasidalinti. O pasirodo, iš visko spręndžiant, kad tai aš galėčiau jums dalinti patarimus. Ironiška. Taip.
Na įsivaizduoju tą situaciją namie, sakau "sudie, mama, noriu įsidarbinti užsienyje vilkiko vairuotoja..."
. Reikėtų suprasti, kad darbo rinkoje būti moterimi ir būti vyru yra du skirtingi dalykai. Ir darbo pasiūla ir užmokestis yra nevienodi. Net dirbti padavėju geresni retsoranai renkasi pirmoje eilėje būtent vyrus.
Na negi mieste negalima įsidarbinti už minimumą? Tiesiog tuo sunku patikėti.
1. Jūs kartojaties ...
2. Ne apie tai kalba: aišku, kad visi nuo kažko turi pradėti. Na ir darbas už minimuma yra neblogai kas mėgsta skrudžus ir kraugerius viršininkus - skonio reikalas, ne man smerkti.
Kita vertus, ar žmonės už minimumą darba blogiau ar mažiau už tuos kurie daugiau gauna: na,tai ginčytina, sutikite. Ar jie kažkuo blogesni - tikriausiai irgi ne. Ne visi dalyvaujantys išlošia loterijoje, taip ir su darbais.