
Vakar po ilgu nesimatymo menesiu issikalbejome su gera drauge. Drisciau pasakyti, kad ji butu buves tipiskas tipines karjeristes pavyzdys. Jauna, issilavinusi, turinti gera darba, zavesio, charizmatiska, idomi, daug keliaujanti, nepriklausoma

Ir vakar mes vel susitikom kavos. Laiminga ir spinduliuojanti ji papasakojo apie savo meile. Su tokiu uzsidegimu, polekiu, zavesiu. Darbas vis dar svarbus, taciau atsiradus jam stengiasi kuo daugiau laiko skirti laisvalaikiui kartu, seimos jau nori, vaiku irgi, ir net nebe po desimt metu.
Ir as prisiminiau taip pat save, nes buvau tokia pati su panasiais norais ir isitikinimais, kol nesutikau SB. Prioritetai apsiverte aukstyn kojomis. Pradejau noreti seimos, vaiku, nors pries tai sakiau tikrai "ne" iki trisdesimties... Ir dabar mes esam grazi seima, augam kartu su dukryte, laukiam broliuko.
Toks mano ir klausimas. Ar buvo taip ir jusu gyvenime, kad prioritetai pasikeite atsiradus tiems, kurie dabar yra jusu vyrai, suzadetiniai ar tiesiog antros puses? Kaip manot, kodel taip atsitinka? Kaip pasikeitet jus po gyvenimo vyru atsiradimo? Ka naujo supratot?

